PUBLICATION IN RUSSIAN ON ENVIRONMENTAL PROTECTION,
WHICH ARE
IN THE GREAT LAKES NATIONAL PROGRAM OFFICE.LIBRARY
PUBLICATION CONTENTS IN LITHUANIAN
Great Lakes National Program Office
U.S. Environmental Protection Agency
230 South Dearborn
Chicago, Illinois 60604
February, 1989
-------
LEIDINIAI RUSy KALBA,
ESANTYS
Diozigjy EZERy NACIONALINES PROGRAMOS JSTAIGOS
BIBLIOTEKOJE
SANTRAUKOS LIETUVig KALBA
J.V. Aplinkos Apsaugos Agentura
Didziujy Ezeru Nacionalines Programos Istaiga
230 South Dearborn
Chicsco. Illinois 60G04
February, 1989
-------
p.Ill
I V A D A S (Introduction)
Siame darbe pateikta Sovietu, Sajungoje 19H - 1988 metais isleistu leidiniu
aplinkos apsaugos klausimais ir esanciu, EPL Didziuju Ezeru, Nacionalines Progra-
mos istaigos bibliotekoje charakteristika.
Is viso aprasyta 40 leidiniu: moksliniu, straipsniy rinkiniai, monografijos,
brosiuros ir kiti smulkus leidineliai. Juos aprasant buvo panaudotos anotacijos,
ivadai ir turinys. Aprasuose nurodoma panaudotos literatures bibl iografiniu,
vienetu, skaiciai.
Darbas paruoStas lietuviu, kalba, nes jo parengejas Vytautas Skuodis, pri-
imtas laikinam darbui, anglu kalbos nemoka. Siame darbe anglu kalba pateikti
tiktai apibudintUj leidiniu sarasas-turinys (p. IV - VI) ir dalykine rodykle
(p. 102 - 106). Ju. vertimus i anglu kalba atliko Pranas Pranckevicius.
Dalykine rodykle' sudaryta pagal straipsniu ir leidiniu pavadinimus. Tais
atvejais, kada is pavadinimo straipsnio turinys neaiskus arba jis daugiaplanis,
buvo gilinamasi \ tokio straipsnio turinj.
Tekstuose prie specialiu terminu, kurie naudojami mokslineje lietuviu kal-
boje, duoti atitinkami terminal' anglu kalba. Jie paimti tarp ski iausteliy. Tie
terminal' buvo nustatyti pasinaudojant daugiakalbiu anglu-vokieciu-prancuzy-rusu
kalbu z'odynu.
Isimtinais atvejais tarp skiiausteliu^ paimti keli rusu kalbos zodziai, kurie
i lietuviu kalba nebuvo isversti arba del ju isvertimo tikslumo abejojama.
Sis darbas buvo pradetas 1988 m. spalio men. viduryje ir uzbaigtas 1989 m.
vasario men. pabaigoje. Jo didelis trukumas tame, kad juo gales pasinaudoti
tiktai tie specialistai, kurie moka lietuviu kalba. Taciau dalykine rodykle
paruosta anglu kalba duoda apytikri supratima kokiems klausimams ir kokiu laips-
niu Sovietij Sajungoje yra skiriamas demesys vandens apsaugai nuo jo tars'os.
Zinoma, is tokio mazo kiekio faktines medziagos (tiktai 40 leidini^) daryti
kokias nors kategoriskas isvadas negalima, taciau ir preliminarines isvados
kai kuriais atvejais gali buti iskalbingos. Sia prasme papildomu duomenuj galetu
duoti bibl iografiniu sarasi) analize, i kuriuos is viso itraukta 4163 biblio-
grafiniai vienetai.
Vytautas Skuodis
-------
p. IV
PUBLICATION IN RUSSIAN ON ENVIRONMENTAL PROTECTION.
REGISTER AND TABLE OF CONTENTS SUMMARY.
I. Compendium of environmental studies.
Nr. 1. Landscape ekology and aeshetics. Vilnius. 1975. p. 1
2. Problems of aquatictoxicology, biological assays and management
of water quality. Leningrad. 1986. 2
3. Fate and effects of pollutans on aquatic organisms and ecosystems:
proceedings of USA-USSR symposium, Athens, Georgia, October
19-21, 1987. Kharkov. 1988. 8
4. Questions of methodology concerning hydrochemistry investigations
in relatively human impacted watersheds. Leningrad. 1979. 9
5. Hydro chemikal materials. Volume 78. Matematical methods in hydro-
chemistry. Leningrad. 1981. 25
6. Hydro chemikal materials. Volume 82. Ecological toxicology problems
in surface waters. Leningrad. 1981. 27
7. Hydro chemikal materials. Volume 83. Formation and characteristics
of the chemical structure of natural water, methods and ana-
lysis. Leningrad. 1981. 29
8. Hydro chemikal materials. Volume 88. Chemical issues, methods and
reseach in natural waters. Leningrad. 1983. 31
9. Hydro chemikal materials. Volume 89. Bioindicators and biological
testing issues in natural waters and in waste water. Lenin-
grad. 1984. 34
10. Surface water evaluation case studies. Leningrad. 1934. 35
11. River basin water quality protection case studies. Kharkov. 1988. 37
12. Economic technological and organizational principles of water
protection. Kharkov. 1986. 39
13. Geographic fore casting: theory, methods and regional issues.
Moskow. 1986. 42
14. Urals natural waters protection. Volume 16. Sverdlovsk. 1986. 43
-------
P. v
Nr. 15. Ural natural waters protection. Volume 17. Sverdlovsk. 1987. p. 45
16. River basin water quality protection. Kharkov. 1987. 47
II. Methodological books.
17. Improvement of aquaculture planning, using economic-mathematical
modeling and computers , methodological guidance. Moskow. 1986. 50
18. Water use and water resource protection. Fundamental terms and
definitions. (State standards). Moskow. 1984. 51
19. Water quality standards of toxic substances in potable and non-
-potable water distribution and treatment systems. Moskow. 1983. 52
20. Drinking water. Analytical methods. (State standards). Moskow. 1984. 55
21. Surface water and bottom sediment hydrobiology analytical methods
manual. Leningrad. 1983. 57
III. Monographs.
22. J.F.Pleshkov, V.I. Muchopad. Engineering geochemistry and water
quality issues. Leningrad. 1979. 60
23. A.M. Nikanorov, M.G. Tarasov, J.A. Fedorov. Hydrochemistry and :
ground-water and brine formation. Leningrad. 1983. 63
24. S.L. Vendrov. The life of our rivers. Leningrad. 1986. 65
25. 0.0. Oksijuk, F.V. Stolberg. The regulation of water quality in
canals. Kiev. 1986. 66
26. V.I. Aksionov, A.P. Lvov, I.T. Romanov. The role of waste-free
technologies in protecting water resouces. Moskow. 1987. 68
27. A.I. Denisova, E.P. Nachshina, B.I. Novikov, A.K. Riabov. Water
reservoir sediments and their impact on water quality. Kiev.1987. 69
IV. Text books.
28. L.A.Kulskij, P.P. Strokach. Treatment technologies for natural
waters. Kiev. 1986. 70
29. L.N. Gerov, V.I. Peleshenko. Remedial hydrochemistry. Kiev. 1984. 78
-------
p. VI
V. Reference books.
Nr. 30. K.M. Sytnik, A.V. Brajon, A.V. Gordeckij. The biosphere, ekology
and environmental protection.(An information handbook).
Kiev. 1987. p. 81
31. A.A. Zenin, N.V. Belousova. Hydrochemical dictionary.
Leningrad. 1988. 84
VI. Small various publications.
32. All-union scientific reseach institute for water protection.
Kharkov. 1986. 85
33. A.V. Ilevskij, A.G. Vasenko. The complex system of energobiology
in aquaculture. Kharkov. 1986. 88
34. A.A. Vernichenko. Unified water quality criteria. Kharkov. 1987. 89
35. I.V. Volerman, A.G. Vasenko. Biological remediation of water
reservoirs. Kharkov. 1987. 91
36. A automatic portable soil sampler (PPA-2). Kharkov. 1988. 92
37. An automatic water level recorder "Valdaj SUV-M". 93
38. Wet/dry precipitation collector - pliuviograph P-2. 1971(7). 94
39. Hydrochemical institute. Leningrad. 1982. 95
40. Environmental protection in the Ukrainian SSR. Kiev. 1985. 96
Subject index in Lithuanian 97
Subject index in English 102
-------
p. VII
LEIDINIIJ RUSg KALBA APIE APLINKOS APSAUG/\
SARASAS IR SANTRAUKLJ TURINYS
I. Straipsniu, rinkiniai.
Nr. 1. Krastovaizdzio ekologija ir estetika. Vilnius. 1975. p. 1
2. Vandens toksikologijos, biotestu ir kokybes reguliavimo pro-
blemos. Leningradas. 1986. 2
3. Tersalu, jtaka vandens organizmams ir ekologinems sistemoms.
Charkovas. 1988. 8
4. Hidrocheminiq tyrimu, antropogeninio poveikio salygose metodo-
logijos klausimai. I d. Leningradas. 1979. 9
5. Hidrochemine medziaga. LXXVIII t. Matematiniai metodai hidro-
chemijoje. Leningradas. 1981. 25
6. Hidrochemine medziaga. LXXXII t. Pavirsiniu vandenu ekologines
toksikologijos problemos. Leningradas. 1981. 27
7. Hidrochemine' medziaga. LXXXIII t. Gamtiniy vandeny chemines su-
deties formavimasis ir charakteristika, metodai ir analize.
Leningradas. 1981. 29
8. Hidrochemine medziaga. LXXXVIII t. Gamtiniu, vandenij chemijos
klausimai, metodai ir tyrimai. Leningradas. 1983. 31
9. Hidrochemine medziaga. LXXXIX t. Gamtiniq ir nutekanciuju, van-
denq bioindikacijos ir biotestavimo klausimai. Leningradas.1984. 34
10. Pavirsiniu vandenu kokybes kompleksiniai ivertinimai. Leningrad.1984. 35
11. Upiu baseiny vandens apsaugos kompleksai. Charkovas. 1985. 37
12. Vandens apsaugos ekonominiai, techniniai ir organizaciniai
klausimai. Charkovas. 1986. 39
13. Geografinis prognozavimas: teorija, metodai, regioninis
aspektas. Maskva. 1986. 42
14. Uralo gamtiniu, vandeni^ apsauga. 16 t. Sverdlovskas. 1986. 43
15. Uralo gamtiniu, vandenu. apsauga. 17 t. Sverdlovskas. 1987. 45
16. Upiy baseiny vandens apsauga. Charkovas. 1987. 47
-------
p. VIII
II. Metodiniai leidiniai.
Nr. 17. Vandens ukio planavimo tobulinimo, panaudojant ekonominius-
-matematinius modelius ir elektrines skaiciavimo masinas
(ESM), metodiniai nurod.ymai. Maskva. 1986. p. 50
18. Valstybinis standartas: Vandens naudojimas ir vandens apsauga.
pagrindiniai terminal ir apibrezimai. Maskva. 1984. 51
19. Gkinio-geriamo ir kulturinio-buitinio vandens naudojimo objektu
vandenyje kenksmingu, medziagu, veikimo leidziamos ribines
koncentracijos ir tu medziagq orientaciniai nepavojingi
kiekiai. Maskva. 1983. 52
20. Valstybinis standartas: Geriamas vanduo. Maskva. 1984. 55
21. Pavirsiniu. vandenu ir dugniniy nuogulu, hidrobiologines analizes
metodu vadovas. Leningradas. 1983. 57
III. Monografijos.
22. J.F. Pleskov, V.I. Muchopad. Inzinerines geochemijos ir vandens
apsaugos klausimai. Leningradas. 1979. 60
23. A.M.Nikanorov, M.G. Tarasov, J.A. Fedorov. Hidrochemija ir poze-
miniu vandeny ir surimy formavimasis. Leningradas. 1983. 63
24. S.L. Vendrov. Musu upiu gyvenimas. Leningradas. 1986. 65
25. O.P.Oksijuk, F.V. Stolberg. Kijevas. 1986. 66
26. V.I. Aksionov, A.P. Lvov, I.T. Romanov. Beatliekiniy technologiju
vaidmuo sprendziant vandens resursu apsaugos problemas.
Maskva. 1987. 68
27. A.I.Dem'sova, E.P. NachslSina, B.I. Novikov, A.K. Riabov. Vandens
saugyklu dugnines nuogulos ir ju itaka vandens kokybei.
Kijevas. 1987. 69
IV. Vadoveliai.
28. L.A. Kulskij, P.P. Strokac. Gamtiniy vandenu valymo technologija.
Kijevas. 1986. 70
29. L.N. Gorev, V.I. Polesenko. Melioracine hidrochemija. Kijevas. 1984. 78
-------
p. IX
V. Zinynai.
Nr. 30. K.M. Sytnik, A.V. Brajon, A.V. Gordeckij. Biologija. Ekologija.
Gamtos apsauga. Kijevas. 1987. p. 81
31. A.A. Zenin, N.V. Bielousova. Hidrocheminis zodynas. Leningradas.
1988. 84
VI. Smulkus informaciniai leidiniai.
32. Visasajunginis vandens apsaugos moksliniu tyrimu institutes.
Charkovas. 1986. 85
33. A.V. Ilevskij, A.G. Vasenko. Vandens ukio energobiologinio
komplekso kompleksine si sterna. Charkovas. 1986. 88
34. A.A. Vernicenko. Vandens kokybes unifikuoti kriterijai. Charkovas.
1987. 89
35. I.V. Volerman, A.G. Vasenko. Vandens telkiniy-atsaldytoju biologine
melioracija. Charkovas. 1987. 91
36. Automatinis portatyvinis bandiniu paemejas (PPA-2). Charkovas. 1988. 92
37. Vandens lygio automatinio uzrasymo aparatas "Valdaj SUV-M". 93
38. Pliuviografas P-2. 1971(7). 94
39. Hidrocheminis institutes. Leningradas. 1982. 95
40. Ukrainos TSR gamtos apsauga. Kijevas. 1985. 96
Dalykine rodykle lietuviu kalba. 97
Dalykine rodykle anglu kalba.
-------
p. 1
Mr. 1
Lietuvos TSR Moksli^i Akademija. Botanikos institutas.
KRASTOVAIZDZIO EKOLOGIJA IR ESTETIKA.
Vilnius. 1975.
LANDSCAPE EKOLOGY and AESTHETICS.
Tai kolektyvine monografija. Turinio ir praktiniais atzvilgiais tai meto-
dologinis-metodinis darbas, kuris apibendrina pirminiu, tyrimu, duomenis. Jame
vystomas mokymas apie landsafto ekologine's ir estetines optimizacijos uzdaviniu,
vienybe^ dabartineje visuomeneje, kuri plecia miesty statyba, rekreacine veikla,
atlieka zemes ukio modernizacija, tuo paciu metu sprendziant supancios aplin-
kos (Environmental) ir gamtos apsaugos klausimus.
Po kiekvieno straipsnio yra plati santrauka anglq kalboje.
Knygoje is viso yra 14 straipsniu, kurie parasyti dauqiausiai lietuviu
autoriu.
Prie kiekvieno straipsnio yra panaudotos literatures sarasas. Is viso
juose yra 219 bibliografiniu vienetu.
-------
p. 2
Nr. 2
VANDENS TOKSIKOLOGIJOS, BIOTESTU (Biological test) IR KOKYBES
REGULIAVIMO PROBLEMOS.
PROBLEMS ofAQUATICTOXICOLOGY,BIOLOGICAL ASSAYS andMANAGEMENT of
WATER QUALITY.
Leningrad, 1986 m.
Vandens baseinu. uztersimo ir vandens kokybes reguliavimo problema del savo
aktualumo jgijo tarptautine reiksme. Ivairiu, krastu mokslininku, pastangu apjungi-
mas padeda tos problemos sekmingam sprendimui. TSRS-JAV susitarimo aplinkos apsau-
gos remuose yra numatyta atlikti bendrus tyrinejimus ir pravesti simpozijumus, kuriuo-
se specialistai gali aptarti tyrimu rezultatus ir numatyti tolimesniy darby perspek-
tyvas.
Eilinis sovietu-amerikieciu simpozijumas vandens toksikologijos klausimais
ivyko Sovietu Sajungoje TSRS Mokslu, Akademijos Vidaus vandenu biologijos institute
Borkuose. Jis vyko 1984 m. birzelio 30 - liepos 1 d.d.
Pranesimuose, kurie buvo pristatyti simpozijumui, atsispindi:
a) vandens toksikologijos, dabartiniame jos issivystymo etape, pasiekimai;
b) nagrinejami vandens kokybes formavimosi gamtiniuose vandenyse procesai;
c) bioto (Organisms) ir bioindikacijos (Bioindication) pavirsiniuose vandenyse
funkcines bukles rodikliij panaudojimo klausimai;
d) priejimai prie pramones nutekanciujij vandeni^i biotestavimo (biologinig, testi^
sudarymo);
e) vandens apsaugos programy, vandens kokybes reguliavimo sistemoje optimiza-
cijos principal', atsizvelgiant i taskinius ir netaskinius uztersimo saltinius.
Ypatinga demesj atkreipia:
a) sudetingos sudeties nutekanciojo vandens jtakos j hidrobiontus (Water Or-
ganisms) tyrimu rezultatai;
b) vandens gyvunq atsparumo organiniams fosforo pesticidams tyrimu rezultatai;
c) toksisku organiniu medziagii tolimo pernesimo galimybi^ tyrimy rezultatai.
Tersalu, pernesimas atmosferoje eileje atveju sukelia esmines negatyvines eko-
logines pasekmes, todel sio proceso tyrimai turi didel^ svarba.
Sitos problemos sviesoje ir sovieti^-amerikieciy bendradarbiavimo remuose yra
skiriamas ypatingai didelis demesys amoniako toksiskumo zuvims nustatymui, o taip
pat zemu pH reiksmiu poveikio vandens gyvunams funkciniams pagrindams.
Simpoziumas, ivykes tarpusavio supratimo dvasioje, parode, jog TSRS ir JAV
abipusis suinteresuotumas tyrinejant vandens baseinu, apsaugos nuo uztersimo pro-
blemas, padeda sekmingai spresti sios srities uzdavinius, kurie yra pastatyti pries
abieju krastg mokslininkus. ., ,, „
' N.V. Butonnas
-------
p. 3
Referatai
1. Vinogradov G.A. Zemu pH poveikio zuvims ir bestuburiams funkciniai pagrindai.
Zemi, stipriai toksiski pH padidina zuvu ziaung epitelio ir bestuburiu skvar-
buma ionams. Zuvyse, esant zemoms pH reiksmems, vyksta ziaunu epitelio destrukciniai
pakitimai. pH reiksmes, kurios sukelia esminius ziaunu epitelio pakitimus Na+ skvar-
bumui, koreliuoja su zemomis pH didziu ribomis. Prie siu ribu gamtinese salygose
sutinkami suauge zuvu ir bestuburiu, rusiy egzemplioriai. Zuvyse, joms aklimatizuo-
jantis (Aklimation) prie zemy pH reiksmiq, po 24-48 valandu Na+ netekimas ir sugeri-
mas suvienodeja.
Bibliogr. - 45 pavadinimai.
2. Rendall D. Dz., Rajt P.A. Amoniako zuvj'se produkcija ir ekskrecija.
Darbe pateikiama amoniako zuvyse produkcijos, utilizacijos, pasiskirstymo ir
ekskrecijos duomenq apzvalga.
3. Chenri M.G. Elgsenos panaudojimas trijy cheminiu medziagg toksinio poveikio
palyginimui.
Lyginjo triju cheminiy medziagy (metilparation'o, vario sulfato ir chlardan'o)
poveikj ausuotojo eserio (Lepomis macrochirus) grupinei elgsenai. Veikiant toksi-
kantams pakitimai elgsenoje priklause nuo zuvies rango grupineje hierarchijoje. Di-
dziausias medziagos poveikis buvo tiems individams, kurie turejo krastutines padetis
hierarchijoje. Geriausiu toksinio poveikio indikatoriumi, nepriklausomai nuo zuvies
rango, buvo "kosulys", kurio daznumas visose zuvyse didejo veikiant visiems trims
junginiams ir esant ju koncentracijai daug mazesnei uz (letalnych)
Bibliogr. - 11 pavadinimy.
4. Kozlovskaja V.I., Cuiko G.M., Lapkina L.N., Nepomniascij V.A. Vandens gyvuny
pastovumas fosforogeniniams pesticidams ir jo mechanizmas.
Fosfogeniniu pesticidy tosiskuma apsprendzia ju, sugebejimas inhibituoti (inhi-
bition) ChE ir pirmoje eileje nervi^ sistemos AChE. Ivairig gyvunu riisig AChE mole-
kuline forma skiriasi pagal ju jautrum^ fosforogeniniams junginiams. Gyvunu pasto-
vumas priklauso nuo ji^ jautrumo ChE. Zuvys labiau pastovios negu bestuburiai. Tarn
tikra reiksm^ gyvunij pastovume pesticidams turi metabolizmo ir skvarbumo procesai.
Bibliogr. - 17 pavadinimu.
-------
p.4
5. Turston R.V., Cheminq T.A. Cianidq, turinciu gelezies didelis toksiskumas
lasisinems zuvims.
Laboratoriniuose tyrimuose, trukusiuose 96 valandas ir panaudojant kontroliuo-
jama fotoperijoda, buvo tyriamas ferocianido, fericianido ir tiocianato toksiskas
poveikis zuvims Salmo gairdneri ir Salve!inus fontinalis. Abieju, cianidu,, turinciu,
is
gelezies tirpalu, tosiskumas Salmo gairdneri buvo zymiai didesnis esant pastoviam
apsvietimui, negu esant pastoviai tamsai. Tiacianato stiprus toksis'kumo poveikis
pasireiske esant mazesnems koncentracijoms, negu kad buvo nurodyta ankstyvesne'se
publikacijose. Pasirode jog jo efekta, sunku numatyti.
Bibliogr. - 36 pavad.
6. Kuzmenko M.I., Merezko A.I.. Gamtiniu vandenu (Natural water) kokybes forma-
vimosi procesai.
Svarstomi tarpusavio rysiai tarp vandens baseino produktyvumo, savaimingo ap-
sivalymo procesu. jame ir vandens kokybes. Parodomas atskiru hidrobiontu (Water or-
ganisms) vaidmuo sugeriant ir akumuliuojant biogeninius elementus ir toksis'kus jun-
ginius. Daroma isvada apie tai, jog vandens kokybe yra pasekme ekosistemos (Ecolo-
gical system) visumos funkcijonavimo.
Bibliogr. - 16 pavadinimu.
7. Cheming T.A. C02 ekskrecija ir amoniako toksiskumas zuvims: ar yra tarp jq
ris'ys?
Amoniako toksiskumas vandenyje priklauso nuo pH, todel jis taip pat priklauso
ir nuo cheminiu ir biologinig procesu, tokiij kaip isskirto C02 hidratacijos, kuri
prie ziaunu pavirsiaus gali pakeisti vandens pH. Buvo atlikti isskirto C02 jtakos
j vandens pH tyrimai lasisos (Salmo gairdneri) intralameliarineje erdveje. Tuo
tikslu buvo registruojami pH pakitimai vandenyje, iseinanc'iame is ziauny (pH is'ein.)
Sitam reikalui buvo panaudojamas prietaisas, kuris nutraukia vandens sriauta. Gaut-
ieji rezultatai patvirtino, jog prie ziaunu, pavirsiaus isskirtas C02 vandeni pa-
rukstina nezymiai arba is viso nepadaro jokio efekto.
Bibliogr. - 23 pavadinimai.
8. Bryzgalo V.A., Fedorova L.S., Choruzaja T.A., Kosmenko L.S., Sokolova L.P.
Pavirsiniu vandenu bioto ir bioindikacijos funkcines bukles rodikliu panaudo-
jimas.
Tyrimai atlikti vandens objektuose, kurie yra skirtingose antropogeninio po-
veikio salygose. Tu tyrimu metu isais'kinti bioto bukles svarbiausieji strukturiniai-
funkciniai rodikliai, kurie apsprendzia pavirsinio vandens kokybes formavimasi.
-------
p. 5.
Taip pat buvo nustatyti produkciniu-destrukciniUj procesy intensyvumo jvertinimo pa-
grindiniai kriterijai.
9. Svein V.P., Mai in M.D. Toksiniy organiniu medziagy tolimas pernesimas i Amerikos
Didziuosius ezerus.
Tyrinejimai, kurie buvo atlikti 1974-1976 metais, parode ters'ianciy organiniy
medziagy koncentracijos padidejima zuvyse, kurios buvo pagautos Virsutiniojo ezero
Ail-Roijal salos rajone. Kad isaiskinti to priez'astis buvo atlikti papildomi poli-
chloruoty bifenily (PChB) kiekio atmosferos krituliuose virs ez. Siskivit, esancio
Ail-Rojal saloje, tyrimai. Sis darbas patvirtina ankstyvesniuosius duomenis ir rodo
z^mius tersianciyjy medziagy kiekio pasikeitimus. Is" pradziq buvo manoma jog tie
pakitimai yra susij^ su i PChB panasiu junginiq kiekio supancioje aplinkoje padide-
jimu. Taciau daug duodancios chromatografijos panaudojimas drauge su kapiliarinemis
kolonelemis parode, kad stebimus pakitimus sukele pesticido-toksafeno dariniu bu-
vimas analitinio spektro ribose, kuri duoda PChB frakcija.
Bibliogr. - 8 pavadinimai.
10. Beim A.M.. Gamybos nutekanciuju vandenij (Sewage; Wasterwater) biologinis
testavimas.
Aprasomi gamybos nutekanciuju, vandeny biotestavimo budai. Ju, tarpe: toksiko-
loginiai kriterijai, stebejimai naturoje, biochemine diagnostika ir toksikologiniai
tyrimai.
Bibliogr. - 17 pavadinimy.
11. Ruso R.S. Komplikuotos sudeties sriautu informacine sistema.
Komplikuotos sudeties nutekejimy informacine sistema (NTIS), tai duomeny pa-
iesku ir jy saugojimo sistema, panaudojant elektronines skaiciavimo masinas (ESM).
Toji sistema sudaryta nutekejimy toksiskumo testy rezultaty rinkimui su tikslu,
kad buty galima nustatyti komplikuotos sudeties nutekejimy toksiniy savybiy cha-
rakteristikas. Duomenys, kurie buvo gauti is paskelbty apzvalgy ir pavieniy as-
meny, sudare biotestu, atlikty pagal atskiry valstiju ir regiony programas, ne-
paskelbtus rezultatus. Iki jy jvedimo i ESM, tie duomenys buvo vertinami biotes-
tavimo specialisty. Pastarieji buvo supazindinti su NTIS darbo metodais. Iki
1984 m. i NTIS duomeny baze buvo jvesta 500 atskiry nuorodu pagal 1500 biotestus.
bibliogr. - 8 pavadinimai.
-------
p.6
12. Suchorukov G.A. Vandens apsaugos programu, optimizacija vandens kokybes
valdimo sistemoje, atsizvelgiant i taskinius ir netaskinius ters'imo saltinius.
Aprasomas etapinio, tarp saves suristo vandens apsaugos priemoniy komp-
lekso programos optimizacijos node!is, turint tiksla, pasiekti vandens normaty-
vine kokybe. Kad nustatyti optimal ine vandens normatyvines kokybes
pasiekimo programa, pasiulytas kvadratinis maksimaliai leidziamo tersaly (blow-
oft) ribos tikslumo kriterijus. Kad atsizvelgti j netaskiniy tersimo saltiniu,
itaka ir kad apskaiciuoti maksimaliai leidziamy tersaly (blow-oft) is'metimus,
panaudoti du metodai: determinuotas ir tikimybiy. Pasiulyta schema ir vandens
apsaugos optimaliy priemoniy skaiciavimy model is pagal matematinio laukimo pra-
radimo funkciju minimumo kriterijy.
Bibliogr. - 7 pavadinimai.
13. Saulys V. Tersimo, sukelto zeme's ukio veiklos Didziuju, Ezeru rajone kon-
troles perspektyvos.
Didziujy Ezery rajone daromos dideles pastangos kontroliuoti aplinkos uz-
tersima, ypac: netaskinius zeme's ukio veiklos sukeltus tarsos saltinius. Eri eze-
ro baseino fermeriai prisijunge prie dirvozemio ir visos supancios aplinkos ap-
saugos specialistu, kad sudaryti ir igyvendinti sita tarsos saltiniy kontroles
programa. Atliktas darbas parode dirvij naudojimo sumazinimo arba jy visisko ne-
benaudojimo svarbuma. To pasekmeje sumazejo fosforo, patenkancio i upes ir eze-
rus kiekis. Taciau vis didesni rupestj kelia uztersimo pesticidais potenciali
gre'sme.
Bibliogr. - 9 pavadinimai.
14. Jeremenko E.V., Kolpak V.Z., Seliuk N.I.. Vandens kokybes formavimosi sriau-
tuose (watercourse), priimanciuose pavirsinl nuoteki (effluent; runoff) is fe-
mes ukio lauky, moduliavimas.
Apras'omas vandens kokybes formavimosi upes sriaute daugiakomponentinis ma-
tematinis modelis. Tame modelije atsizvelgiama j pavirsinj nuoteki (effluent;
runoff) nuo zemes ukio lauky, kuris i upe (water-book) patenka is sony, pagal
vandens ir normuojamy medziagq mases, besiformuojancios vandens surinktuvuose
(catchment ares) nepertraukiama isilgini pritekejima.. Panaudojant medziagos
balanso lygti, isvesta normuojamy azoto junginiy ir vandenyje istirpusio deguo-
nies kiekio transformacijos matematinio modelio linijiniu lygciy sistema. Buvo
gautas modelio lygties sprendimas analitiniame pavidale. Sprendimo budas lei-
dzia ji panaudoti vandens apsaugos (protection of water) priemoniy optimiza-
cijos uzdaviniuose. Aptariami isskaiciuoty salygy, ir reikalavimu, kuriuos turi
-------
P. 7
patenkinti pavirsinio nuotekio (surface run-off) modeliai, nustatymo klausimai.
Kaip pavyzdys pateikti vandens kokybes vandens sriaute (water body; water course)
skaiciavimu rezultatai, atsizvelgiant i vandens surinkimo (catchment area; drai-
nage district; entrance area) sonini pritekejima (lateral auditions of foreign
water).
Biblioqr. - 9 pavadinimai.
15. Eized D., Bjuber P., Mik Dz.. Miestu netaskinii^ uztersimo saltiniu kontrole
Didziujij Ezeru baseine.
JAV Aplinkos Apsaugos Agentura (EPA) drauge su daugeliu federaliniu, regio-
niniy ir vietiniij zinybu, isdestytg visoje JAV teritorijoje, vigde bendranacio-
nalinq miesty pavirsiniu nutekejimu (runoff; collected) programs. Toji programa
susidejo is atskiry tyrinejimu projekty, kuriuos kontroliavo technine Agenturos
(EPA) grupe. Jungtine tarptautine komisija (JTK) 1982 m. isteige netaskiniu uz-
tersimo saltiniu, veikimo kontroles grupe. Tos grupes tikslas - susumuoti ir jver-
tinti JTK rekomenduoty priemoniu rezultatus uztersimo sumazinimui. 1983 m. rug-
piutij buvo paruostas pranes'imas apie netaskiniu. uztersimo saltiniu, Didziuju
Ezeri| baseine jvairiu projektq jvykdymo apimtis ir ju efektyvuma. Taip pat buvo
atliktas tu projektu, palyginimas su JTK kontrolines grupes duomenimis.
Bibliogr. - 3 pavadinimai.
Knygoje is viso yra 209 bibliografines nuorodos.
-------
p. 8
Nr. 3
TSRS Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
Visasajunginis vandens apsaugos ir moksliniu, tyrimu institutas (VNIIVO).
TSRS Valstybim's hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontroles komitetas.
Hidrocheminis institutas (GChI).
TSRS Mokslu. Akademija.
Vidaus vandenu biologijos institutas (IBVV).
TERSALU JTAKA VANDENS ORGANIZMAMS IR EKOLOGINEMS SISTEMOMS.
Charkov, 1988.
FATE AND EFFECTS OF POLLUTANS ON AQUATIC ORGANISMS AND ECOSYSTEMS:
Proceedings of USA - USSR Symposium, Athens, Georgia, October 19-21, 1987.
Simpozijumo, pravesto sutinkamai su TSRS ir JAV vyriausybiu susitarimu del
bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje, medziagoje yra pateikta:
a) upiu. baseinu kokybes planavimo ir reguliavimo srityje tyrinejimy duo-
menys;
b) tersalu poveikio hidrobiontams (water organisms) eksperimentinii) tyri-
nejimLj duomenys;
c) biologiniy ir toksiniy. medziagy poveikio gelyju vandenu ekologinems
sistemoms matematinio modeliavimo duomenys.
*•
Sis straipsniy rinkinys yra skirtas mokslo darbuotojams kurie uzsiima:
a) tersalu poveikio vandens organizmams ir ekosistemoms mechanizmo klausi-
mais;
b) vandens kokybes prognozavimo klausimais;
c) vandens objektu apsaugos nuo uztersimo priemoniu, planavimu.
Analogiskas straipsniij rinkinys yra anglu kalba, kuris tais paciais metais
buvo isleistas JAV - US EPA. Jis pazenklintas tuo paciu treciuoju numeriu (Nr. 3).
^
Zemiau pateikiamas siu leidiniy turinys. Skliaustel iuose pazyme'ti puslapiai pa-
gal EPL leidinjStraipsniai isvardinti pagal leidini rusy kalba.
."^
1. Vandens kokybes reguliavimo socialiniai-ekonominiai aspektai. (A.K. Kuzin,
O.N.. Kovaliova, L.S. Garibova). p. 3 (21). Bibliogr. - 6 pavadinimai.
2. Vandens objektu ribiniu, kruviy nustatymas tributilolovu, modeliniu skaicia-
vimu pagrindu. (L.E. Fink), p. 11 (1). Bibliogr. - 7 pavad..
3. Vandens naudojimo ir apsaugos valstybines kontroles kompleksine sistema, Azo-
vo-Juodosios jury baseiny valdybos pavyzdziu. (L.P. Jarmak). p. 21 (28).
4. Medziagos isnesimo is zemes ukio lauku j vandens objektus, kurie surenka
vandenj, matematinis modeliavimas. (L.M. Bondarenko, V.Z. Kolpak, J.M. Plis).
p. 32 (35). Bibliogr. - 7 pavad..
-------
p. 8a
5. Ezeru ekosistemij modeliavimo kai kurie teoriniai ir metodologiniai aspektai.
(A.A.' Matvejev, A.M. Nikanorov, J.A.Dombrovskij, V.V. Seliutin). p. 45 (133).
L.
6. Vandens organizing ir ekosistemu uztersimo toksinemis medziagomis tikimybes
jvertinimas, panaudojant nuoseklaus model iavimo metod§. (R.A.Park, Dz. Dz.
Anderson, G.L. Svarcman, R. Marison, Dz. M. Emlen). p. 65 (153). Bibliogr. -
30 pavadinimy.
7. Gelavandeniy ekosistemy buferinis imlumas sunkiesiems metalams ir jo nusta-
tymo hidrobiologiniai faktoriai. (A.M. Nikonorov, A.V. Zulidov, N.A. Dubova,
V.F. Gekov, J.l". Kamov). p. 82 (105). Bibliogr. - 81 pavad..
8. Vandens ekosistemi,! ekologines bukles distancinis monitoringas (A.A. Getelson,
A.M. Nikanorov). p. 105 (166). Bibliogr. - 13 pavad..
9. Vandens organizmy bendrijij reakcija pesticidu poveikiui. (S.Dz. Lozano).
p. 123 (122). Bibliogr. - 13 pavad..
10. Amoniako pasiskirstymas ir jo ekskrecija zuvyse. (D.Dz. Rendall, R.K. Russo,
R.V. Turston). p. 137 (50). Bibliogr. - 36 pavad..
11. Amonio iomj itaka mineralinei apykaitai gelavandenems zuvims ir veziagyviams.
(G.A. Vinogradov). p. 146 (58). Bibliogr. - 25 pavad..
12. Lauko toksiskumo testai: naudojami Jungtinese Amerikos Valstijose ir Soviety
Sajungoje. (M.G. Chenri, B.A. Florov, V.T. Komov, T.A. Chewing), p. 160 (70).
Bibliogr. - 4 pavad..
13. Karpio ( Cyprinus carpio L.) ir eserio (Perca fluvia tilis L.) jvairaus pasto-
vumo fosforo organiniams junginians DDVF mechanizmas (G.M. Cuiko). p. 167 (78),
Bibliogr. - 28 pavad..
14. Zuvu kune metaly pedsaky buvimas ir ziauny pazeidimai kaip pasekme pavirsi-
niiJi'vandenij redukcijos atmosferiniais krituliais. (T.A. Chajns, C.Ch. Dzago,
F.Dz. Duajer, D.R. Bakler). p. 181 (90). Bibliogr. - 35 pavadinimai.
Is viso knycjoje yra 288 bibl iografines nuorodos.
Nr.Nr. 2; 6; 9 ir 14 - JAV moksl ininki^i darbai. Nr. 12 - atliktas ju drauge su
sovietu specialistais.
-------
p. 9
Nr. 4
HIDROCHEMINIU TYRIMU ANTROPOGENINIO POVEIKIO SALYGOSE METODOLOGIJOS KLAUSIMAI.
I dalis. ( XXVII Visasajunginio hidrochemiku pasitarimo, -jvykusio 1978 m.
geguzes 11-13 d.d. medziaga).
Questions of methodology concerning hydrochemistry investigations in relatively
human impacted watersheds.
Leningrad. 1979 m.
Knygoje duotos trumpos santraukos pranesimy, kurie priklauso vandens objek-
ty, esanciy antropogeninio poveikio salygose, metodologiniams chemines sudeties
tyrimams. Dalis tu santrauku skirta naujos aparaturos ir nauju distancines indi-
kacijos metodu panaudojimui sausumos pavirsiniy vandeny kokybes tyrimuose. Kai
kuriose santraukose nurodomi aerokosmines informacijos interpretacijos metodai,
kurie yra taikomi vandens resursy biikles operatyviai kontrolei.
^
Sis santraukij rinkinys gali buti ]domus specialistams, kurie dirba vandens
resursij panaudojimo ir apsaugos srityse, taip pat aerokosmines informacijos me-
tody interpretacijos specialistams, hidrochemikams, o taip pat gretimy sriciu
specialistams.
Zemiau isvardinamos visos to pasitarimo sekcijos ir jose skaityty pranesimu pa-
vadinimai. Nurodomi ju autoriai ir puslapiai (p.) sioje knygoje.
Plenarinis posedis
1. Erdves ir laiko sprendimai ir stebejimo punkty reprezentacija.(K.L.Boceniuk,
I.T. Gavrilov, V.L. Pavelko, G.V. Cycarin). p.4.
2. Pavirsiniu vandeny (sufrace waters) kokybes automatizuotos kontroles sistemu
isvystymo perspektyvos. (V.B. Staradomskij, A.P. Belousov, J.J. Kanauzov,
A.P. Sibiliov). p.4.
3. Valstybinio vandens kadastro vedimas pagal pavirsiniu vandenu (sufrace waters)
kokybes skyriy, panaudojant skaiciavimo technika.(L.V. Braznikova, V.L. Pav-
lenko, T.Ch. Kolesnikova, V.T. Kaplin). p.6.
4. Siaurinio Kaukazo stipriy surimu (brine; salt brine) chemines sudeties forma-
vimosi kai kurie aspektai. (A.M. Nikonorov, M.S. Kaviladze, M.G. Tarasov,
J.A. Fedorov). p.8.
5. Apie metalu ionu pavirsiniuose vandenyse prognozes metodologija.(G.M. Var-
sal). p.9.
6. XXVII Visasajunginio hidrochemiku, pasitarimo tema "Hidrocheminiu tyrimy antro-
pogeninio poveikio salygose metodologijos klausimai" nutarimas. p.11.
-------
p. 10
A. Sekcija "Gamtinio vandens chemines sudeties, formavimasis,
balansas ir cheminiu medziagu nuoteis (runoff) ir
vandens kokybes (chemines sudeties) prognozavimas1.1
1. Pasikeitimo cheminemis komponentemis tarp dugninii) nuosedu ir vandens
tyrimy klausimu. (V.I. Manichin, T.V. Ovsianikova, G.S. Konovalov) . p. 16.
2. Bakterinio faktoriaus jtaka sunkiuju metalu perejimui is dugninit) nuogulu,
(sedimentation) i vandenj. (O.J. Vasiljeva, V.I. Manichin). p. 17.
3. Kai kuriy fiziniu-cheminiu faktorig itaka i lignino elgsen^ vandenyje. (L.I.
Nomikos, V.N. Sojer, V.D. Ivanova). p. 18.
4. Kai kuriu Viduriniojo Uralo vandens baseinu (water body; waters)
nuogulu, (sediment) mikroelementines sudeties tyrimai. (T.L. Rodovskaja,
N.P. Makarenko, L.V. Vinogradova). p. 18.
5. Ezero Bieloje mineral izacijos pasikeitimg prognoze sarisyje su KAKEK'o
(Kansko-Acinsko kuro-energetinio komplekso) statyba. (I.J. Sulga, A. A. Bon-
dariov, L.N. Nazarova, N.D.Korobeinikova) . p. 19.
6. Apie chemine, sudeti Kansko-Acinsko akmens anglig baseine drenuojamo vandens
(drainagewater). (N.D. Korobeinikova, A. A. Bondariov, I.J. Sulga, L.N. Na-
zarova). p. 20.
7. Apie vandens mineral izacija, KAKEK'o elektros stocig pelenu savartiniiose
(asheap). (A. A. Bondariov, L.N. Nazarova, I.J. Sulga). p. 21.
8. Vandens sudeties formavimasis Ekibostuzo vandens saugykloje (reservois;
man-made lake) kanale Irtys-Karaganda. (N.A. Amirgalijev, L.V. Ivanova,
E.M. Muchamedzanov) . p. 23.
9. Upiq ir ezeru vandens amzinojo pasalo (permanent frost) zonoje permangana-
tine oksidacija ir spalva. (J.M. Lebedev). p. 24.
10. Gaisrg vaidmuo atmosferiniu ir pavirsiniu vandeng chemines sudeties forma-
vimesi. (A.V. Ivanov, N.P. Kasin, N.M. Kulkina, V.S. Tolovskaja, V.P.
Sestiorkin). p. 25.
11. Stacionarinig stebejimu organizavimas kaip procesu, vykstancig vandens
baseinu, (water body; waters) viduje metodas. (A.K. Riabov, A.I. Denisova). p. 26
12. Baseinu vandens balanso ir dinamikos ypatumu itaka hidrocheminio rezimo
formavimesi. (V.A. Znamenskij). p. 27.
13. Patobulintas ionu lygiasvoriu (ravnovesnych) koncentraciju formu dirvozemio
tirpaluose ir gamtiniuose vandenyse (natural water) apskaiciavimo model is.
(A. P. Jendovickij, M.B. Minkin). p. 28.
-------
p. 11
14. Kai kuriu, mikroelementui, Fe, Al buvimo Maskvos srities mazuju upii^ vandenft'e
dinamika. (G.A. Bulatkin, J.A. Maksimovic). p. 30.
15. Ukrainos pavirsiniu, vandenq (sufrace waters) vandenyje esanciu mikroelemen-
ty tyrimu rezultatai ir perspektyvos. (E.P. Nachsina). p. 31.
16. Antropogeninii^ komponenciu, upiu biogeniniame nuotekije (bioturbation)
skaiciavimy metodika. (M.P. Maksimova). p. 32.
17. Hidrodinaminiu skaiciavimij panaudojimas prognozuojant vandens kokybe upese.
(A.V. Karausev, L.I. Faustova). p. 33.
18. Jury vandens uzterstumo laipsnio balanso ir prognozes apskaiciavimu, model is.
A.I. Simonov, N.A. Afanasjeva, N.S. Jezzalkina, N.A. Rodionov). p. 35.
19. Apie gruntiniij vandeny (grundwater) chemines sudeties kartiravima ir prog-
noze matematinitj modeliu pagrindu. (V.I. Pelesenko). p. 38.
20. Deguonies rezimo Dniepro-Donbaso kanale matematinis modeliavimas. (A.V. Je-
remenko, A.N. Smirnova). p. 38.
21. Deguonies rezimo prognoze vandens saugyklose (reservoir, man-made lake)
esant ledo dangai. (M.J. Krupnik, G.B. Babajev, F.B. Bas'irov). p. 40.
22. Vandens kokybes formavimosi pozeminiu vandenq (untergroond waters) atsargu
papildymo sistemose tyrimai. (V.F. Averjanov, P.M. Bespalov). p. 41.
23. Vandens kokybes kontrole prie Angaros HES (hidroelektriniu) kaskados.
(N.S. Avilova, M.A. Zujeva, G.M. Speizer). p. 42.
24. Cheminiu, elementu migracijos drekinamu lauku vandenyje 1 izimetriniai tyri-
mai. (M.G. Aliscenko). p. 42.
25. Metu vandeningumo itaka i Cimliansko vandens saugyklos (rezervoir; man-made
lake) hidrocheminj rezima. (Z.A.Arefjeva). p. 43.
26. Pozeminiu vandenq chemines sudeties formavimasis miestij teritoriju ribose
(Permes miesto centrines dalies pavyzdziu). (G.V. Bieltjukov, M.I.Sosin). p.44.
27. 'Gruntiniy vandeny (grundwater) miestq teritorijoje sulfatinio agresyvumo
prognozes ivertinimas. (G.V. Bieltjukov, V.N. Petrucha, M.I. Sosnin, A.V.
Surubor). p. 45.
28. Dugniniu, nuogulu (dregs; bed material) itaka vandens baseinu. ir sriautu
(water body; waters) kokybei (V.L.Brajalovskaja, A.N. Popov, A.I. Golomzik).
p. 45.
29. Pramoniniu nuotekiu (industrial water) palaidojimo poligonuose hidrocheminiu
metodika. (B.A. Buldakov, G.G. Zidkova, V.E.Polikarpov). p. 46.
-------
p. 12
30. lonu-druskines sudeties Goriacej kalno mineralinio vandens formavimosi hid-
hemine charakteristika ir salygos (Kaukazo mineral iniii vandenu rajonas).
(G.V. Bunakova, O.E.Michailova, L.E.Zirkova). p. 47.
31. Tulos srities mazuju upiy vandens chemines sudeties formavimosi salygos.
(A.A.Kurmanova, V.P. Burlakov). p. 48.
32. Organiniu, medziagq pasiskirstymas kai kuriu, Irkutsko amfiteatro naftos-duju
plotij vandenyje. (J.K.Vasiljeva, N.N. Polivanova, G.M. Speizer). p. 48.
33. Kai kurios mikroelementu, balanso komponentes Pietiniame Baikale. (V.A. Vetrov,
N.I. Bielova, A.L. Poslovin). p. 49.
34. Sluoksm'niu vandenu, (geamwater?) chemines sudeties pasikeitimas, ekspluatuo-
jant naftos kilmiavietes. (V.I.Vescezarov). p. 50.
35. Apie chemines sudeties komponenciu, tarp ledo ir skystos faziu pasiskirstyma,
Akinsko apylinkig ezeruose, sarisyje su ju. demineralizacijos problema. (N.A.
Vlasov, A.J. Goldapel). p. 50.
36. Virsutines Okos baseino sniego dangos sudeties tyrimai monitoringo tikslams.
(N.F. Glazovskij, V.P. Ucratov, A.I. Zlobina). p. 51.
37. Nikelio elgsena gamtiniame vandenyje. (T.O. Goncarova, I.V. Kolosov, V.T.
Kaplin). p. 52.
38. Montmorilonito ir kaolino rugstingumo-sarminiy charakteristiky patikslinimo
klausimu. (T.O.Goncarova, I.V. Kolosov, O.P. Demidenko). p. 53.
39. Vandens mineralizacijos Karakumo vandens saugyklos (reservoir; man-made
lake) apatiniame bjefe prognoze. (N.E. Gorelkin). p. 53.
40. Apie kai kurii^ Kazachstano ezeru, hidrochemija. (R.S.Darer, N.A.Karazanov). p.54.
41. Fosforo organiniu pesticidi^ isplovimo is z'emes ukio dirbami^ lauku klausimu.
(N.N. Dychanov, L.M. Bondarenko, G.V. Slepcov, N.B. Kapciorina). p. 54.
42. Siuolaikiniy vandens ukio priemoniu komplekso jtaka j Syrdarjos upes zemupio
vandens baseing (water body; waters) hidrocheminj rezima. (N. Jelibajev). p. 55.
43. Vandens kokybes prognoze projektuojamoje Niznedneprovsko vandens saugykloje
(reservoir; man-made lake). (L.A. Zuravliova, A.I. Ivanov). p. 56.
44. Upig sureguliavimo vandens saugyklomis (reservoir; man-made lake) itaka i
organiniu, ir biogeniniu medziagu buvima jose. (L.A.Zaiceva, M.N. Tarasov). p.56.
45. Terminologijos vandens apsaugos ir jo naudojimo srityje standartizavimas.
(A.A.Zenin, M.N. Tarasov, N.V. Bielousova, N.F. Sidorenko). p. 57.
-------
p. 13
46. Antropogeninio faktoriaus itaka Syrdarjos upes vandens kiekiui ir jo kokybei
perspektyvoje.(N.I.Zudina, E.V. Eskarova). p. 58.
47. Apie siaurinio Kaukazo kai kuriu vandens sriauty (watercoure) dugninii; nuo-
guly (dregs; bed material) mechanine ir mineraline sudetj. (A.A. Ivanova,
N.I. Kuzekova, V.T. Kaplin). p. 58.
48. Mikroelementy, esanciq Ivanovsko vandens saugyklos (reservoir; man-made lake)
vandenyje suspenzineje medziagoje (suspends solids) sezoniniai svyravimai.
(A.I. Kadukin, V.V. Krasinceva, G.I. Romanova, G.V.Kurkin). p.59.
49. Kai kuriij procesu vandens telkiniuose (water body; waters) tyrimai Ivanovsko
vandens saugyklos pavyzdziu. (A.I. Kadukin, V.V. Krasinceva, G.I. Romanova,
G.F. Simin). p. 59.
50. Del gruntiniq vandenu (groundwater) hidrochemijos vakarineje Cuisko slenio
dalyje. (L.V. Kadyrova, K.K. Kazijev). p.60.
51. Mikroelementu nutekejimo (effluent; outlent; runof) nuo TSRS teritorijos
rodykliai. (G.S. Konovalov, V.I.Koreneva). p. 61.
52. Nevskaja Guba dugnines nuogulos (drengs; bedmaterial) deguonies balanse.
(G.I. Kopina, L.I. Cvetkova). p. 61.
53. Dirbtinio baseino (water body; waters), esancio daugiamecio pasalo gruntuose
(permanenty frose substratum) vandens chemines sudeties formavimosi ypatumai.
(T.M. Labutina). p. 62.
54. DruskLj balansas ir laukiama mineralizacija kai kuriose Siaurinio Kazachstano
vandens saugyklose.(T.J. Lopariova, N.A. Amirgalijev). p. 63.
55. Apsivalimo nuo hidrodinaminiij ir temperaturiniy salygij atskirose Volgos upes
deltos atsakose greicio priklausomybe. (V.A. Mumzu, E.I. Bescetnova). p. 64.
56. Chemine sudetis ir vandens kokybes jvertinimas Uzbekistano vandens saugyklose
(reservoir; man-made lake). (A.M. Nikitin, V.A. Nikolajenko). p. 65.
57. Upes Gorkaja Balka hidrocheminis rezimas. (A.S. Nikulin). p. 65.
58. Vandens telkiniij (water body; waters) uztersimo antropogeniniais faktoriais
biologinio veikimo } genetinius modelius tyrimai. (V.V. Pavlenko). p. 66.
59. Vakarinio Donbaso gamtiniu modeliy chemines sudeties formavimasis ir jy ko-
kybes prognoze technogeninio poveikio salygose. (N.F. Podgornova, D.A. Kor-
neliuk). p. 66.
60. Misko itaka i lietaus krituliu chemines sudeties pasikeitima. (V.V.Protopopov,
L.A. Mesceriakova). p. 67.
-------
p. 14
61. Del vartotoju, aprupinimo hidrochemine informacija. (A.L. Rabinovic). p. 67.
62. Apie sausumos pavirsiniq vandenu (sufrace waters) sulfatu saltinius. (A.L.
Rabinovic, V.S. Putinceva). p. 68.
63. Apie vandens nuotekio (effluent, outlet) nuo ETS (elektros-silumines jegai-
nes ?) teritorijos sulfatu sieros izotopine sudeti. (A.L. Rabinovic, V.A.
Grinenko). p. 69.
64. Atmosferiniu krituliu Ukrainos teritorijoje chemines sudeties tyrimai, pa-
naudojant tikimybini-statistini metoda,. (N.I. Romasj). p. 70.
65. Irigacinio vandens chemines sudeties dinamika upes Hi zemupio ryziu, laukuose.
(S.M. Romanova, L.K. Gorianova, M.A. Ibragimova, V.P. Dudenko, B.A.Beremza-
nov). p. 70.
66. Upes Syrdarja mineralizacijos pasikeitimas saris'yje su jos baseino dre'kinimu.
(F.E. Rubinova). p. 71.
67. Kai kuriy retuju^ zemiu elementu pasiskirstymo Rytq Sibiro pietine's dalies
mineraliniuose vandenyse (mineral water) desningumu tyrimai. (M.M. Rybakova,
N.A. Vlasov, A.I. Kirilov). p. 72.
68. Automatines klasifikacijos, vizualizacijos ir diskretiski^-nepertraukiamu
modeliu sudarymo metodu panaudojimas gamtiniq vandenu (natural water) che-
mines sudeties tyrimuose. (V.M. Smolianinov). p. 72.
69. Dumblim'm (mud; silt) nuogulu organines medziagos sudeties tyrimai. (I.K.
Stepanova). p. 73.
70. Upiu, ir kolektoriniu-drenaziniu vandenq mineralizacijos baseininis prognozes
budas. (I.N.Stepanov, E.T. Cembarisov). p. 74.
71. Cheminiu. element^ isnesimo is uztvankij (weir) kuno apskaiciavimas, panaudo-
jant koreliacini,-regresini analize's metodus. (V.N.Charin, N.P.Maslova). p. 75.
72. Gamtiniq vandenu (natural water) chemines sudeties formavimasis antropologi-
nio poveikio salygose (Mozaisko vandens saugyklos pavyzdziu). (M.A. C^rusta-
liova). p. 75.
73. Technogeniniu pasikeitimi^ dirvose itaka upiu vandens sudeties formavimesi.
(V.P. Cemko, I.K. Palamarciuk, G.M. Zaluckaja, P.K. Skarupa). p. 76.
74. Apie gamtiniu vandenu (natural water) chemines sudeties formavimasj skalunu
(slate) kalnakasybiniuose (mining)-pramoniniuose rajonuose. (M.V. Civjan).p.77.
75. Hipergenezes ir technogenezes itaka gamtinio vandens (natural water) kokybes
formavimesi. (A.M. Cerniajev, S.S. Samanajev, M.I. Andrejev). p. 78.
-------
p. 15
76. Kompleksu, susidarymo hidrotermaliniuose tirpaluose ir anglies dvideginio
(C02) mineraliniuose vandenyse (mineral water) klausimai. (G.M.Speizer, N.M.
Zigunova, L.A. Minejeva). p. 79.
77. Upes Selenga vandens kokybes, sarisyje su numatomos statyti Surensko HES (hid-
roelektrine's), prognoze. (G.M. Speizer, L.A. Minejeva, N.M.Zigunova). p. 79.
B. Sekcija "Gamtiniu vandenu, uztersimas ir savaiminis ju, apsivalymas
bei sanitariniai-higieniniai tyrimai".
1. Integraliniy rodikliu, pakitimo panaudojimo vandens kokybes ir vandens objekty
uzterstumo bukles ivertinimo klausimai. (A.V. Karausev, B.G.Skakalskij). p.82.
2. Del vandens kokybes indekso apskaidiavimo metodikos. (V.P.Emeljanova, G.N.
Danilova). p. 83.
3. Vandens kokybes statistiniai jvertinimai. (V.L. Pavelko). p. 84.
4. Komponenciu, paplitimo vandens objektuose matematiniai modeliai kaip kontrole's
sistemos pagrindas. (E.V. Venicianov, Z.N. Kudrias'ova, M.M.Seniavin). p. 85.
5. Apie lakiuju, organiniu, medziagij pasiskirstym^ vandens telkinio (water body;
water) vandenyje. (N.S. Tambijeva, T.S. Kiskinova, A.D. Semionov). p. 86.
6. Kai kuriy chloro organiniu junginii^ vandenyje klausimu. (F.G.Diatlovickaja,
E.D. Maktaz). p.87.
7. Naftos (petroleum) angliavandeniu, (NA) transformacijos jiiros vandenyje me-
chanizmas. (A.I. Simonov, A.N. Zubakina). p. 88.
8. Kai kuriy naftos (petroleum) produktu pasikeitimas gamtiniame vandenyje (na-
tural water). (E.A.Sponti, A.T. Bogogosian, N.A. Dobrovolskaja, L.P. Sokolo-
va). p. 89.
9. Hidrolizes vaidmuo metalq ionu elgsenoje kai kuriose gamtinese sistemose.
(I.V.Kolosov, T.O. Gonciarova, A.P. Bondariova). p. 90.
10. Apie cheminiu metodu panaudojima ezerq antropologinio entrofavimo ivertinime.
(Ch.A. Simm), p. 91.
11. Apie karboniliniij junginiu potencialu naudojimo greiti entrofuotame baseine
(water body; waters). (V.A. Bryzgalo, A.D. Semionov, A.N. Pozdniakova, N.V.
Leliusenko). p. 92.
12. Upiii baseinu kompleksinio panaudojimo ir ju apsaugos metodiniu-higieniniii
pagrindu sudarymo budai. (V.I. Zujeva, T.I. Tolstova). p. 93.
13. Vandens cheminio uztersimo toksiskumo ir pavojingumo higieninio t.vertinimo
metodologija. (G.N. Krasovskij, L.J. Vasiukovic, A.I. Borisov, N.A. Jegorova,
E.I. Zoldakova). p. 94.
-------
p. 16
14. Vandens kokybes, kaip hidrobiontu egzistavimo aplinkos matematiniu,-ekologiniu
rodikliij pritaikymo teorija ir praktika. (P.P. Riabov, A.S. Kirilenko). p. 95.
15. Naftos (petroleum) produktu migravimo formos Maskvos upes baseino sriautuose.
(water boody; water course; water coursetraim'ng). (L.P. Gorelova). p. 96.
16. Organiniu, medziagu ir biogeniniij elementy balanso elementai Saratovo vandens
sauqykloje (reservoir; man-made lake). (S.G. Kotliar, V.T. Kaplin). p. 97.
17. Upiu, uzters'tq CPK (celiuliozes-popieriaus kombinato) nutekanciaisiais vande-
nimis (sewage; wasterwater; waterborne waste) dugnine's nuogulos (dregs; bed
material) ir deguonies rezimas. (A.G.Muzykov, V.T. Kaplin, A.A. Chorosilova).
p. 98.
18. Vandenyje istirpusio deguonies balanso atskiru elementy vaidmuo ETS Siaures
upiu deguonies rezimo formavimesi. (A.G. Muzykov, V.T. Kaplin, L.P. Sokolova,
V.S.' Kuznecov). p. 98.
19. Lignosulfatu, esanciq gamtiniame vandenyje (natural water) transformacija.
(L.A. Chvan, V.T. Kaplin, G.I. Ganin, V.A. Kriulkov). p. 99.
20. Apie sorbciniq procesu, vaidmeni, sintetiniy pavirsiniy aktyviu, medziagu, (SPAM)
koncentracijos gamtiniame vandenyje (natural water) sumazinime. (V.V.SIyckova,
N.I. Archipenko, V.T. Kaplin). p. 100.
21. Dniestro upes Karpatu baseine sonaplaukiu, (bokoplavy - smulkiosios faunos ats-
tovai) sudetis, kiekybinis issivystymas, produktyvumas ir vandens druskingumo
tipo santykis su ju, gyvenamaja aplinka, kaip vandens kokybes biologinis rodik-
lis. (N.S. Jalynskaja). p/100.
C. Sekcija "Chemines analizes metodai, stebejimu metodologija
ir ju automatizavimas, informacijos apdorojimo
metodai.
1. Pesticidu nustatymo vandenyje metodai. (V.D. Cmil). p. 104.
2. Apie normuojamu organiniu medziagu nustatymo gamtiniuose (natural water) ir
nutekanciuosiuse (sewage; wasterwater, waterborne waste) vandenyse principus.
(M.M. Seniavin, T.V. Avgulj, N.S. Safronova). p. 104.
3. Dujine chromatografija analizuojant nafta (petroleum) uzterstus vandenis.
(S.G. Melkanovickaja). p. 105.
4. Del kokybiskai grupinio naftos produktu nustatymo juros vandenyje metodikos.
(G.G.Liatijev, I.M. Michaliova, S.G. Oradovskij). p. 107.
5. Organinio anglies , ' ' (carbon) buvimo gamtiniame vandenyje (natural
water) nustatymo, pagal svies§ sugerianci§ja ir ultrafioletine. spektro dali,
metodu ivertinimas. (E.S. Bikbulatov, B.A. Skopincev). p. 108.
6. Matomosios spektro dalies sugerimo integralinis intensyvumas kaip vandens
spalvingumo rodiklis. (D.I. Stom, L.I. Bielych, S.S. Timofejeva). p. 109.
7. Fenolo produktu, transformacijos vandenyje nustatymo metodika. (V.S.Gladkov,
E.G. Rastianikov). p. 110.
8. Baltimu buvimo gamtiniame vandenyje (natural water) nustatymas mikrograminiais
kiekiais, panaudojant chemiliuminescentini metoda. (L.V. Kalabina, B.I.Nabiva-
nec, I.S. Macko). p. lll.(ziur. eiles Mr. 59).
9. Istirpintose organine'se medfiagose amino rugsciy ir nukleininiq rugscii^ sude-
tini^ daliu, nusodintu c^konio fosfatais, nustatymas. (M.F. Perliuk). p. 112.
-------
p. 17.
10. metalu migracijos gamtiniame vandenyje (natural water) formos ir ju nustatymo
metodai. (P.N. Linnik.B.I.Nabivanec). p. 113.
11. Anglies dvideginio (carbon dioxide), istirpinto gamtiniame vandenyje su padi-
dintu sieros vandenilio (hidrogen sulphide; sulfureted hydrogen) kiekiu, nu-
statymo metodai . (E.V. losipova). p. 113.
12. Rftbridu nustatymo gamtiniame vandenyje (natural water) ionometrinis (poten-
ciometrinis) metodas. (L.F.Bystrova, F.I. Golovin). p. 114.
13. Kietu faziu inversines voltampermetrijos galimybes ir perspektyvos, anal.izuojant
gamtinius vandenis (natural water). (R.P.Lesunova, L.I. Roitman, A.V. Cernyseva,
N.A. Gruzkova, N.J. Stazko, I.A. Kolosova, Ch.Z. Brainina). p. 115.
14. Nauji prietaisai pavirsiniu, vandenu. (natural water) automatizuotai kontrolei.
(V.B. Stradomskij, A.P. Bielousov, A.A. Nazarova). p. 116.
15. Nutekanciuju (senwage; wasterwater; waterborne waste) ir pavirsiniu (sufrace
water) vandenq ChPK nustatymo automatinis metodas ir prietaisas. (V.S.Ivanov,
E.D.Levin, M.M. Perlin, E.E. Judovic). p. 117.
16. Del vandenyje esanciu gyvu organizmu fnases nustatymo technikos. (V.E.Jerochin,
A.P.Gordienko). p. 118.
17. Pavirsiniu, vandenu, (sufrace waters) kokybes kontrole', panaudojant ionu selek-
tyvinius elektrodus. (L.F. Bystrova, A.A. Nazarova, V.B. Stradomskij). p. 119.
18. lonu. selektyviniu elektrodu panaudojimas okeanologiniuose tyrinejimuose.
(A.E. Kosov). p. 120.
19. Gamtiniu vandenu (natural water) monitoringas ir hidrocheminiu tyrinejimu,
automatizacija. (G.G.Kiseliov, G.A. Bulatkin). p. 121.
20. Chromo atominis-absorbcinis nustatymas gamtiniame vandenyje (natural water) ir
tirpaluose (solution). (A.P. Korenov). p. 122.
21. Oscilopoliarizacijos panaudoji'mas vandens analize'je. (N.A.Sobinova, L.J.Cheifec,
N.A.Romanova). p. 123.
22. Amalgamines chronopotenciometrijos panaudojimas gamtinio vandens (natural
water) analizeje. (L.I.Minina, A.A.Nazarova, V.B. Staradomskij). p. 123.
23. Hidrochemine's informacijos nestacionariniy eiliu analizes metodika. (Kriuckov,
A.M.Kaganova). p. 124.
24. Automatiniq stociij racionalaus isdestymo lokaline'se automatine'se pavirsiniu.
vandenu, kokybes kontrole's sistemose metodika. (V.P. Korniov, V.B. Stradomskij,
A.P. Bielousov). p. 125.
25. Kalcio karbonato (calcium carbonate) pusiausvyra Irkutsko vandens saugykloje
(reservour; man-made lake) ir Angaros upe's poveikis Irkutsko HES (hidroelek-
trines) hidrotechniniq statiniu betonui. (N.S. Avilova, E.M.Speizer, A.A.
Zujeva). p. 125.
26. Pakibusios ir istirpintos gantiniame vandenyje organines medziagos biochemines
sudeties nustatymas. (A.I.Agatova). p. 126.
27. Baikalo celiuliozes-popieriaus kombinato (BCPK) isvalyty nutekanciyjq vandenu
(sewage; wasterwater; waterborne waste) sieros-organiniu junginiu identifika-
cija. (M.N.Anikanova, R.P. Loseva, L.I. Nomikos). p. 127.
28. CPK (celiuliozes-popieriaus kombinato) nutekanciuju vandeny (sewage; waster-
water; waterborne waste) sieros-organiniu, junginiu koncentracija prie femu
temperaturu ju dujinei chromatografinei analizei. (M.N. Anikanova, A.M. Puchovs-
kaja, L.I.'Nomikos). p. 128.
-------
p. 18
29. Hidrocheminiu, ir hidrobiologiniu charakteristiku pasikeitimai eksploatuojant
zuvivaisos tvenkinius (pond). (R.L.Arenkova, E.N. Baturina, R.A. Larina). p.129.
30. Gamtiniu vandenu (natural water) analizes metody palyginimas.( V.E.Askinazi,
V.A.Kudriavceva, M.J. Drapkin, A.I. Kamenev, P.K.Agasian, J.N. Sestopalov).p.l29.
31. Isaldymo metodo panaudojimas tyriant mineralinj vandeni (mineral water) "Naf-
tusia". (A.E.Babinec, S.P.Salcimanov, A.P.Jasevic). p."130.
/
32. Siuolaikiniu metodu panaudojimas tyriant mikroelementus mineraliniuose vande-
nyse (natural water) ir gidomajame dumble (mud). (A.E.Babinec, N.P.Moisejeva,
G.G.Kryzko). p.131.
33. Del HC1 nitroziniu junginiu ir antriniu aminq (VA), esanciu vandens tirpaluose
(aqueous solution) ir kai kuriu organines sintezes gamyklu/nutekanciuose van-
denyse (sewage; wasterwater; waterborne waste) nustatymo dujine's chromatogra-
fijos metodikos. (V.V.Baikovskij, Z.L.Lembik, B.A.Tregubov). p. 131.
34. Teritoriju, kurios drekinamos nutekanciaisias vandenimis (sewage; wasterwater;
waterborne waste) pozeminiu vandenu (ground water; underground water) chemines
sudeties transformacija. (M.I.Bedusenko, V.E. Sandybin, K.A.Papravko), p. 132.
35. Vandens kokybe's ivertinimo apibendrininu metodika. (Bielogurov, S.A. Pesina).
p. 133.
36. Gamtiniu vandenu (natural water) organines medziagos deguonies ekvivalentai.
(E.S.Bikbulatov). p. 134.
37. Melsvai zaliu dumbliu (alga) organines medziagos suirimo aerobinese salygose
kinetika. (E.M.Bikbulatova, E.S.Bikbulatov). p. 134.
38. Sunkiuju, elementu buvimo atmosferos ore ir krituliuose nustatymo metodika.
(I.I.Burcev, T.KVorobjova, L.P.Gluscina, V.K.Pavlenko, S.V. Svedov). p. 135.
39. Kulonometrinio metodo automatizavimas siekiant sukurti prietaisus lakiuju ir
nelakiuju. fenolg nustatymui nutekanciuose (sewage; wasterv/ater; waterborne
waste) ir gamtiniuose (natural water) vandenyse. (J.A.Bystrovzorov, V.S. Iva-
nov), p. 136.
40. Nutekanciuju buitiniij vandeny (domestic sewage) procesu, modeliavimas. (S.V.
Vediagina). p. 136.
41. Pavirs'iniu vandenu (sufrace waters) klasifikacija pagal [social istinio bloko]
saliu - SEV nariu, standartus. (A.A. Vernicenko, N.F.Loskutov, M.F. Soldatova).
p. 137.
42. Gamtinio vandens (natural water) suspenduotoje medz'iagoje (suspended watter)
esancig mikroelementM (Ni, Co, Ag, Cu, Sn, Mo, Ti, Bi, Pb, Mn) nustatymas
spektrografiniu metodu. (K.S. Viligur). p. 138.
43. Kai kurie daugiamates matematikos statistiniu metody panaudojimo rezultatai,
analizuojant hidrochemine informacija. (B.M. Vladimirskij, E.V.Melnikov, V.A.
Kirpalj, I.E.Peresunko, ft.A. Dombajan). p. 139.
44. Dinaminiu, eiliu ekstrapoliacijos evristinis algoritmas. (B.M.Vladimirskij, E.V.
Melnikov). p. 140.
45. Ph aplinkos ir tirpiklio (solvent) itaka pesticidq ekstrakcijai is vandens.
(D.B. Girenko, M.A. Klisenko, M.V. Pismennaja). p. 141.
46. Kai kuriu, SPAV anionu gamtiniame vandenyje (natural water) pasikeitimai. (L.P.
Gorelova). p. 142.
47. Vandenyje esancios gyvgju organizmu mase's diferencijuotas ivertinimas. (A.P.
Gordienko). p. 142.
48. Hidrocheminiai tyrimai vandens apsaugos sprendimii planavime ir ju priemime.
(V.I.Gurarij, T.N.Naumenko). p. 143.
-------
p. 19.
49. Cinko ir nikelio bendro nustatymo gamtiniuose vandenyse (natural water) spek-
tografinis budas. (L.F. Dubinina, L.B. Dacun). p. 144.
50. Gyvsidabrio (hydrargyrum) (II) gamtiniuose vandenyse (natural water) nusta-
tymas£kstrakciniu-spektrofotometriniu budu, panaudojant difenilformazana
l-(ftalazinilas-l)-3,5. (L.F. Dubinina, T.M. Barbina, V.N.Podcainova). 'p. 144.
51. Vanadzio gamtiniame vandenyje (natural water) nustatymas ekstrakciniu-fotomet-
riniu biidu, panaudojant acilhidrazona,. (V.I .Dudariov, E.A.Morgen, A.V. Dolgar-
iov, E.S. Rosinskaja, N.A. Vlasov). p. 145.
52. Del naftos produkty gamtiniuose vandenyse (natural water) nustatymo metodikos.
(M.J. Dubova, L.P. Gorelova, L.M. Klykova). p. 146.
53. Gruntinio vandens (Groundwater) hidrocheminio rezimo pasikeitimy prognoze, pa-
naudojant matematinio model iavfimo metodus. (G.P.Jevgraskina). p. 147.
54. Makrofitai - is'tirpintii organiniu medziagy ir fenolu sumos s'altiniai Barenco
juros priekrantineje zonoje (near-shore; inshore; foreshore).p. 148.
55. Fosforo organinio nuodingo chemikalo dimetil-dichlorvinilfosfato (DDVF) vande-
nyje nustatymo ekstrakcinis-fotometrinis metodas. (K.P. Jersova, N.S. Komarov).
p. 148.
56. Boro, magnio, gelezies dumbliname vandenyje nustatymas jsmisiniu-spektri,niu
budu, disperguojant vandeni kibirkstine iikrova. (A.A.Zeleznova, O.V. Sis'kina).
p. 149.
57. Vandens ir jo panaudojimo upiu atkarpose, kuriose yra limituotas (apribotas)
vandens naudojimas, teisingo valstybines vandens apskaitos vedimo hidrochemine
kontrole. (V.M. Ivanik, T.Ch. Kolesnikova). p. 150.
58. Apie lakiujy fenolu, nustatymo kalorimetriniu metodu automatizavim^. (V.S. Iva-
nov, N.N.ternousov, E.E. Judovic). p. 150.
59. Baltymu buvimo gamtiniame vandenyje (natural water) nustatymas mikrograminiais
kiekiais, panaudojant chemiliuminescentini, metoda. (L.V. Kalabina, B.I. Nabi^
vancev, I.S. Macko). p. lll.(ziur. eil-Nr. 8).
60. Poliorganilsiloksanu panaudojimas kai kuriu metalu koncentracijai ir ju nusta-
tymui gamtiniuose (natural water) ir nutekanciuosiuose (sewage; wasterwater)
vandenyse. (A.I. Kirilov, O.V. Zemlianusnova, I.P. Golentovskaja, N.A. Vlasov).
61. Gamtiniu vandenq (natural water) kokybes automatizuota kontrole, P-
naudojant ioninius-selektyvinius elektrodus ir gaunamu. duomeny patikimumas.
9G.G.Kiseliov). p. 152.
62. Herbicidu. transformacijos ryziu, drekinamos sistemos kolektorinio-drenazinio
tinklo vandenyje tyrimai. (V.G. Kovtun, A.J. Jurcenko, A.I. Zatula). p. 153.
63. Azoto ir fitoplanktono formy dinamika, esant skirtingam juros vandens uz'ter-
simo laipsniui. (N.P. Kovrigina, L.G.Senickina). p. 154.
•<•*,-
64. Potenciometrinio f^bridu nustatymo su ioniniais-selektyviniais elektrodais
jautrumo pakelimo budai. (E.A.Konsina, O.M. Tabakova, R.D. Cingareli, M.M.
Seniavin). p. 154.
65. Meginiy (sample) paruosimo automatizavimas, analizuojant vandens kokybe.
(I.F. Konkov). p. 155.
66. Atomine's-absorbcine's spektrofotometrijos panaudojimas, atliekant hidroche-
minius tyrimus. (A.P. Koreniov, G.S.Konovalov). p. 156.
67. OGSNK (Bendravalstybine stebejimy ir kontroles tarnyba) sistemoje-racionalaus
stebejimu hidrotechninio tinklo isdestymo metodikos tobulinimo.klausimai.
(V.P. Kornev, G.I. Ganin, V.T. Kaplin, V.I. Gorochov). p. 156.
-------
p. 20
68. Chloro organiniu pesticidu nustatymo dirvozemije klausimu. (P.A.Korytko,
S.A.Arinova). p. 157.
69. Liqnosulfanatu ir sulfatinio lignino nustatymas gamtiniame vandenyje (natural
water), panaudojant anodine voltampermetrija su grafitiniij elektrodu. (V.F.
Korytceva, N.P. SkvorcovaK p. 158.
70. Pasleptu, perijodis'kumu hidrocheminese eilese is'aiskinimas, panaudojant Markovo
diskretiskas grandines. (I.A. Kriudkov, A.M. Kaganova). p. 159.
71. Apie slapalo (urea) pasiskirstym§ eutrofiSkame baseine (water body; waters).
(L.S.Kosmenko, V.A. Bryzgalo, A.D. Semionov). p. 160.
72. Naujo grupinio rodiklio - "Sunkujy metaly suma" panaudojimas vandens kokybe's
charakteristikai. (M.S. Kravcenko, N.A. Sobina, L.N. Severdina). p. 161.
73. Del dugnine'se nuogulose (bottomset beds) esanciu medziagu, turinciu azota,
transformacijos. (L.I. Kuris, A.N. Popov), p. 161.
74. Anglies dvideginio (carbon dioxide), esancio juros vandenyje su jvairia nepas-
tovios organines medz'iagos koncentracija, dinamika. (E.A. Kuftarkova). p. 162.
75. Fe ir Mn ezeru nuosedu, gruntu tirpaluose kalorimetriniu budu modifikacija.
(I.E. Leibovic). p. 163.
76. Arseno (III) ir arseno (V) atskiras nustatymas ekstrakciniu-fotometriniu budu
gamtiniuose (natural water) ir nutekanciuose (sewage; wasterwater; waterborne
waste) vandenyse. (E.V. Litvinenko, N.S. Zotejeva, M.S. Kravcenko). p. 163.
77. Vandens masiii dinamikos tyrimai, panaudojant automatizuota duomeny rinkima ir
ju, apdorojima. (V.Ch. Lifsic, A.L. Pomazovskij, V.S. Titov, A.V. Kurinnyj)".
p. 164.
78. Apie galimybe pagerinti elektrocheminii^ davikliy darbinius parametrus deguonies
koncentracijai. (R.V. Marvet, T.Ch. Jaetma). p. 165.
79. Latvijos TSR mazy upiy organinio uzters'imo destrukcijos intensyvumo tyrimai.
(M.N. Matisone, M.K.Zvaigzne, R.P. Zembacha). p. 166.
80. Gamtiniu vandenu (natural water), uzterstq naftos (oil; mineral oil; petroleum)
produktais ir labai stipriai mineralizuotais nutekejimais (effluent; outlet;
runof) kokybes pakelimas biologiniais metodais. (N.V. Morozov, V.N. Nikolajev,
R.B. Petrova, A.F. Magalimov). p. 166.
81. Metalu ionu ir gamtinio vandens (natural water) kompleksinio susidarymo proce-
su tyrimai. (B.I. Nabivanec, P.M. Linik, L.V. Kalabina). p. 167.
82. Prietaisai naftos (oil; mineral oil; petroleum) produkty nutekanciuosiuose van-
denyse kontroliavimui. (V.M.Osipov, E.E. Judovic). p. 168.
83. Sim-triazinij hidrolizes klausimu. (M.S.Petrosian). p. 168.
84. Kalcio ir magnio vienalaikio nustatymo gamtiniame vandenyje (natural water)
fotometriniai metodai. (E.A.Pisarskova, E.A. Morgen, N.A. Vlasov). p. 169.
85. Apie vandens isvalymo nuo organiniy priemaisu^ ivertinimo kriteriju. (S.M. Ro-
zinojer, G.V. Charitonov). p. 170.
86. Mikro priemaisu, elementu gamtiniame vandenyje (natural water) nustatymas,
panaudojant nusodinimo (soosazdenija) procesus ir inversine's voltampermetrijos
metoda. (V.P.Portretnyj, V.T.Cuiko). p. 171.
87. Azoto isnesimas kolektoriniais vandenimis is tresiamu, ir laistomu. lauku
Vidurines Azijos sqlygose. (L.S.Postojalkina, K.A.Bersonova, M.N. Tarasov,
L.V. Braznikova). p. 172.
88. Kai kurie metodiniai priejimai tyriant uzters'ty nutekanciujij (sewage; wasterwa-
ter; waterborne waste) ir gamtiniq (natural water) vandenu sudeti. (V.M. Pru-
sakova, V.V.Konstantinova, E.A. Verzbickaja). p.
-------
p. 21
89. Apie ditizono panaudojima analizei atomines-absorbcine's spektroskopijos metodu,
is juros vandens ekstraguojant cinka. (L.I. Rozanskaja). p. 173.
90. Apie hidrocheminio istirtumo medziagos panaudojima. (A.L. Rabinovic, V.T.
Kaplin). p. 174.
91. Apie hidrochemines informacijos kontroles budus. (A.L. Rabinovic, T.Ch. Koles-
nikova). p. 174.
92. Hidrochemines informacijos vartotoju kategorijos. (A.L. Rabinovic). p. 175.
93. Skystu, ioniniy-selekciniu elektrodij panaudojimas organiniq medziagu, mikroprie-
maisu, buvimo vandens aplinkoje kontrolei. (E.M. Rachmanjko, G.L. Starobinec,
A.L. Gulevic, G.A. Lajevskaja). p. 176.
94. Evropijos liuminescentinis nustatymas mineraliniuose vandenyse. (M.M. Rybakova,
A.I. Kirilov). p. 176.
95. Ni, Co, Zn, Cu, V, Sn, Mo, Ti, Al, Bi, Pb ir Mn spektrocheminis nustatymas
analizuojamuose tirpaluose, esant gelezies miligraminiams kiekiams. (N.T.
Ryzkov). p. 177.
96. Apie vandens kokybe's cheminiu rodikliu interkalibracija. (A.E.Saava). p. 178.
97. Apie mikroelementu, nustatyma Volynes Poleses gamtiniuose vandenyse (natural
water). (V.N.Savickij, D.V."Zakrevskij). p. 178.
98. Hidrobiocenozes reakcija kaip vandens telkiniu, (water body; waters) uztersimo
pesticidais metodas. (N.I.Samarin). p. 179.
99. Apie dugniniLj nuoguly (bettomset beds) BPK nustatymo metodika. (V.N. Safonova,
V.T. Kaplin). p. 180.
100. Nauji duomenys apie organiniq medz'iagij (OM) oksidacija gamtiniuose vandenyse
(natural water). (B.A. Skopincev, J.V. Larionov). p. 181.
101. Kriptingoji kristalizacija kaip organinii^ priemais'ii vandenyje koncentravimo
metodas. (N.A. Sobina, V.F. Bondarenko, O.F. Boberov). p. 181.
102. Skystas ioninis-selekcinis elektrodas is Hgl-j^aniono ir jo panaudojimas gyv-
sidabrio (Hg) mikrokiekiu, nustatymui vandens tirpaluose (solum). (G.L. Staro-
binec, E.M. Rachmanko, R.del Toro Denis, A.L. Gulevic). p. 182.
103. Cheminiu medziagu irimo ir transformacijos procesui itakos vandens kokybes
pagrindiniams higieniniams rodikliams jvertinimo metodiniai priejimai. (I.V.
Sutokskaja, Z.N. Pavlova, M.G. Krylova, G.N. Krasovskij). p. 183.
104. Indeksu "santykinis gausumas" ir "santykinis ivairumas" atliekant vandens
sriautu (water boody; watercourse, water course training) sanitarinius-hidro-
biologinius tyrimus. (V.N. Talskij, S.A. Nisanchdzajev). p. 183.
105. Suspenduotu medziagij vandens baseinuose (water body; waters) nustatymo metodi-
kos klausimu. (E.N. Tarasova). p. 184.
106. Del GOST 17403-72 (valstybinis standartas) "Hidrochemija. Pagrindine's s^vokos.
Terminal' ir charakteristikos" galiojimo pratesimo. (M.N. Tarasov, A.L. Rabi-
novic). p. 185.
107. Nufiltruotos suspenzijos (suspension; slurry) kiekio fluorometrinis nustatymas
zarnyne, kaip kai kuriu hidrobionty (water organismus; aquatic organisms) fi-
ziologinio aktyvumo indikacijos budas. (N.M. Trunov, E.P. Lysenko, A.F. Deg-
teriov, P.I. Korolenko). p. 185.
108. Negyvii organizmi^ hidrobiologiniame me'ginyje (sample) santykinio kiekio nusta-
tymo metodas. (N.M. Trunov, E.I. Anisimova, O.V. Chopriackova, P.I. Korolenko).
p. 186.
-------
P. 22
109. Naftalinsulfo rugsciu, gamybos nutekanciuju vandenu (sewage, wasterwage, wa-
terborne waste) isleidimo i vandens telkinius (water body; waters) salygu
nustatymo eksperimentiniai tyrimai. (A.Ch. Fedorovskaja, I.V. Maj). 'p. 186.
110. Geriamojo vandens (drinking water) ir miesty nutekanciuju vandenu (sewage;
wasterwater; waterborne waste) saltiniu (water dispenser; water outflow), uz-
terstu pesticidais, kontrole. (L.A.Chrfstijanova, N.I. Udalceva, S.S. Soldato-
va). p. 187.
111. Isvalytu nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) kokybes
ekspresinis jvertininias. (L.A.Christijanova, I.V. Seriakova, D.D. Lycnikova).
p. 188.
112. Fitoplanktono fotosintetinis aktyvumas kaip vandens aplinkos bukle's stovio
rodiklis. ( O.P.Cvyliov, V.N. Tkacenko, A.I. Starceva). p. 188.
113. Mikroreaktorius chloruoto anglies vandem'lio, esancio juros vandenyje, bendram
nustatymui. (S.M. Cerniak). p. 189.
114. Apie sintetiniu pavirsiniy-aktyviq medziagu (SPAM) elgsena, gamtiniame van-
cjenyje (natural water). (S.S.Samanajev, N.A. Jakovleva, A.M. Cerniajev, I.E.
Cerniajeva). p. 190.
115. Trasq kiekio drekinamuose zemes ukio laukuose (DZUL) apskaiciavimo metodai.
J.Z. Seveliov, S.N. Cizevskaja, V.B. Isakov). p. 191.
116. Poliarografinio metodo panaudojimas pramoniniq nutekanciyjq vandenu (sewage;
wasterwater, waterborne waste) BPK nustatymui. (T.L.Skorbatova, J.P. Ponoma-
riov, V.N. Griscenko, F.A. Lucenko). p. 192.
117. Vario, seleno ir kadmio ekstrakcinis-poliarografinis nustatymas sachtu, van-
denyje (pit water). (V.D. Scukin, I.D. Kozirod). p. 192.
118. Nutekanciuju vandenij (sewage; wasterwater; waterborne waste) transformacija
ivairiuose Juodosios juros £elfo gyliuose. (E.F.Sulgina). p. 193.
D. Sekcija "Aerokosmines informacijos distancines indikacijos
ir interpretacijos aparatura ir metodai gamtinio
vandens (natural water) bukles opreratyviai kontrolei".
1. Daugiazonines kosmines informacijos sakinio apdorojimo klausimai. (V.A. Kriul-
kov, J.V. Zavolokin, N.D. Liubovnyj, S.M. Sazin). p. 196.
2. Sausumos pavirsiniu vandenij klasifikavimo pagal kosmini pavaizdavima klausimai.
(V.A. Kriulkov, N.D. Liubovnyj, S.M. Sazin). p. 197.
3. Mazu gabaritu, lauko spektometras. (V.A. Kriulkov, N.P. Ledasciov, V.I. Nosaciov,
L.A.' Sliachova). p. 198.
4. Sausumos pavirsiniuose vandenyse (sufrace waters) esancios suspenduotos medz^ia-
gos (suspended solids) kiekio nustatymo spektrinio ryskumo metodu klausimu.
(V.A. Kriulkov, L.A. Sliachova). p. 199.
5. Sausumos pavirs'iniu, vandenu, (sufrace waters) bukles ivertinimas panaudojant
IK-radiometra. (V./I.Kriulkov, N.O. Krutikov, K.I. Smelkov). p. 201.
6. Suspenduotos medz'iagos (suspended solids; suspended matters) laikintj-erdviniu
charakteristiku nustatymas pagal vandens telkiniu (water body; waters) ir
vandens sriautu, (water boody; watercourse; watercoursetraining) aerokosminiu
nuotrauku mikrofotometravimo duomenis. (J.V. Zavolokin, V.A. Kriulkov, N.P.
Serebriakova, S.T. Lapcenkov). p. 202.
-------
p. 23
7. Stating modeliu panaudojimas gamtiniu vandeng (natural water) kokybes distan-
cines^kontrole's pagrindimui. (K.L. Boc'eniuk, V.A. Kriulkov, M.L. Krajzman,
L.A. Sliachova). p. 204.
8. Integruojanti sfera kaip etalonas. (N.P. Ledasciov, S.I. Mironenkov, V.I. Nora-
ciov, V.G. Troskin, V.A. Kriulkov). p. 205.
9. Aeronegatyvi} mikrofotometravimas ir jij kokybine analize turint tiksljj nusta-
tyti optimally daugiazoniniy aeronuotrauku informatyvis'kumo rastra. (J.V. Za-
valokin, V.A. Kriulkov, N.P. Serebriakova). p. 206.
10. leinancioji optine sistema "fokon-sfera". (V.G.Troskin, V.I. Nosacfiov, N.P. Le-
dasciov, S.I. Mironenkov, L.A. Sliachova). p. 207.
11. Pavirsiniu vandeny telkiniu (water boody; waters) ir vandens sriautu, (water
boody; watercourse; watercoursetraining) aerokosminiu vaizdu televizineje
sistemoje analire, siekiant nustatyti tersanciyju, medziagy (pollutant; conta-
minant) paplitimo laikinas erdvines charakteristikas. (J.V. Zavolokin, V.A.
Kriulkov, S.T. Lapdenkov, N.P. Serebriakova). p. 207.
12. He-Ne lazeriai sausumos pavirsiniu vandenu suspenduotos medziagos (suspended
solids; suspended matter) nustatymui. (V.A.Kriulkov, V.A.Popov), p. 209.
13. Interferenciniq filtru panaudojimas spektrometruose. (N.P. Ledasciov, V.I. No-
saciov, V.A. Kriulkov). p. 210.
14. Del drumzlino vandens (opacity water; turbidity water) erdvine's-laikinos dina-
mikos jvertinimo metodikos pagal daugiazoninius kosminius vaizdus. (I.N. Alek-
sejeva, M. Nazirov). p. 211.
15. Skaniruojancio (skanirujuscego) optinio lokatoriaus panaudojimas distanciniam
naftim'u, uzterstu^ vandenui(contamination water of productive oil strata) at-
radimui. (M.A.Kropotkin, T.J. Seveljeva, V.A. Ivanov). p. 211.
16. Uztersimo nafta (oil contamination; oil pollution) naftos plevele's (oil film;
oil lager;^oil-slick; slick) storio kontaktinis nustatymas optiniu metodu.
(V.I. Taraskevic, T.J. Seveliova, M.A. Kropotkin). p. 214.
17. Hidrometeorologiniu faktoritj itaka vandens . (water body; waters) uz-
tersimo nafta (contamination of oil; pollution of mineral oil) radiometrinio
aptikimo rezultatams. (T.J. Seveljova, M.A. Kropotkin). p. 216.
18. Uztersty vandenq (contamination water) paplitimo ir ju ribi| charakterio tyri-
mai, panaudojant distancinio matavimo sistemas. (O.E. Korotkevic). p. 219.
19. Daziklio (dye liquor) demiu, turbulentines difuzijos charakteristiky tyrimq
pagal aerometodu duomenis taikomieji aspektai. (V.I. Zac, A.I. Sevastjanov).
* r\ 001
20. Ju'ros pavirsiaus uztersimo nafta (contamination of mineral oil) tyrimal,
panaudojant distancine's fluorometrijos metoda. (I.V. Mazurov, V.A. Torgoviciov,
E.J.Cajanova). p. 224.
fa
21. Le'ktuvo 1 idar-poliarimetras gamtiniu vandens telkiniu pavirs'inio sluo^nio
atspindz'io savybiu tyrimams. (L.N. Biric, A.I. German, A.P. Tichonov, A.E.
Tiabotov). p. 226.
22. Apie juros pavirsiaus uztersimo nafta (contomination of mineral oil) nustatymo
galimybes pagal lazerio spindulio atspindzio intensyvumo fluktacija. (A.I.
German, G.S. Gurevic). p. 228.
23. Informacijos uzras'ymo ant magnetinio nesejo irengimas, magnetofono "Vesna
201-stereo" bazeje.(N.P. Ledasciov, G.M. Mironenkov, V.I. Nosaciov, V.G.
Troskin, V.A. Kriulkov). p. 230.
-------
24. Interferenciniu sviesos filtrij pakeitimo prietaisas. (N.P.Ledasciov, V.I.
Nosadiov, V.A.Popov), p. 232.
25. Juros pavirsiaus uztersimo nafta (contomination of mineral oil) tyrimai, pa-
naudojant atspind2:io spinduliavimo erdvine's filtracijos metoda. (E.M. Biger,
G.M. Kricenickij, I.V. Mazurov, V.E. Rokotian). p. 232.
26. Apie gamtinio vandens (natural water) antropogeninio pasikeitimo distancine's
indikacijos galimybes. (E.A. Vostokova, N.M. Novikova). p.234.
Is viso knygoje yra 248 straipsniai.
-------
p. 25
Nr. 5
TSRS Hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kontroles valstybinis komitetas.
Hidrochemijos institutes (Rostove prie Dono).
Hidrochemine medziaga. LXXVIII tomas.
MATEMATINIAI METODAI HIDROCHEMIJOJE.
Leningrad. 1981.
Hydro Chemikal Materials. Volume 78.
MATEMATICAL METHODS IN HYDROCHEMISTRY.
Siame straipsniq rinkinyje nagrinejami stebejimu sistemos ir informacijos
sistemos planavimo metodai, o taip pat hidrocheminiu, procesu, matematiniu, modeliu
sudarymo metodai. Rinkinys skirtas specialistams, dirbantiems vandens resursq
tyrimu, ir ju apsaugos srityje.
Sioje knygoje yra tokie straipsniai:
1. Pavirsiniu, vandeny (sufrace waters) monitoringo klase's. (V.L. Pavlenko).
p. 3. Bibliogr. - 9 pavadinimai.
2. Hidrocheminiu, lauku. erdve's-laiko kintamumo tyrimu pagrindiniai principal ir
kriptys. (G.V.Cycarin, I.T. Gavrilov, S.G. Tusinskij, V.L. Pavelko). p. 12.
Bibliogr. - 8 pavad..
3. Uzdavinio matematinis sudarymas vandens kokybes kontroles sistemos parametru
optimizacijai. (V.P. Bielogurov). p. 18. Bibliogr. - 3 pavad..
4. Eutropiniu, vandens saugyklu (barrage; man-made lake) kai kuriy fiziniu-cheminiq
rodikliu dinamikos tyrimai, siekiant pagristi stebejimu, daznum§ ir matavimu
metiniame cikle suderint§ tikslum§. (N.A. Averin, I.T. Gavrilov, T.P. Kroms-
kaja, S.G. Tusinskij). p. 22. Bibliogr. - 5 pavad..
5. Vandens kokybes apskaiciavimo metodq jvertinimo keliai. (V.L. Pavelko). p. 32.
Bibliogr. - 4 pavad..
6. Vandens uztersimo tendencijy indentifikacija pagal dispersiju analize^. (V.L.
Pavelko). p. 48. Bibliogr. - 5 pavad..
7. Hidrocheminiu, stebejimu parametru. tobulinimo keliai, siekiant islyginti OGSNK
iseinanciu, duomenu, patikimuma. (V.L. Pavelko). p. 57. Bibliogr. - 6 pavad..
8. Del isskirtu. ismetimu stebejimu daznumo apskaiciavimo metodikos. (V.L. Pavelko,
I.J. Kamov, A.P. Sarycev). p. 65. Bibliogr. - 3 pavad..
9. Pasle'ptu, perijodiskumu, analizuojant hidrochemines informacijos laikinas eiles,
isskyrimas. (I.A.Kriuckov). p. 69. Bibliogr. - 1 pavad..
10. Duomenu, "hidrochemija" banko sudarymo pagrindine's koncepcijos. (O.A. Oznobichin,
G.G. Panasenko). p. 72.
11. Apie trasu[ isplovimo is zeme's ukio laukij modelio sudarym^. (K.L. Boceniuk, L.V.
Braznikova, V.L. Pavelko, L.S. Postojalkina). p. 75. Bibliogr. - 6 pavad..
12. Informacijos skaiciais sutankinimas ja saugant techniniuose nese'juose. (V.L.
Pavelko). p. 81. Bibliogr. - 3 pavad.
-------
p. 26
13. Azoto ir fosforo isplovimo is drekinamu, plotu modeliu matematinis sudarymas.
(L.S. Postojalkina, K.L. Boceniuk, V.L.' Pavefko). p/92. Bibliogr. - 3 pavad.
14. Kompleksu susidarymo procesu statistinis modeliavimas. (K.L. Boceniuk, T.V.
Goncarova, I.V. Kolosov, I.d. Kosov, V.L. Pavelko). p. 99. Bibliogr. -3 pavad.
15. Kai kuriu, medziagu nuteke'jimo (effluent, disharge, autflow) su Selengos upe's
vandeniu prognozes model is. (K.L. Boceniuk, V.L. Pavelko, A.A. Matvejev).
p. 104. Bibliogr. - 2 pavad..
16. Apie hidrocheminio lauko erdve's didziq sumazinima, apibendrinty rodikliu
ivedimo budu. (K.L. Boceniuk, V.L. Pavelko, A.A. Matvejev, L.I. Leontjeva).
p. 108. Bibliogr. - 3 pavad..
17. Hidrocheminiu erdve's-laiko lauky analize', atsizvelgiant ] jy nevienalytis-
kuma ir daugiakomponentiskum§. (S.M. Mikulinskaja, V.A. Rozkov, I.S. Spajer).
p. il3. Bibliogr. - 11 pavad..
18. Horizontalus turbulentinis persimaisimas mazoje vandens saugykloje. (S.G.
Tusinskij). p. 123. Bibliogr. - 6 pavad..
Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa santrauka (anotacija) rusu, kalba.
Knygoje is viso yra 314 bibliografinii^ nuorodu,.
-------
P- 27
Nr. 6
TSRS Hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kontroles valstybinis komitetas.
Hidrocheminis institutas (Rostove prie Dono).
Hidrochemine medz'iaga. LXXXII tomas.
PAVIRSINIU VANDENU EKOLOGINES TOKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS.
Leningrad. 1981.
Hydro Chemical Materials. Volume 82.
ECOLOGICAL TOXICOLOGY PROBLEMS IN SURFACE WATERS.
Sis straipsnii] rinkinys yra skirtas vienai is aktualiausiu. aplinkos apsaugos
problemai - antropogeniniu, faktoriu poveikio biohidrocenoze'ms ekologinio-toksikolo-
ginio ivertinimo naujo priejimo ir nauju metodu sukurimui.
Isdestyti nauji vandens telkiniy ir vandens bukle's egzimodiagnostikos prieji-
mai ir metodai. Nagrinejami vandens objektu, biomonitoringo uzdaviniu sprendimo
biologiniu metody isvystymo perspektyvos.
Straipsniu, rinkinys yra skyriamas mokslo ir praktikos darbuotojams, kurie
dirba vandens toksikologijos, hidrobiologijos, hidrochemijos srityse, o taip pat
atitinkamu, profiliu aukstuju mokyklu studentams.
Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:
1. Hidrobiologiniu bendriju bukles antropogeninio poveikio salygose kontroles
biologiniai metodai. (O.M. Kozova). p. 3. Bibliogr. - 22 pavadinimai.
2. Apie statistiniu metodq panaudojima vandens kokybes prognoze's nustatymui.
(O.M. Kozova, N.A. Sastina). p. 17. Bibliogr. - 9 pavad..
3. Gamtinig (natural water) ir nutekanciyju vandeny (sewage, wasterwater, water-
borne waste) biologines analizes vieningos sistemos sukiirimo problema.
(Teorija ir praktika). Pranesimas I: Kai kuriy pilvakojy moliusky rus'iy funk-
cijonavimo bukles analize, panaudojant eiles fermentu laikinos organizacijos
tyrimus. (P.I. Korolenko, L.S. Fedorova, A.J. Gvozdariov, E.V. Morozova,
N.I. Cema, O.V. Jakunina, L.M. Peredeina). p. 34. Bibliogr. - 11 pavad..
4. Gamtiniu, (natural water) ir nutekanciuju vandenu (sewage, wasterwater, water-
borne waste) biologines analize's vieningos sistemos sukurimo problema.
(Teorija ir praktika). Pranesimas II: Laikino fermentinio aktyvumo savaimine
organizacija, kaip viena is organizmu veiklos adaptacine'- prisitaikymo sa-
vybe). (L.S.Fedorova, P.I. Korolenko^A.J. Gvozdariov, O.V. Jakunina, L.M.
Predenna). p. 51. Bibliogr. - 20 pavad..
5. Organizmu naturaliu populiaciju gyvybines veiklos funkcines bukles egzimodi-
agnostikos ekspres-metodu sukurimo klausimu. (P.I. Korolenko, A.J. Gvozdariov,
L.M. Predeina). p. 64. Bibliogr. - 31 pavad.
6. Hidrobiontu (water organismus; aquatic organismus) fiziologines bukles iver-
tinimo unifikuotas metodas. (N.M. Trunov, E.P. Lysenko, A.F. Degteriov, P.I.
Korolenko). p. 78. Bibliogr. - 9 pavad.
-------
p. 28
7. Vertikaliosios elektroforezes patobulintas prietaisas. (P.I. Korolenko, V.A.
Dechta). p. 87. Bibliogr. - 13 pavad..
8. Mikroorganizmu, esanciu gamtiniame vandenyje, naujas bendro ju, kiekio nustatymo
metodas. (N.M. Trunov, O.V. Chopriackova, V.L. Kubrakov, E.I. Anisimova, P.I.
Korolenko). p. 100. Bibliogr. - 10 pavad..
9. Deguonies koncentracijos vandenyje nustatymo fotometrinis metodas. (P.I. Ko-
rolenko, G.S. Kotliarevskaja). p. 105. Bibliogr. - 11 pavad..
10. Kai kuriq pavirsiniu vandenu^ (sufrace waters) kontroles hidrobiologiniij metodu
ekonominio efektyvumo nustatymo klausimu. (L.I. Tananejev, P.I. Korolenko,
G.S. Kotliarevskaja, A.J. Gvozdariov, L.M. Predeina). p. 114. Bibliogr. - 2 pav
11. Del kai kuriq ekologiniu-toksikologiniu ir hidrocheminiu tyrimq mokslinio-
techninio lygio nustatymo metodikos. ((..1. Tananejev, V^L. Necajev, I.G. Kosov).
p. 121.
12. Terminologijos vandens toksikologijos srityje klausimu. (P.I. Korolenko).
p. 127.
Sioje knygoje prie kiekvieno straipsnio taip pat yra trumpa santrauka (ano-
tacija) rusu kalba.
Yra du knygos egzemplioriai.
Is viso knygoje yra 148 bibliografines nuorodos.
-------
P. 29
Nr. 7
TSRS Hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kontroles valstybinis komitetas.
Hidrocheminis institutas (Rostove pn'e Dono).
Hidrochemine medziaga. LXXXIII tomas.
GAMTINIU VANDENg CHEMINES SUDETIES FORMAVIMASIS IR CHARAKTERRISTIKA,
METODAI IR ANALIZE.
Leningrad. 1981.
Hydro Chemikal Materials. Volume 83.
FORMATION AND CHARACTERISTICS OF THE CHEMICAL STRUCTURE OF
NATURAL WATER, METHODS AND ANALYSIS.
Siame straipsniu, rinkinyje nagrinejami gamtiniu vandeny formavimosi, ju che-
mines sudeties, gamtiniu procesu, vykstanciu, vandenyje, laboratorinio ir matematinio
modeliavimo klausimai, o taip pat jg analizes metodai.
Straipsniu, rinkinys yra skirtas specialistams, kuriu, darbas yra susijes su
gamtiniu, vandenu (natural water) tyrimais. Jame yra sekantys straipsniai:
1. Upe's Kovdy baseino ezeru, vandenyje esancios organines medziagos, (N.S.Char-
kevic, A.V.Sabylina). p. 3. Bibliogr. - 8 pavad.
2. Kai kuriy Karelijos ezertj vandenyje istirpe ir suspenduoti lipidai. (A.V. Sa-
bylina, A.D. Semionov). p. 10. Bibliogr. -' 46 pavad.
3. Kai kuriu mikroelementu buvimas ir pasiskirstymas Siaures-Ryty Mongolijos
gamtiniuose vandenyse. (G.R.Filipova, N.A.Vlasov, G.M.Speizer, L.A.Carcidi,
N.V. Demina, N.F. Aprelkova, L.L. Bogdanova). p. 23. Bibliogr. - 5 pavad.
4. Rytinio Prieskaukazio mezozojiniy nuogulq pozeminio vandens mikroelementai.
(V.P. Iljicenko). p. 27. Bibliogr. - 15 pavad.
5. Apie stroncio geocheminius ypatumus Dagestano sluoksniniuose vandenyse (stratal
water). (Z.M. Stancajeva). p. 34. Bibliogr. - 13.
6. Petrovsko-Anastasijevsko ryziu laukUj drekinimo sistemos biogenines medziagos
isnesimas kolektoriniais vandenimis. (E.A.Kobiliova, M.N. Tarasov). p. 41.
Bibliogr. - 13 pavad.
7. Krasnousolsko mineralinio vandens hidrochemine charakteristika ir jo forma-
vimosi ypatumai. (V.G. Popov), p. 47. Bibliogr. - 12 pavad.
8. Uolienu^ filtraciniu savybiu itaka gruntinii^ vandenu (groundwater) chemines
sudeties formavimesi. (I.N. Doneckaja, V.P. Gromovenko). p. 56. Bibliogr. -
5 pavadinimai.
9. Naturalaus vandens telkinio (water body; waters) organiniq medziagy charakte-
ristika (pranesimas 2). ( P.I. Lozovik, V.T.Kaplin, V.M.Feoktistov). p. 65.
Bibliogr. - 65 pavad.
-------
p. 30
10. Lipidy ir suspenduotos medziagos, esanc'iu, neuzterstu vandens telkiniu (water
body; waters) vandenyje nustatymas infra raudonos spektrofotometrijos me-
todu. (A.V. Sabylina, I.M. Semionova, A.D. Semionov). p. 75. Bibliogr. -
32 pavadinimai.
11. Organiniu. medziagy pozeminiuose vandenyse, naftos (mineral oil) ir fliuidy
itarpu tyrimai, panaudojant IR (infra-raudona) spektroskopija,. (A.M. Nikanorov,
G.S.Sianisian, V.N. Volkov, T.K. Doncova). p. 84. Bibliogr. - 3 pavad.
12. Naftos produkty (petroleum product) pavirsiniuose vandenyse (sufrace waters)
nustatymas deginimo metodu. (L.F. Pavlenko, A.D. Semionov, V.G. Sojer, A.G.
Stradomskaja). p. 91. Bibliogr. - 17 pavad.
13. Vandenyje tirpaus gamtinio lignino trugdancioji ]taka, nustatant lignosulfo-
natus "vanilino" metodu. (G.I.Ganin, V.T.Kaplin). p. 97. Bibliogr. - 23 pavad.
14. Tersianciuju medziagq vandenyje nustatymo galimybe pagal vandens pavirsiaus
ryskumo distancinio matavimo duomenis. (V.F.Demiochin, A.V. Labazin, L.I. Le-
ontjeva). p. - 103. Bibliogr. - 3 pavad.
15. Naftos produktq (petroleum product) gamtiniame vandenyje (natural water)
indikacijos distancinis metodas. (L.A. Sliacova). p. 114. Bibliogr. - 26 pavad.
16. Pernesamas aparatas istirpusio deguonies koncentracijos, lyginamojo elektros
pralaidumo ir pH nustatymui pavirsiniuose vandenyse. (N.A.Averin, A.V. Anto-
nov, I.T. Gavrilov, V.S. Novikov). p. 121. Bibliogr. - 3 pavad.
17. Apie dugniniu, nuosedu (dregs, bed material) paemimo standartizacija. (A.L.
Rabinovic, V.I. Manichin, N.I. Kuzekova, V.T. Kaplin, G.S. Konovalov, A.A.
Ivanova). p. 126. Bibliogr. - 17 pavad.
18. Apie regionine. standartizacija vandens apsaugos srityje (pagrindiniai prin-
cipai). (A.L. Rabinovic). p. 133. Bibliogr.- 8 pavad.
Prie visq straipsniu yra trumpos santraukos (anotacijos) rusu kalba.
Knygoje is viso yra 80 bibliografiniu nuorodu.
-------
P. 31
Nr. 8
TSRS Hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontrole's valstybinis komitetas.
Hidrochemijos institutas (Rostove prie Dono).
Hidrochemine medz'iaga. LXXXVIII tomas.
GAMTINIU VANDENy CHEMIJOS KLAUSIMAI, METODAI IR TYRIMAI.
Leningrad. 1983.
Hydro Chemikal Materials. Volume 88.
CHEMICAL ISSUES, METHODS AND RESEACH IN NATURAL WATERS.
Siame straipsniu rinkinyje nagrinejami gamtiniq vandeny chemines sudeties
klausimai, jos pasikeitimai laike ir veikiant ivairiems faktoriams, vandens tyrimu
metodai.
—>
Rinkinys skirtas hidrochemikams, geochemikams, specialistams kur/iu darbas
yra susijes su gamtiniu vandenu tyrimais.
Knygoje yra sekantys straipsniai:
1. Mikroelementu, isnesimo upiu. sriautais (runoff; effluent) tyriimi. ir apskaiciavimu
metodai. (G.S. Konovalov, V.I. Koreniova, A.P. Koreniov, E.S. Pavlenko, N.I.
Dobrovolskaja). p. 3. Bibliogr. - 8 pavadinimai.
2. Kairiojo kranto Ukrainos stepiu zonos saltiniu (well) ir upeliu, hidrochemine"
charakteristika. (V.E. Stych)/p. 10. BibliogV. - 8 pavad..
3. Biogeniniu elementu ir organiniu junginiu apytakos uzdarose ekosistemose ty-
rimai. (A.'K. Riabov, A.I. Denisov). p. 16. Bibliogr. - 3 pavad..
4. Anglies mineraliniq junginiu sarmingumo (alkalinity) pasiskirstymas ir vandens
prisotinimas kalcio karbonatu (carbonate of 1ime)Juodosios juros vandenyje.
(V.A. Zarov, S.G. Boguslavskij, T.N. Abakumova). p. 23. Bibliogr. - 16 pavad..
5. Nauji duomenys apie karbonatu mineralogine, sudeti ir ju. pasiskirstyma Sevano
ezero dugninese nuogulose (bottomset beds).^p. 36. Bibliogr. - 20 pavad.
6. Dugninii) nuogulu' (^S^omiet Be§s)Torganine?medziagos destrukcija (breahdown of
organic compounds; decomposition) kaip vandens baseino (water body; waters)
trofinio lygio (trophic level) rodiklis. (M.V. Martynova). p. 44. Bibliogr. -
14 pavad..
7. Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) susimaisimo ir
prasiskiedimo (dilution; attenuation) upiu vandenyje istirtumo klausimu. (T.A.
Kondiurina, O.A. Klimenko, M.N. Tarasov).'p. 49. Bibliogr. - 20 pavad..
8. lonu-selektyvinio elektrodo (gradirovocnoj) charakteristikos nustaty-
mas standartiniq priedu, metodu. (G.G.Kiseliov, R.P. Licko, T.A. Mezburd).
p. 56. Biblioqr. - 9 pavad.
9. Bismuto juros vandenyje nustatymas inversines voltampermetrijos mqtodu, panau-
dojant cinko hidrooksida. koncentracijai. (V.P. Portretnyj, V.T. Cuiko). p. 68.
Biblogr. - 9 pavad.
-------
p. 32
10. Spektro suzadinimo ir registracijos sa,lygu optimizacija, nustatant gamtiniame
vandenyje sunkiuosius metalus chemniu-spektriniu metodu. (N.I. Katalevskij,
A.D. Semionov, L.V. Ananjev, A.M. Anikanov). p. 72. Bibliogr. - 23 pavad..
11. Hidrobiologiniy parametru, pasikeitimas gyvulin/flkystes kompleksu, nutekaniiuju
vandenu, (sewage; wasterwater; waterborne waste). (V.A. Bryzgaloi A.I. Simoriovic,
N.A. Sliachova, O.M. Neverova, T.A. Ganina). p. 82. Bibliogr. - 16 pavad..
12. Apie hidrocheminiu. procesu linijiniu determinuotu modeliu automatizuota suda-
ryma ir ju verifikacija.. (l.J.Kamov). p. 97. Bibliogr. - 4 pavad..
13. Padidejusios temperatures jtaka \ chemine vandens sude'tj modeliavimo salygose.
(D.I. Golovan). p. 103. Bibliogr. - 8 pavad.
14. Kai kuriu fosforo-organiniij pesticide migracijos sistemoje "dirvozemis-vanduo"
tyrimai vandens objektu, uztersimo prognozei. (M.N. Tarasov, L.G. Korotova,
A.S. Demcenko). p. 109.' Bibliogr. - 32 pavad.
15. Sausumos pavirsiniu, vandenu (sufrace waters) kokybes jvertinimas pagal hidro-
cheminius rodiklius. (V.P. 'Emeljanov, G.N. Danilova, T.Ch. Kolesnikova). p. 119.
Bibliogr. -• 3 pavad..
Prie visq straipsniu yra trumpos santraukos (anotadjos) rusu kalba.
Knygoje is viso yra 190 bibliografiniu, nuorodu.
Knygoje yra informacijos skyrius (p. 130-134). Jame nurodyta, kad 1976-1980 m.
Hidrochemijos institute buvo apgintos 40 disertaciju,pagal specialybe "Hidrochemija"
mokslu kandidato laipsniui gauti. Kai kurios is ty disertaciju knygoje isvardintos,
taip pat pateikiant trumpas ju^ turinio santraukas (anotacijas) rusij kalba.
Zemiau tos disertacijos isvardinamos.
A.
1. Aplinkos ir ju asociaciju cheminiu rodikliu^ pasikeitimai, junkcijonuojant juri|
fitoplanktonui. (Ch.I. Emara). p. 130.
2. Anglies-adsorbcinio metodo pagreitinti varijantai, nustatant SSE rodikli.
(G.M. Morozova). p. 130.
3. Vario ir magnio nustatymo fotometrinis ir kinetinis metodai ir ju panaudoji-
jimas tyriant minetu, elementu pasiskirstymo desm'ngumus Dniepro-Bugo -limane
(Liman; lagoon). (N.A. Truba). p. 130.
4. Slapalas (urea) evtrofiniame baseine. (L.S. Kosmenko). p. 131.
5. Mangano migracijos formos ir sezonine dinamika Dniepro ir Desnos upiu vandenyje.
(P.N. Linik). p. 131.
6. Negyvo fitoplanktono organines medziagos ir susidariusios suspenzijos (eksperi-
mentinese salygose) transformacija laike.(E.M. Bikbulatova). p. 131.
7. Kai kuriu mikroelementu,, esanciu Gruzijos mineraliniuose vandenyse koncentra-
cijos ir nustatymo sorbciniai metodai. (B.A.Gogicaisvili). p. 131.
; f
8. Natris ir kalis Sovietij Sajungos upiu vandenyje. (V.I. Koreniova). p. 132.
9. Ryziu drekinimo sistemu hidrochemija Kubanes upiu deltos salygose. (E.A. Ko-
biliova). p. 132.
10. Vandens charakteristika ir jo chemines sudeties formavimasis Kumos ir Ejos
upiu tvenkiniu (pond) kaskadoje (Siaurinis Kaukazas). (G.V. Pozdniakova). p.132.
-------
p. 33
11. Mongolijos liaudies respublikos (MLR) hidrochemija. (N.Cend). p. 132.
12. Viaceslaysko, Sergijeysko vandens saugykly (barrage; man-made lake) ir jas
maitinancios Isimo upes hidrochemija. (T.iJ. Lopariova). p. 133.
13. Nuosedy susidarymo ir ekologine's aplinkos fizine-chemine charakteristika
(pH ir Eh) (Baltosios jiiros pietines dalies pavyzdfiu). (L.G. Pavlova), p. 133.
14. Kai kuriu. fiziniij-cheminiy procesy vaidmuo Mongol ijos Liaudies Respublikos
mineraliniij vandenu chemines sudeties formavimesi. (N.M. Zigunova). p. 133.
15. Deguonies rezimas ir organines medz'iagos Azovo juroje. (Z.V. Aleksandrova) .p.134.
-------
p. 34
Nr. 9
TSRS Hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontroles valstybinis komitetas.
Hidrochemijos institutes (Rostove prie Dono).
Hidrochemine medziaga. LXXXIX tomas.
GAMTINiq IR NUTEKANCIUJU VANDENlj BIOINDIKACIJOS IR BIOTESAVIMO
KLAUSIMAI.
Leningrad. 1984.
BIOINDICATORS AND BIOLOGICAL TESTING ISSUES IN NATURAL
WATERS AND IN WASTE WATER
Siame straipsniu. rinkinyje nagrine'jami uzterstu, vandeni^ panrindiniai klausimai
ir kai kurie til, vandenu toksiskumo biotestavimo (biotestu sudarymo) metodai, o taip
pat praktines enzimoindikacijos principal'. Charakterizuojami biohidrocenologiniai
procesai. Aptariamos bendros biologines sa,vokos ir biomonitoringo terminal'.
Knyga yra skirta placiam specialistu, dirbanciy gamtim'i^ vandenu apsaugos
srityje ratui.
Sioje knygoje atspausdinti sekantys straipshiai:
1. Dafniji) kvepavimo ir jude'jimo aktyvumo elektrografine registracija. (V.V. Mak-
lakov, B.I. Kolupajev). p. 3. Bibliogr. - 7 pavadinimai.
2. Hamaridu, funkcines biikles nustatymo metodq panaudojimas vandens biologiniams
testams (biologiniam testavimui). B.I. Kolupajev). p. 8. Bibliogr.- 6 pavad..
3. Pramoniniu nutekanciuju, vandenq (industrial water) toksiskumo ivertinimo bio-
loginiai metodai. (B.I. Kolupajev, T.A. Karpovic, V.V. Maklakov). p. 11.
Bibliogr. - 4 pavad..
4. Apie pilvakojij moliusku (gastropodu) elgsenos reakcijos panaudojimo galimybes
uztersto vandens toksis"kumo biotestavimui. (P.I. Korolenko, A.A. Stepanenko).
p. 14. Bibliogr. - 18 pavad..
5. Hidrobiontq sunaudojamo piro vynuogiq rugsties, slapalo (urea) ir benzaldehido
greicio nustatymas modeliuose ir lauko eksperimentuose (oligotrofinio ezero
pavyzdziu). V.A. Brizgalo, L.S. Kosmenko, L.P. Sokolova, N.P. Matvejeva, B.G.
Papadin). p. 28. Bibliogr. - 17 pavad..
6. Biogeniniai elemental' kaip fitoplanktono vystymasi limituojantys faktoriai.
(V.A. Bryzgalo, L.S. Kosmenko, O.M. Neverova). p.'40. Bibliogr. - 11 pavad.
7. Dniepro vandens saugyklu sekluju fitocenozes vietu hidrocheminis rezimas ir
jo ri^ys su perifitono gyvybine'veikla. (V.M. Sidorenko, I.M. Velicko). p. 50.
Bibliogr. - 6 pavad..
8. Praktines enzimoindikacijos bendrieji principai. (P.I. Korolenko). p. 57.
Bibliogr. - 35 pavad..
9. Deguonies vandens aplinkoje nustatymo metodu apzvalga. (G.S. Kotliarevskaja, P.I
Korolenko). p. 79. Bibliogr. - 65 pavad..
10. Biologinio monitoringo pagrindines s^vokos ir terminal' (diskusiju tvarka).
(P.I. Korolenko). p. 94. Bibliogr.- 23 pavad..
Prie kiekvieno str. - trmpos santraukos rusu kl. Viso - 192 bibl. pavadinimai.
-------
p. 35
Nr. 10
TSRS Hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontroles valstybinis komitetas.
Hidrochemijos institutas (Rostove prie Dono).
PAVIRSINig VANDENU KOKYBES KOMPLEKSINIAI IVERTINIMAI.
Leningrad. 1984.
SURFACE WATER EVALUATION CASE STUDIES.
Knygoje nusviesti TSRS ir uzsienije atliktu tyrimu rezultatai, vykdant pavir-
siniu vandenu kompleksini ivertinima ir ju kokybes klasifikavima. Nustatytos to-
limesniu darbu sioje srityje perspektyvine's kriptys. Nagrinejami klausimai, susije
su vandens objektu, bukles ivertinimo kriterijq sistemos formaviinu, nauji komplek-
sinio ivertinimo metodai sprendziant svarbiausias vandens likio problemas, iskai-
tant pavirsiniu vandenu kokybes apsaugos prognoze, planavima ir kokybes regulia-
vima.
Isanalizuoti vandens objektu vandens kokybes i.vairiu klasifikaciju principai,
ju panaudojimo vandens apsaugoje eiles valstybiu patirties praktikoje ir numaty-
tos ji( tobulinimo kriptys, pavirsiniy vandenu (sufrace waters) kokybes komplek-
sinio jvertinimo pagrindu.
Knyga yra skirta specialistams, dirbantiems supancios aplinkos apsaugos sri-
tyje.
Knygos ivade (A.M.iNikanorov, G.N. Danilova, p. 3) rasoma, jog sis straipsniu
rinkinys susumuoja Visasajungines konferencijos "Pavirsinig vandenu (sufrace wa-
ters) ivertinimas ir kokybes klasifikacija", i^vykusios 1979 m. Charkove. Si knyga -
pirmas meginimas susistem'nti vandens resursu kokybines bukles tyrimu rezultatus,
juos objektyviai vertinant moksliniu pagrindu.
Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:
1. Pavirsiniu vandenu (sufrace waters) kokybes kompleksinio ivertinimo problema
ir jos sprendimo keliai. (V.R. Lozanskij). p. 6. Bibliogrl - 20 pavadinimu.
2. Pavirsiniu vandenu klasifikacija, pagrjsta ju kokybines bukles i^vertinimu.
(A.A. Vernicenko).' p. 14. Bibliogr. - 26 pavad..
3. Integraliniai ivertinimai ir ju panaudojimas upiu vandens kokybes ilgalai-
ke'je prognozeje. (A.S.Sajn). p.' 24. Bibliogr. - 10 pavad..
4. Apibendrinty rodikliu panaudojimas ivertinant vandens objektu uz'tersimo
lyq^. (V.P.'Bidogurov, V.R. Lozanskij, S.A. Piosina). p. 33. Bibliogr. -
8 pavad..
5. Apie pavirsiniu vandenu kokybes klasifikacijos sudaryma. (Z.P. Ambraziene).
p. 48. Bibliogr. - 38 pavad..
Sio straipsnio paruos'imui panaudota 59 Lietuvos upiu uztersimo tyrinu
medziaga. Tie tyrimai buvo atlikti 1965-1972 metais.
6. NutekanciLjju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) toksiskumo kom-
pleksinii| wertinimg apzvalga biotestij metodais.(A.N.Krainiukova). p. 61.
Biblioqr. - 7 pavad.'.
-------
p. 36
7. Pozeminiu vandenu (groundwater; underground waters) uzterstumo ivertinimas.
(A.N. Serstiuk, M.P. Saprykina). p. 65. Bibliogr. - 10 pavad..
8. Antropogeninio poveikio taskinio uzters"imo s'altinio bioindikacijos zonu klau-
simu, oligotrofinio vandens telkinio (water body; waters) salygose. (S'.S.
Zozulia, V.I.Chudiakov, A.A. Matvejev). p. 71.
9. Panasumo indeksu metrologine's savybe's (kaip priedas prie vandens kokybes
biologines analize's). (V.N.Maksimov). p. 77. Bibliogr. - 7 pavad..
10. Apie ekosistemu biikles jvertinimo.pagal cheminiu,-biologiniu parametru cha-
rakteringus pasikeitimus, galimybes. (V.A. Bryzgalo, L.P. Sokolova, L.S.
Kosmenko, N.P. Hatvejeva). p. 04.
11. Vandens organizmu, fermentatyvinio aktyvumo laikinos organizacijos tyrimu
prognostine reikSme. (P.I. Korolenko, L.S.Fedorova, E.V. Morozova, O.V.'Ja-
kunina, A.M. Levin), p. 39. Bibliogr. - 16 pavad..
12. Upiu, vandens ionines sudeties antropogeninio pasikeitinio ivertinimo kai kurie
budai. (V.V. Cirkunov). p. 102.
13. Mazu, lygumos upiu vandens kokybes kai kuriu rodikliu tarpusavio kiekybiniai
santykiai (Estijos TSR pavyzdziu). (A.E.Saava, I.N. Blinova, E.Ch., E.Ch.
Yunapuu). p. 109. Bibliogr. - 13 pavad..
14. Apie erdves-laiko tinklo stebejimu Talino jlankoje parinkimo galimybes, pa-
naudojant dispersing analize. (A.C.Vyzu, A.A. Liaene). p. 116. Bibliogr. -
15. Latvijos TSR mazq upim vandens kokybes jvertinimo kompleksiniai ^ v
kriterijai. (P.A.Cimdin, A.G.Melberga, M.N. Matisone, O.L. Kacalova, R.A.
Liepa, E.A. Parela, V.I. Rodinov). p. 120. Bibliogr. - 6 pavad..
16. Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater, waterborne waste) praskiedimas
(dilution; attenuation) dvimates ir erdvines izotropijos salygose. (A.V.
Karausev, L.N. Mejerovic, A.J.§varcman). p. 123. Bibliogr/- 6 pavad..
17. Istirpusios medziagos peroksidacija (acidification oxidation), kaip vandens
kokybes kompleksinis rodiklis. (M.M.Telitcenko, L.A. Granovskaja). p. 129.
Bibliogr. - 16 pavad..
18. Biocheminiu rodikliu reiksme vandens kokybes kompleksiniame ivertinime.
(L.A. Telitcenko). p. 133. Bibliogr. - 20 pavad..
Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa anotacija rusij kalba.
Is viso knygoje yra 203 bibliografines nuorodos.
-------
p. 37
Nr. 11
Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
Visasajunginis mokslinis vandens apsaugos tyrimu institutas (VNIIVO).
UPIU BASEINU VANDENS APSAUGOS KOMPLEKSAI.
Charkov. 1985.
RIVER BASIN UATER QUALITY PROTECTION CASE STUDIES.
Sioje knygoje patalpinti straipsniai atspindi upiu vandens kokybes regulia-
vimo ir valdymo tyrimu, panaudojant vandens apsaugos kompleksus, rezultatus. Pro-
cesu., vykstanciu vandens saltiniuose matematiniu ir eksperimentiniu tyrimu pagrindu
rekomenduojamos vandens apsaugos priemones, kuriu ivykdymas uztikrins vandens
kokybes ir kiekio palaikima nustatytuose upes skerspiuviuose arba vandens objek-
tu vietose.
Knyga skirta placiam vandens ukio, inzinieriy-techniky ir mokslo darbuotoju,
buriui, vandens saltiniij apsaugos valstybinems inspekcijoms, o taip pat organi-
zacijoms, kuriu veikla yra susijusi su gamtiniu resursu racionalaus panaudojimo ir
supancios aplinkos apsaugos problemomis.
Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:
1. Modeliu sistema ir vandens apsaugos kompleksu isvystymo hierarchines optimi-
zacijos metodas. (G.A.Sucharukov) . p. 3. Bibliogr. - 7 pavad..
2. Vandens apsaugos priemoniu kompromisinio optimalaus komplekso isrinkimas,
atsizvelgiant i gamybos technologijos ir valymo budu, pasikeitim§. (V.I. Gu-
rarij, T.N. Naumenko, V.V. Zabolockaja) . p. 12. BibTiogr. - 3 pavad..
3. Vandens apsaugos kompleksu projektavimas, atsizvelgiant i vandens sriauty
(water boody; watercourse; watercoursetraining) savaiminj apsivalyma. (E.P.
Mirgorodskoj, N.V.Sepotina). p. 17. Bibliogr. - 7 pavad..
4. Matematiniu model iu,, susijusiu, su vandens apsaugos uzdaviniais, ivertinimo
metodas. p/ 22. Bibliogr. - 3 pavad. . (V.A.Lvov, V.I. Gurarij).
5. Vandens apsaugos komplekso, Siaurinio Donco upe'je valdymo sistemos isvystymas.
(V.R. Lozanskij, V.I. Muchopad). p. 26. Bibliogr. - 2 pavad..
6. Medziagu leidziamu ismetimu ribq (LIR) normu ir vandens apsaugos priemoniu
upes baseine sudarymo apskaiciavimu salygos. (N.P. Posiuga). p. 33. Bibliogr.-
^
7. Upiu uzterSimo pozeminiu nuotekiu (subsurface flow; s. runoff) is teritoriju,
kurios paliestos technogeninio poveikio, is'vengimas. (M.I. Bedusenko, M.P.
Saprykina, M.P.Sandybin, V.E.Cerednikov) . p. 37. Bibliogr. - 5 pavad..
8. Pozeminiu vandenu (sufrace waters) apsaugos nuo uztersimo Dniepro baseine
(basin) pagrindihes kriptys. (A.N. Serstiuk, G.I. Kaplin, M.P. Saprykina).
p. 41. Bibliogr. - 1 pavad..
9. Dniepro-Siaurinio Doneco tarpupio (interfluve) drekinamy masyvy drenuojamy
vandenu (drainage water) kokybes formavimosi ypatumai. (V.G. Magmedov, M.A.
Zacharcenko). p. 44. Biblioqr. - 3 pavad..
-------
p. 38
10. Kietu daleliu nuotekio (enfluent) stebejimo tinklo modelis vandens apsaugos
statiniu, isdestymo pagrindimui. (O.A. Taran). p. 50. Bibliogr. - 5 pavad..
11. Mineraliniu trasy gamybos kiety atliekij poveikio sleniij vandens kokybes ap-
saugos lokalizacines priemones. (V.D. Liusukov, G.I. Kaplin, V.F. Averjanov).
p. 53. Bibliogr. - 3 pavad..
12. Regioniniu vandens ukio sistemy vandens apsaugos kompleksy planavimas. (L.J.
Aniscenko). p. 58. Bibliogr. - 8 pavad..
13. Vandens kanaluose apsaugos kompleksai. (F.V. Stolberg). p. 66. Bibliogr. -
14 pavad..
14. Kanalo produkciniu-destrukciniq charakteristiky nustatymas vandens apsaugos
kompleksy apskaicfavimu, pagrindimui. (V.N. Sotnikov). p. 76. Bibliogr. - 4
pavad..
15. Biologinio olato (plateu) hidrodinaminis modelis. (V.A. Lvov), p. 81.
Bibliogr. - 5 pavad..
16. Srovq nukreipiancios sistemos, nutekanciuju, vandenu (sewage; wasterwater;
waterborne waste) susimaisymo vandens sriautuose (water body; watercourse;
watercoursetraining) intensyvumo,padidinimui, eksperimentiniai tyrimai.
(E.V.Eremenko. B.A. Gulin, G.G. Cerniavskij). p. 88. Bibliogr. - 7 pavad..
17. Nutekanciuju, vandeny (sewage, wasterwater) koncentruoto isleidimo lokalines
jtakos vandens baseino (water body; waters) vandens kokybei apskaiciavimas.
(V.A. Barankin, V.S. Kresin). p. 95. Bibliogr. - 4 pavad.
18. Planktono judejimas klampaus (viscosity) skyscio sriaute.(V.A. LVOV), p. 102.
Bibliogr. - 8 pavad..
19. Priemaisq paplitimas placiuose atviruose vandens sriautuose. (water boody;
watercourse; watercourse training), p. 112. Bibliogr. - 7 pavad..
20. Benuotakiniy (blin effluent; interior effluent)(mazo nuotekio - smail effluent
vandens sistemu sudarymas Dniepro upes baseinui (basin), p. 118. Bibliogr. -
4 pavad..
21. Vandens apsaugos kompleksas upiu apsaugai nuo uztersimo chemines pramones
imoniij nutekanciaisias vandenimis. (1.1. Jakovleva, A.V. Roksevskaja). p.124.
22. Benuotakine (interior) technologija galvanikos gamyboje kaip upiy baseinu
vandens apsaugos kompleksu elementas. (E.V. Kurgan, N.N. Dychanov). p. 127.
Bibliogr. - 10 pavad..
23. Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) biotestavimo
(biologiniu testu) metodu, ir priemoniu isbandymo rezultatai, Siaurinio Donco
vandens apsaugos komplekse. (I.P. Uljanova). p. 133. Bibliogr. - 2 pavad..
24. Normatyviniu (standard) reikalavimy, statomu ukinei veiklai vandens surinkimo
vietose (catchment area; contributing watersked area; drainage district;
entrance area), tobulinimas. (J.V. Ermolenko). p. 138. Bibliogr. - 3 pavad..
Visi auksciau isvardinti straipsniai turi trumpas santraukas (anota-
cijas) rusu kalba.
Knygoje is viso 113 bibliografiniu nuorodu.
-------
P. 39
Nr. 12
Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
Visasajunginis mokslinis vandens apsaugos tyrimy, institutas (VNIIVO).
VANDENS APSAUGOS EKONOMINIAI, TECHNINIAI IR ORGANIZACINIAI
PAGRINDAI.
Charkov. 1986.
ECONOMIC TECHNOLOGICAL AND ORGANIZATIONAL PRINCIPLES
OF WATER PROTECTION.
Siame straipsniu, rinkinyje atsispindi gamtiniu vandenu reguliavimo ir ju
kokybes operatyvaus valdymo tyrimu rezultatai, kurie leidzia sudaryti konkre-
cias organizacines ir technines vandens objektu apsaugos nuo uztersimo priemones.
Knygoje aptariama dabar naudojama vandens kokybes normavimo sistema. Vandens
normatyvines kokybes uztikrinimui siulomi vandens objekty vandens kokybes ro-
dikliu. nustatymo model iai, kenksriingu. medziagu leidziamo ismetimo apskaiciavimai.
Vandens apsaugos priemoniu ekonominis ivertinimas duodamas priimtij sprendimu
skirtinguose lygiuose.
Straipsniu, rinkinys yra skirtas placiam vandens ukio inzineriniq-techniniu
ir mokslo darbuotoju, buriui, vandens saltiniu apsauqos valstybinems inspekcijoms,
o taip pat organizacijoms, kuriu, veikla yra susijusi su gamtiniu resursu racio-
nalaus panaudojimo ir gyvenamosios aplinkos apsaugos problemomis.
Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:
1. Vandens kokybes kompleksiniq rodikliij palyginimo metodologija. (V.I. Gura-
rij, V.P. Bielogurov). p. 3. Bibliogr. - 5 pavad..
2. Vandens naudojimo ir apsaugos kontroles ir valdymo sistemos tobulinimas.
(V.N. Ladyzenskij). p. 8.
3. Pozeminiu vandeni^j (ground water; underground waters) dirbtino papildymo
socialiniai-ekonominiai, technologiniai ir vandens apsaugos aspektai. (V.F.
Averjanov, P.M. Bespalov). p. 14. Bibliogr. - 7 pavad..
4. Vandens apsaugines veiklos organizacija, saugant pozeminius vandenis
(ground v;ater; underground waters) nuo uzters'imo. (G.I. Kaplin, M.P. Sap-
rykina, V.E. Sandybin, K.A. Popravko). p. 20. Bibliogr. - 3 pavad..
5. Vandens kokybes normavimas ir kontrole. (V.F. Osyka, L.J.Chejfec, M.S.
Kravcenko, N.I. Alnikova). p. 22. Bibliogr. - 7 pavad..
5. Medziagu, fizines-chemines formos, jij fazinis-dispersinis pasiskirstymas
ir vandens kokybes normavimas. (L.J. Cheifec, V.F. Osyka, M.S.Kravcenko, S.G.
Maksimovskij). p. 28. Bibliogr. - 8 pavad..
7. Vandens kokybes pagal jo uzterstumo koeficienta, apibendrintq \vertinimLj atiti-
kimo \vairiu krastg ekspertq nuomonems, analize. (V.P. Bielogurov). p. 33.
Bibliogr. - 7 pavad..
-------
p. 40
8. Vandens apsaugos priemoniij pala/psne optimizacija vykdant sakinj ir terito-
rinj planavima. (G.A.Suchorukov, N.A. Sitenko). p. 42. Bibliogr. - 4 pavad..
9. Vandens apsaugos priemoniu, optimizavimas vystant tarpsakines vandens Jkio
sistemas. T.N. Efremenko, E.A. Dmitrijeva). p. 52. Bibliogr. - 5 pavad..
10. Vandens apsaugos kompleksu metodu optimizavimas uzdaviniu klasei su neis-
gaubtomis tikslinemis funkcijomis. (G.A. Suchorukov, A.I. Alesinskij, M.V.
Leibov). p. 57. Bibliogr. - 3 pavad..
11. Vandens kokybes, maksimaliai leidziamij ismetinuj (MLI) ir vandens apsaugos
priemonii) upes baseine apskaiciavimu, aprupinimas. (N.P. Pasiuga, J.F. Popov).
p. 62. Bibliogr. - 2 pavad..
12. Sriaute (stream) vandens kokybe's iyertinino uzdavinys. (E.P. Mirgorodskbj,
N.V. Scepotina, V.M. Vasiljev). p. 66. Bibliogr. - 6 pavad..
13. Vandens kokybes vandens sistemoje Neva-Nevskaja Guba prognozavimas, vandens
apsaugos priemoniu. organizaciniam-techniniam ivertinimui. (E.V.Eremenko,
J.M. Plis, N.I. Seliuk). p. 72. Bibliogr. - 15 pavad..
14. Sivaso ir Juodosios juros Karkinitsko jlankos akvatoriju, apsauga. (M.S. Ko-
valenko, G.A. Karabas, V.A. Basinskij, A.I. Napolov, M.Z. Malkin). p. 80.
Bibliogr. - 2 pavad..
15. Baroklinines juros sinoptinio kintamumo modelis juru, vandens kokybes forma-
vimosi prognoziniams apskaiciavimams. (V.A. Barankin). p. 88. Bibliogr. -
6 pavad..
16. Vandens kanaluose BPKpj-|no skaiciavimai ir vandens apsaugos techniniu,
priemoniu parinkimas. (V.N. Sotnikov, F.V. Stolberg). p. 93. Bibliogr. -
6 pavad..
17. Bioinzineriniai statiniai, skirti vandens objektu apsaugai nuo jy uztersimo
feme's ukio gamybos nutekanciaisias vandenimis. (Sewage; wasterwater, water-
borne waste). (V.G.Magmedov, S.M. Charagizova, M.A. Zacharcenko). p. 101.
Bibliogr. - 8 pavad..
18. Katastrofu matematines teorijos panaudojimo galimybes, tyriant vandens
objektu avarines situacijas. (V.A. Lvov, V.I. Gurarij). p. Io6. Bibliogr. -
6 pavad..
19. I upe nuvedus nutekanciuosius vandenis, upes vandens kokybes reguliavimo
efektyvumo jvertinimas. (V.R. Lozanskij). p. 110. Bibliogr. - 8 pavad..
20. "Vamzdzio Mir"(diamond pipe "Mir") karjero drenuojamu vandenu^ (drainage water)
nuvedimo i Viliujaus upe reguliavimas. (V.I. Muchopad, R.V. terkasov). p. 122.
Bibliogr. - 3 pavad..
21. Nutekanciuji^ vandeni^ (sewage; wasterwater; waterborne waste) padidinto pra-
skiedimo kartu skaiciavimas sriaute (stream), siekiant nustatyti PDS nor-
muotas medziagas. (V.A. Barankin, V.S. Kresin). p. 128. Bibliogr. - 5 pavad..
22. Nutekanciuju vandeny (sewage; wasterwater; waterborne waste) ypatumai aeruo-
jamuose baseinuose iki ju, isvalymo, reguliuojant lokaliniu, automatiniu sis-
temij deguonies balansa. (A.A. Nemcova, E.G. Ponomarenko). p. 132. Bibliogr. -
5 pavad..
23. Medziagu transformacijos statistinis daugiakomponentinis modelis upes ir
nutekanc'iuju vandenu (sewage; wasterwater; water borne waste) susimaisymo
zonoje. (S.L\ Vasilenko). p. 138. Bibliogr. - 5 pavad..
24. Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) toksikologine
kontrole ir normavimas biotestavimo (biologiniu testu) pagrindu. (A.M.
Krainiukova, I.P. Uljanova, V.E.Lysenko). p. - 147. Bibliogr. - 6 pavad..
-------
p. 41
25. Programuojamo mikrokalkuliatoriaus panaudojimas automatiniame signalizato-
riuje nutekanciuju vandenu, (sewage; wasterwater; water borne waste) kontrolei
(A.A. Chotimskij,'A.N.Drobotenko, E.E.Lebedev, V.M. Donee), p. 151. Bib-
liogr. - 2 pavad..
26. Veikianciu informacijos-matavimo prietaisq sistemos charakteristiku atkurimo
disciplines optimizavimas. (V.I. Avdejev, P.A. Stecenko, L.N. Efremova).
p. 155. Bibliogr. - 1 pavad..
27. Automobilii| transporto imoniij nutekanciuju vandeny (sewage; wasterwater;
water borne waste) isleidimo i vandens objektus kontrole ir ju is'val^jhno
statim'm kompleksas. (V.M.Chvat, A.V.Raks"evskaja, T.J. Zaslavskaja). p. 166.
Bibliogr. - 2 pavad..
28. Benuotekines (interior; blind) ir be atlieku, technologijos sukurimas galva-
nineje gamyboje. (N.N. Dychanov, E.V. Kurgan), p. 174. Bibliogr. - 9 pavad..
Visi auksciau is'vardinti straipsniai turi trumpas santraukas (anotacijas)
rusq kalba. Sios knygos yra du egzemplioriai.
Knygoje is viso yra 146 bibliografines nuorodos.
-------
p. 42
Nr. 13
Knygu serija: "Biosferos siuolaikines problemos".
GEOGRAFINIS PROGNOZAVIMAS. Teorija, metodai,
regioninis aspektas.
Maskva. 1986.
GEOGRAPHIC FORE CASTING: Theory, Methods
and Regional Issues.
Knygoje nagrinejami konstruktyviniij-geografiniu, prognoziu. teorijos ir prak-
tikos klausimai, ivairus jii tyrimq aspektai (gamtotyros, ekologiniai, ekonominiai,
socialiniai ir antropoekologiniai), gamtines aplinkos ir jos atskiru komponentu
pasikeitimu,sal ies stambiu regionu, antropogeninio poveikio pasekmeje,prognozes
tikslams.
Knygos pagrinda sudaro pranesimai, kurie buvo perskaityti TSRS Mokslu Aka-
demijos Mokslines tarybos globaliniu ir regioniniu geografiniu prognoziu, sekcijos
mokslineje sesijoje, kuri jvyko 1989 m. geguze's menesj Klaipedoje (Lietuvos TSR).
Knygoje patalpinti sekantys straipsniai:
0. Izanga. p. 5.
1. Globaline's ir regionines bendrosios geografines prognozes. (I.P. Gerasimov).
p. 7. Bibliogr. - 11 pavad..
2. Konstrukciniu,-geografiniu tyrimu isvystymas. (V.S. Preobrazenskij). p. 17.
3. Antropoekologinio prognozavimo teoriniai ir praktiniai klausimai. (B.B. Pro-
chorov). p. 27. bibliogr. - 12 pavad..
4. Upes nuotekio (runof river), kaip geografines aplinkos elemento, antropoge-
niniu pasikeitimu prognoze. (L.S. Kumcent). p. 34. Bibliogr. - 2 pavad..
5. Baltijos juros bukles ^vertinimas ir orognoze. (J.A. Izrael, A.V. Cybanj).
p. 40. Bibliogr. - 12 pavad..
6. Gamtos ir visuomenes tarpusavio saveikiavimas Kursiy nerijos pajurio land-
safto pavyzdziu, retrospektyviniu poziuriu. (V.K. Gudelis). p. 51.
7. Lietuvos TSR numatomos antropogenines apkrovos ir geocheminio landsafto
tolimesniu pasikeitimu prognoze. (G.Pauliukevicius). p. 56. Bibliogr. - 17 pav,
8. Ekologinis-ekonominis prognozavimas sajisyje su kanalo Dunojus-Dniepras
statyba. (A.N. Alymov, P.P. Marakulin). p. 66.
9. Kolchides zemumos gamtines aplinkos pasikeitimy geografine prognoze,^sari-
syje su jos isisavinimu liaudies ukiui. (T.Z.Kikanadze, G.N. Gigineisvili,
V.S. Dzaosvili, A.V. Mocerelija). p. 72. Bibliogr. - 5 pavad..
10. Destrukciniu kriogeniniu reiskiniu prognozes metodai, jsisavinant terito-
rijas (Vakaru Sibiro siaures pavyzdziu). p. 81. Bibliogr. - 8 pavad..
Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa santrauka (anotacija) rusu kalba.
Is viso 84 bibl iograf ine's nuorodos.
-------
p. 43
Nr. 14.
Sverdlovsko srities Mokslines-technines draugijos taryba.
Supancios aplinkos apsauqos problemg komitetas.
Uralo vandens resursu. kompleksinio panaudojimo ir jy apsaugos moksliniu tyrimu
institutas.
URALO GAMTINIU, VANDENy APSAUGA. 16 tomas.
URALS NATURAL WATERS PROTECTION. Sverdlovsk. 1986.
Volume 16.
s
Siame straipsniq rinkinyje aprasomi gyvulininkystes kompleksu, miestu ir
pramones imoniij nutekanciuju vandeni^ (sewage, wasterwater, waterborne waste)
valymo ir ju, utilizacijos efektingumo padidinimo ir ivairiu, pigiy reagentu pa-
naudojimo, apdorojant ivairias nuotekiu, (effluent; outlet; runof) rusis ir aera-
ciniu, parametru apskaiciavimij metodai.
Eile straipsniu yra skirti gamtiniu vandenu kokybes tyrimi^ rezultatams,
upiu, ezery ir vandens tvenkiniy sveikatingumo pagerinimui, vandens telkiniy
sanitarines bukles ivertinimo budi^ tobulinimui ir vandens telkiniu, nuostoliu,
patirtu del ju uztersimo jvertinimui, sakinio vandens naudojimo ir dvidesimtam
penkmeciui planuojamu vandens apsaugos priemoniu analizei.
Straipsniy rinkinys skiriamas moksliniams bendradarbiams ir vandens ukio
specialistams, kurie uzsiima gamtiniu, vandenij tyrimais, vandens'ukio sistemu ir
statiniu, projektavimu.
Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:
1. Energijos persigrupavimas nespudiniame sriaute (strem gravity), judanciu^
skysciu, netolygiam rezimui nusistove'jus. (V.D. Bogatyriov). p. 3.
2. Laboratoriniij irengimq, skirtu stambiqi raguociu gyvuliu (SRG) gyvulininkystes
komp^leksp nutekanciyju, vandenu (sewage, wasterwater, waterborny water) pa-
ruosimui'ir utilizaci jai, veikimo tyrimai. (A.M. Asonov, L.A. Ducinskaja).p. 10.
3. Naujoji aeracijos statiniq skaiciavimu metodika. (I.V. Kolevatova, I.M. Si-
riak, L.A. Dacinskaja). p. 14. Bibliogr. - 6 pavad..
4. Milteliniu, anglies sorbentu panaudojimas miesty nutekanciuju vandeny (sewage;
wasterwater; waterborne waste) valymui. (M.G. Votiakova, S.S.S^amanajev).
p. 20. Bibliogr. - 26 pavad..
5. Dodecilsulfatinio natrio sorbcijos aliuminijaus hidrooksidy izoterma. (B.S.
Brajalovskij, A.F. Nikiforov, S.A. Lutoskin, N.G. Zmurovskaja). p. 26.
Bibliogr. - 6 pavad..
6. Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) valji'mas nuo
anionu elektrocheminiu budu. (E.O. Salnikova, T.L. Kliukina, O.G. Perederij).
p. 29:' Bibliogr. - 4 pavad..
7. Reagentu, naudojimo sumazinimo budai valant nut;ekanciuosius vandenis (sewa-
ge; wasterwater; waterborne waste). (V.T.Lubocnikov, J.O. Grigorjev, A.G. Juza-
ninov, N.S. Medvedeva). p. 34.
-------
p. 44
8. Nuosedy (dregs) sudeties prognozavimas neutralizuotuose nutekanciuosiuose
vandenyse (sewage, wasterwater, water borne waste), turinciuose sieros rugstj
ir var}.(T.L. Bruk-Levinson). p. 37. Bibliogr. - 6 pavad..
s
9. Sverdlovsko ir Celiabinsko sriciu vandens saugyklu (barrage; man-made lake)
sanitarines bukles vieningo jvertinimo klausimu. (L.G. Egorenok). p. 42.
Bibliogr. - 3 pavad..
10. Fosforo inaktyvacija vandens telkiniuose (water body; waters) kaustinio magnezitO
nusodinimo biidu). (A.N. Popov, V.I. Sidorkin). p. 44.
11. Dvieju, ezeru, rekreacinio panaudojimo biolimnologija. (A.I. Pas'kevic). p. 47.
Bibliogr. - 15 pavad..
12. Apie vandens saltiniy uzters'imo nutekanciaisias vandenimis (sewage; waster
water; water borne waste) zalos jvertinima. (N.V.OJilcenko, V.F. £olocnovic).
p. 59. Bibliogr. - 6 pavad..
13. Vandens reguliavimo uz'daru pazeminimu vaidmuo Viduriniajame Urale. (A.A. Chari-
tonov, N.S. Kazakova). p. 66.
14. Vandens, naudojamo drekinimui ekonomija, panaudojant diferencijuoto laistymo
sistem^. (A.V. Novosiolov). p. 68.
15. Pozeminiu vandenu (groundwater; underground water) naudojimo salygy kartira-
vimas (mapping)/(R.V. Bulatov, S.N. Elochina). p. 73. Bibliogr. - 18 pavad..
16. Pozeminiu vandeni) (groundwater, underground waters) racionalaus naudojimo ir
apsaugos 'problemos, vykdant naftos kilmiaviecii^ (mineral oil deposit) zvalgyba
ir eksplotacijq. (V.K. Eneljanov, A.J. Gajev). p. 82. Bibliogr. - 7 pavad..
17. Vandens sakinis naudojimas Uralo ekonominio rajono vandens ukio sistemoje.
(S.B. Sokolov, L.V. Sochariova, E.V. Safronov). p. 88.
Prie visu straipsniu, yra trumpos santraukos (anotacijos) rusu kalba.
Knygoje yra is viso 97 bibliografines nuorodos.
-------
p. 45
Nr. 15
Sverdlovsko srities Mokslines-technine's draugijos taryba.
Supancios aplinkos apsaugos problemu komitetas.
Uralo vandens resursu kompleksinio panaudojimo ir ju, apsaugos moksliniy tyrimy
institutes!
URALO GAMTINiy VANDENU APSAUGA. 17 tomas.
Sverdlovsk. 1987.
URAL NATURAL WATERS PROTECTION. Volume 17.
^
Siame straipsniu rinkinyje patalpinti straipsniai, kuriuose yra naujtj duo-
menij apie vandens ukio veiklos ivairius aspektus. Didzioji siq darbq dalis nu-
sviecia biochemines oksidacijos, gamtiniij (natural water) ir nutekanciujy van^
deng (sewage; wasterwater; water borne waste) papildomo : isvalpmo nuo dazu,,
PAV sorbcinio isval/mo, vandens telkiniy savaimingo apsival^mo teoriniy ir ekspe-
rimentiniu tyrimu ir gamybinio patikrinimo rezultatus. Priklausomai nuo ty re-
zultatu - nustatyma kiekio maksimaliai leidziamu^ ismetimu (blow-off) i vandens
objektus, ismetimu, kurie turi ivairiu, priemaisu.
Eile straipsniu yra skirti racionalaus vandens naudojimo, vandens resursu,
ekonomijos, vandens apsaugos kontroles tobulinimo, veiklos vandens ukije valdymo
ir priimamij sprendimu optimizavimo moksliniij-techniniu uzdaviniu ir ekologiniu-
ekonominiy problemu svarstymui.
Rinkinys skiriamas mokslo darbuotojams ir vandens ukio specialistams, kurie
uzsiima gamtiniu vandenu (natural water) tyrimais ir ju apsauga, vandens ukio
sistemu ir statiniu projektavimu, veiklos vandens ukije valdimu.
Rinkinyje patalpinta medziaga atspindi mokslinio tyrimo jstaigu, imoniu ir
fabriku laboratoriju darbu patirti ;vandens telkiniu (water body, waters) apsaugos
srityje, ieskant budu juos apsaugoti nuo ju uztersimo nutekanciaisias vandenimis
(sewage, wasterwater, wasterborne waste).
Knygoje yra sekantys straipsniai:
1. Uralo vandens resursy naudojimo ir ju apsaugos moksliniai-techniniai uzdavi-
niai. (V.I. Aksekov). p. 3.
Vandens resursu racionalaus panaudojimo inzineriniai-ekologiniai aspektai.
(E.V. Safronov, I.S.Sachov). p. 6. Bibliogr. - 6 pavadinimai.
Islaidu vandens apsaugos priemonems upes baseine dvietapes diferencijuotos
optimizacijos metodika. (A.M. Cerniajev, I.M. Siriak, V.F. Solochov). p. 10.
Bibliogr. - 5 pavad..
Drekinimo (irigation) sistemu^ aprupinimo vandeniu padidinimas, racionaliai
isdestant femes ukio kulturas. (S.A. Bairamukov). p. 19
-------
p. 46
5. Vandens resursu naudojimo ir jq apsaugos irigacijoje efektingumo padidinimo.
technologija ir technines priemones. (A.V. Novosiolov). p. 24. Bibliogr. -
3 pavadinimai.
6. Vandens ir zemes resursy apsaugos femes ukije kontrole's tobulinimas. (N.V.
Chilcenko). p. 29. Bibliogr. - 15 pavad..
7. Sluqksnio (stratel) maitinimo parametro identifikacijos palyginamoji ana-
lize. (S.D. Beliajev). p. 35. Bibliogr. - 7 pavad..
8. Aeraciniu statiniu, skaiciavimu netodikos eksperimentinio patikrinimo rezul-
tatai. (I.M. Siriak, I.V. Kolevatova, A.M. Asonov). p. 53. Bibliogr. - 6
pavadinimai.
9. Tekstile's pramone's imoniy nutekanciujy vandeny (sewage; wasterwater; water-
borne waste) sorbcinis valri/nas. (A.F. Nikiforov, O.V. Lokaj, I.I. Nickova,
I.G. Fatkulin). p. 62.
10. Nutekanciyju vandenu, (sewage; wasterwater; waterborne waste) papildomas va-
l^mas nuo dazanciyju medziagu ir PAV. (J.V. Anikin). p. 65. Bibliogr. - 10 pav
11. Natrio alkisulfaty biochemine oksidacija. (S.S. Samanajev, A.M. Cerniajev,
N.A. Jakovleva). p. 74.
12. Gamtiniu, vandenu (natural water) savaimingo apsival^mo nuo trinitrotoluolo
galimybes. (V.K Sidorkin, A.N. Popov), p. 83. Bibliogr. - 4 pavad..
13. Vandens telkiniu (waterbody; waters) nestandartinio uztersimo procesy skait-
linis modeliavimas. (V.N. Jasin). p. 86. Bibliogr. - 4 pavad..
14. Koreliaciniu splainu panaudojimas vandens kokybes skaiciuojamuju^ rodikliu
ivertinimui '. (A.N. Danilov, B.V. Chakimov). p. 92.
15. Maksimaliai leidziamu priemaisy ismetino \ vandens objektus kiekiu^ nustatymas,
zmogaus-masinos sistemu pagrindu. (I.N. Karaban, J.P. Belicenko). p. 95.
16. Upes Ceremsankos vagos netobulumo tyrimai elektriniais modeliais. (R.V. Bu-
latov). p. 103. Bibliogr. - 7 pavad..
17. Filtracijos vidutinio greicio ir skyscio debito (flow; passage; throughput),
gruntinio sriauto (groundwater stream) gyvame kritiniame skerspiuvyje nusta-
tymo pagal parametrq kinematini santykj, klausimu. (V.D.Bogatyriov). p. 117.
Bibliogr. - 3 pavad..
18. Kalnakasybiniu,-pramoniniu landsaftu (landscape, topography, country) tech-
nogenine-geochemine transfortnacija Uralo rudij kilmiavieciu (ore deposit)
rajone. (L.S. Tabaksblat, A.I. Cecionkina). p. 124.
Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa santrauka (anotacija) rusu^ kalba.
Knygoje is viso yra 75 bibliografines nuorodos.
-------
p. 47
Nr. 16
TSRS Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
Visasajunginis mokslinis vandens apsaugos tyrimu institutes (VNIIVO).
UPiy BASEINy VANDENS APSAUGA.
Charkov. 1987.
RIVER BASIN WATER QUALITY PROTECTION.
Rinkinyje patalpinti straipsniai, kurie atspindi upiu, baseinu (drainage
basin or system) apsaugos nuo ji^ uztersimo pavirsiniais nuotekiais (sufrace
runoff) jmoniu nutekanciaisias vandenimis (sewage; wasterwater, waterborne was-
te) ir melioruojant zemes arba tokiu uztersimij, sumazinimo tyrimu. rezultatus.
Siulomi vandens kokybes kontroles uzdaviniij sprendimai, upiu vandens kokybes
valdimo efektingumo pakelimo galimi budai. Duotos vandens kokybes matematiniy
moduliu, parinkimo rekomendacijos. Nustatyti valymo irengimu^ upes baseine (drainage
basin or system) vystimo etapines optimizacijos kriterijai. Nagrinejami pagrin-
diniai vandens apsaugai rekalingos aparaturos aprupinimo klausimai.
Straipsniq rinkinys yra skirtas vandens ukio inzinerijos-technikos ir mokslo
darbuotojams, valstybinems vandens s^altiniu, apsaugos inspekcijoms, o taip pat
organizacijoms, kuriu, veikla yra susijusi su gamtos resursu racionalaus panaudo-
jimo ir supancios aplinkos problemomis.
Knygoje yra sekantys straipsniai:
1. Regiono pavirsinig vandenu (sufrace waters) kokybes ivertinimas TSRS vandens
resursu, kompleksinio panaudojimo ir apsaugos schemoje. (E.L. Makarovskij,
A.G. Padalka, B.S. Baklan, V.S. Belenkova). p. 3. Bibliogr. - 4 pavadinimai.
2. Eutrofuotose upiu sistemose panaudojimas priemonii), apsauganciu nuo plank-
tono, siekiant pagerinti vandens kokyb^. (B.S.Sverdlov). p. 7. Bibliogr. -
5 pavadinimai.
3. Pavirsinio nuotekio (effluent, runof), kaip^vandens objektu uztersimo fak-
toriaus, formavimosi desningumu, tyrimai, desifruojant kosmines nuotraukas.
(G.J. Krasovskij, V.P. Ruzajev). p. 13. Bibliogr. - 3 pavad..
4. Vandens kokybes kontroles reikalaujamo perijodiskumo nustatymas. (V.P. Bielo-
gurov). p. 23. Bibliogr. - 9 pavad..
5. Upiu, vandens kokybes valdimo efektingumo padidinimo galimi budai. (V.R. Lo-
zanskij). p. 29. Bibliogr. - 12 pavad..
6. Nutekanciyju vandenu (sewage, wastervater, waterborne waste) reguliuojamo
nuotekio (effluent,Jdisharge) hidrologinio aprupinimo ypatumai. (M.S. Kova-
lenko, V.I. Muchopad). p. 37. Bibliogr. - 2 pavad..
7. Pramoninio-agrarinio komplekso vandens resursq apsauga^ir ju racionalus pa-
naudojimas (Charkovo miesto ir Charkovo srities pavyzdziu). p. 42. Biblio-
gr;. - 2 pavad..
-------
p. 48
8. Vandens apsaugos priemoniu pagrindimas melioruojant zemes. (A.S. Voronkin).
p. 45. Bibliogr. - 7 pavad..
9. Didelio dregnumo deltines lygumos melioracijos poveikis pavirsinio ir dre-
nazinio nuotekio sudeciai ir savybems (upe Vam-ko Vietnamo Socialistineje
Respublikoje). (I.G. Cervaniov, Le Van Tchiong, I.M. Podoba). p. 50. Biblogr.-
13 pavadinimu.
10. Dirvu, erozijos itaka tvenkiniy (pond) vandens kokybei. (V.I. Antonov). p. 57.
Bibliogr. - 5 pavad..
11. Prieseroziniu vandens apsaugos priemoniu komplekso efektingumo jvertinimas,
saugant mazas upes nuo uztersimo nuoteknujs dirbamy zemes ukio lauku.
(L.M. Bondarenko, S.G. Cygutkin, N.B. Kopciorina). p. 60. Bibliogr. - 11 pav.,
12. Trofiniu funkciju kokybes ivertinimas, modeliuojant medziagu biochemine
transformacija. (J.M. PI is"), p. 65. Bibliogr. - 5 pavad..
13. Kietu^ daleliu nusedimo matematinis model is. (V.A. Lvov), p. 72. Bibliogr. -
4 pavadinimai.
14. Pasyviu priemaisu pernesimas klampaus (viscous) skyscio sriaute
(stream). (V.A. Lvov), p. 80. Bibliogr. - 7 pavad..
15. Vandens baseine (water body; waters) sorbuojamy medziagq sroviu, ir lauku
modeliavimas. (E.V. Eremenko, L.I. Lavrinenko, V.E. Lysenko, O.I. Nosvit).
p. 86. Bibliogr. - 13 pavad.
16. Vandens paemimo (water intake; withdrawal of water) \ kanalus optimizavimo
GPSS modelis, atsizvelgiant j kokybes rodiklius. (V.I. Uberman). p. 96.
Bibliogr. - 10 pavad..
17. Turbulentinio priemais'y pernesimo vandens sriautuose lygties koeficiento
nustatymas pagal eksperimenty duomenis. (B.A. Gulin). p. 109. Bibliogr. -
6 pavadinimai.
18. Humusines prigimties organiniu medziagq transformacijos procesi^ tyrimai
Ivankovsko vandens saugykloje. (Barrage; Man-made lake). (A.G. Kocarian,
I.A. Lapin, A.M. Maliutin). p. 113. Bibliogr. - 4 pavad..
19. Upiu, baseinu apsaugos nuo uztersimo pavirsiniu nuotekiu (effluent; outlet;
runof), is uzstatyttj teritorijij, sistemose esanciu akumuliuojanciu talpu
(volume; capacity; content) skaiciavimas (V.M. Chvat, O.P. Ronenko). p. 117.
Bibliogr. - 3 pavad..
20. Vandens objektu, apsauga nuo uztersimo pesticidais, paruosiant juos naudojimui.
(N.N. Dychanov, E.V. Kurgan, K.A. Popravko). p. 121. Bibliogr. - 14 pavad..
21. Valimo jrengimu (cleaning equipment) upes bare (lot; parcel;
district) etapines optimfzacijos kriterijai. (N.A. Sitenko). p. 128.
Bibliogr. - 3 pavad..
22. Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) is decentra-
lizuoto, sud^e'tingos konfiguracijos isleidimo patenkanciu, i vandens saugykla
(man-made lake; artificial(barage) lake, impounding reservoir (lake), pa-
grindinio praskiedimo kartu skaiciavimai. (V.A. Barankin, V.S. Kresin). p.132.
Bibliogr.- 5 pavad..
23. Atlieku sandeliavimo naujo budo efektas vandens apsaugai. (G.I. Kaplin,
N.K. MaVkina, Z.A. (favyr). p. 137. Bibliogr. - 4 pavad..
24. Energobiologiniu kompleksu vandens ukio strukturos analize. (G.A. Suchoru-
kov, E.A. Dmitrijeva, A.G! Vasenko). p. 141. Bibliogr. - 5 pavad..
-------
p. 49
25. Aprupinimas prietaisais, skirty vandens apsaugai, pagrindiniai nuostatai.
(S.V. Antonov, V.N. Zuk, V.I. Kuznecov, J.P. Belicenko). p. 146. Bibliogr.
8 pavadinimai.
26. Oksiduoto vandens biotestavimas (biologiniai testai) pagal zuvy kraujo
elektrinius parametrus. (L.A. Vaskovec, A.N. Krainiukova). p. 153.
Bibliogr. - 9 pavadinimai.
Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa santrauka (anotacija) rusi^ kalba.
Knygoje is viso 173 bibliografines nuorodos.
-------
p. 50
Nr. 17
Ekonomine savitarpio pagalbos taryba.
Saliu-ESP nariu vandens ukio organu, pasitarimas.
Vandens ukio planavimo patobulintu, metodu, sudarymas.(Tema SB-02).
VANDENS UKIO PLANAVIMO TOBULINIMO, PANAUDOJANT EKONOMINIUS-
MATEMATINIUS MODELIUS IR ELEKTRONINES SKAICIAVIMO MASINAS
(ESM), METODINIAI NURODYMAI.
Maskva. 1986.
IMPROVEMENT OF AQUACULTURE PLANNING, USING ECONOMIC-MATHEMATICAL
MODELING AND COMPUTERS (ESM), METHODOLOGICAL GUIDANCE.
Vandens ukio planavimo tobulinimo metodiniai nurodymai buvo sudaryti sutinkamai
su saliu-ESP nariu vandens ukio organu Darbo proqrama moksliniu darbu srityje, te-
mos SB-02 "Vandens ukio planavimo patobulintu metodu sudarymas" remuose. Sig meto-
dini'm nurodymu pagrindu pn'imtos vandens ukio planavimo tobulinimo Rekomendacijos
ir atsizvelgta j medziaga, kuria temos vykdymo dalyviai pristate 1983-1985 metais.
Sie metodiniai nurodymai buvo apsvarstyti ir priimti saliu-ESP nariu SRVO
darbo grupes posedije, ivykusiame 1985 m. lapkricio men. 2 d. Maskvoje.
Metodiniij nurodymu turinys yra toks:
1.0. Ivadas.
2.0. Bendri dalykai.
2.1. Darbo tikslai ir uzdaviniai.
2.2. Vandens resursai kaip ekonominio issivystymo faktorius.
2.3. Vandens ukis kaip planavimo objektas.
3.0. Vandens ukio planavimo metodologija.
3.1. Planavimo principal'.
3.2. Planavimo metodai.
3.3. Priesplanine stadija.
3.4. Ilgalaikis planavimas.
3.5. Vidutinis'kai tafiwinuotas planavimas.
3.6. Einamasis (metinis) planavimas.
3.7. Planavimo metodologijos tobulinimo krjj-ptys.
4.0. Vandens ukio piano skyriai.
4.1. Vandens tiekimo pTanavimas ir jo tobulinimas.
4.2. Vandens racionalaus naudojimo planavimas ir jo tobulinimas.
4.3. Vandens resursu, apsaugos planavimas ir jo tobulinimas.
4.4. Gamtiniu, (natural) ir ukiniu objektu apsaugos nuo vandens kenksmingo
poveikio planavimas ir jo tobulinimas.
4.5. Kapitalines statybos planavimas ir jos tobulinimas.
5.0. Skaiciavimo technikos planiniams skaiciavimams panaudojimo pasiulymai.
5.1. Pagrindiniai uzdaviniai sprendziami ESM (elektroninem skaic. masinomis).
5.2. Planavimo technologijos pasikeitimai, naudojant ESM.
5.3. Apriipinimo informacija klausimai.
-------
p. 51
Nr. 18
TSRS Valstybinis Standartas.
Gamtos apsauga. Hidrosfera.
VANDENS NAUDOJIMAS IR VANDENS APSAUGA. PAGRINDINIAI
TERMINAI IR JU APIBUDINIMAI (apibrezimai).
Maskva. 1984.
WATER USE AND WATER RESOURCE PROTECTION. FUNDAMENTAL
TERMS AND DEFINITIONS.(State standards).
GOST 17.1.1.01-77
(ST SEV 3544-82)
Sis standartas nustato terminus, naudojamus moksle, technikoje ir gamyboje
ir pagrindiniu, savoky apibrezimus. Savoku, kurios liecia vandens naudojimo ir
jo apsaugos klausimus.
Siuo standartu nustatyti terminal' yra privalomi juos naudojant liaudies
ukio visii rusiu. dokumentacijoje, mokslineje-technineje, mokymo 1iteraturoje.
Standarte yra jane esanciu terminu sarasas rustj, vokieciu, anglii ir pran-
cuzLj kalbomis.
Sios knygeles yra 2 egzemplioriai.
-------
p. 52
Nr. 19
TSRS Sveikatos apsaugos ministerija.
Vyriausioji sanitarine-epidemiologine valdyba.
UKINIO-GERIAMO IR KULTURINIO-BUITINIO VANDENS NAUDOJIMO
OBJEKTU VANDENYJE KENKSMINGL) MEDZIAGIJ VEIKIMO LEIDZIAMOS
RIBINES KONCENTRACIJOS IR TU MEDZIAGy ORIENTACINIAI
NEPAVOJINGI KIEKIAI.
Maskva. 1983.
WATER QUALIIYISTAUDARDS .OFATOXIC SQBSTANCES IN POTABLE
AND NON-POTABLE WATER DISTRIBUTION AND TREATMENT SYSTEMS.
Sio leidinio jvade (psl. 3) rasoma jog remiantis TSRS Konstitucija (skyrius 2,
paragrafas 18 ir skyrius 7, paragrafas 42), vandens sanitarijos istatymo pagrin-
dinis elementas yra higieniniai normatyvai arba leidziamos ribines koncentracijos
(LRK), t.y. maksimalios koncentracijos, prie kuriu medziaga nedaro tiesioginio
arba tarpinio poveikio zmoniu sveikatinqumui (veikiant ji^ organizma per visa gy-
venima) ir nepablogina vandens naudojimo higieniniu. salygu.
LRK istatymine reiksme yra tame, jog jos duoda pagrinda jspejamajai ir esa-
mai prieziurai. Kadangi LRK yra vandens kokybes medicininis kriterijus, jos yra
naudojanos Valstybines kontroles organq, kurie vykdo vandens uztersimo laipsnio
ir vandens objektu bukle's pasikeitimu, zmogaus ukines veiklos poveikije, ste-
bejimus.
Medicinine LRK reiksme yra tame, jog laikantis jq praktikoje, jos padeda
sudaryti palankias buitines ir poilsio sajygas, sumazina sergamuma, padidina
zmoniu ilgaamziskuma bei Jn darbinguma. LRK tarnauja vandens kokybe's higieniniu
kriterijumi prognozuojant cheminiu medziagu kenksminga poveiki gyventoju svei-
katingumo buklei ir ju vandens naudojimo salygoms, sarisyje su vandens objektu
esanciu ir laukiamu uzterstumu. Tuo paciu LRK leidzia realizuoti tarybines me-
dicinos profilaktini, principa: isvengti kenksmingq medziagy poveikio gyventojams
iki nauju medziagu isisavinimo ivairiose liaudies ukio sferose ir buitije.
LRK reiksme liaudies ukije yra tame, jog jos yra kaip projek-
tuojamu ir ekspluatuojamu vandens apsaugos priemoniu efektyvumo kriterijus:
1. LRK yra pagrindas maksimaliai leidziamo imoniu nutekanciuju vandeny
(sewage; wasterwater; waterborne v/aste) ismetimo skaiciavimams;
2. LRK naudojamos sudarant salies namybinig jegu, isvystymo naujai isisavi-
namose teritorijose ir stambiu hidrotechniniu statiniu statyboje LRK pasiskirs-
tymo prognozes.
-------
p. 53
3. Leidziamos ribines koncentracijos (LRK) naudojamos sprendz'iant salies
vandens resursi) pergrupavimo problemas.
LRK moksline reiksme yra tame, kad jos negali buti nustatytos nepagristai,
nes jos atspindi gamtos objektyvius desnius, kuriuos galima pazinti tyriant or-
ganizmij ir uzterstu, vandenu cheminiu medziagij (nustatytu, siuolaikiniu. tyrimu
metodais) tarpusavio saveika. Moksliskai pagrindziant LRK yra naudojami sekantys
normavimo principal:
1. medicininiij rodikliu prioritetas;
2. cheminiu medziagg kenksmingo poveikio }vairiu pozymii^ (toksiskumas,
jtaka i vandens organoleptines savybes, vandens objektij sanitarinio rez^imo pa-
sikeitimas) kompleksinis vertinimas;
3. normavimas pagal limituot^ kenksmingumo pozymi;
4. LRK per^iurejimas naujij mokslinii^ zinii^ pagrindu.
Sudaryta higieninio normavinio sistema, apribojant ir reguliuojant kenksmingu
medziagi^ patekima \ zmogu^ supanciaja aplinka, is vienos puses netrugdo vystytis
pramonei ir zemes ukiui, o is kitos puses - leidzia apsaugoti vandens baseinus
zmoniu naudojimui. Tuo higieninis normavimas nepriestarauja salies ekonomikos
vystymui ir prisideda prie visuomenes socialinio-ekonominio vystymo.
s
Sio leidinio tekste yra sekantys skyriai:
1. Jvadas, kurio beveik pilnas vertimas pateiktas auksciau.
2. Is'vardint4 medziagu, esanciu vandenyje, praktinio panaudojimo rekomen-
dacijos. p. 5.
3. Medziagu, esanciu vandenyje higieniniu LRK nustatymo, svarstimo ir
patvirtinimo taisykles. p. 7.
Tekste yra 3 lentele's, kuriy pavadinimai ir numeruotu grafu^ paaiskinimai
pateikiami z'emiau.
Lentele#I. Kenksmingu medziagu leidziamos ribines koncentracijos (LRK)
ukinio-buitinio ir kulturinio-buitinio vandens naudojimo objektu vandenyje. p. 10,
Rodikliai: 1. medziagos pavadinimas;
2. Limituojantis kenksmingumo rodiklis;
3. maksimaliai leidziama koncentracija, mg 1;
4. pavojingumo klase.
Lentele Nr. 2. Medziagos, esancios ukinio-gerimo ir kulturinio-buitinio
naudojimo vandens objektu vandenyje orientaciniai nepavojingi lygiai (OMNL). p.57.
Rodikliu grafos tos pacios kaip ir lenteleje Nr. I
-------
p. 54
Lentele'-Nr. 3. Techniniu ir prekybiniu pavadinimq rodykle kaip priedas
prie kenksmingq medziagij ukinio-gerimo ir kulturinio-buitinio naudojimo vandens
objektu vandenyje leidziamy ribiniy koncentraciju (LRK) saraso. p. 59.
Lenteleje yra dvi grafos, kuriu pavadinimai yra tokie:
kaireje puseje - Medziagos pavadinimas ir jo eile's numeris
lenteleje Nr. 3.
desineje puseje - pirmosios grafos te,sinys.
Prie sio leidinio turetu buti devyrii ipriedai - "Instrukciniai-metodiniai
dokumentai" kurie isvardinti knygos gale.
Yra du sio leidinio egzemplioriai.
-------
p. 55
Nr. 20
TSRS Valstybiniai standartai.
GERIAMAS VANDUO.
Analize's metodai.
Maskva. 1984.
DRINKING WATER.
Analytical Methods. (State Standards).
is
Sioje knygoje esantys standartai buvo patvirtinti 1983 m. rugsejo men. 1 d.
Knygoje aprasyti sekantys geriamo vandens analizes standarty metodai:
1. Higieniniai reikalavimai ir kokybes kontrole. p. 3.
2. Hidrosfera. Centralizuoto ukinio-geriamo vandens tiekimo saltiniu parinktmO
ir kokybes ^vertinimo taisykle's. p. 9.
3. Bendro kietumo nustatymo metodai. p. 21.
4. Aliuminijaus mase's koncentracijos nustatymo metodas. p. 25.
5. Berilio mase's koncentracijos nustatymo metodas. p. 30.
6. Mangano kiekio nustatymo metodai. p. 37.
7. Vario kiekio nustatymo metodai. p. 43.
8. Arseno mase's koncentracijos metodas. p. 49.
9. Nitratu, kiekio nustatymo metodai. p. 54.
10. Bendro gelezies kiekio nustatymo metodai. p. 60.
11. Aktyvaus chloro liekanos nustatymo metodai. p. 68.
12. Ozono liekanos (ostatocnogo) nustatymo metodai. p. 75.
13. Polifosfatu nustatymo metodas. p. 78.
14. Radfio-226 nustatymo metodas. p. 83.
15. Stroncio-90 nustatymo metodas. p. 87.
16. Svino, cinko, sidabro nustatymo metodai. p. 93.
17. Sausu, liekanu nustatymo metodas. p. 112.
18. Urano kiekio nustatymo metodas. p. 114.
19. Ftoro mases koncentracijos nustatymo metodai. p. 120.
20. Chloridu, kiekio nustatymo metodai. p. 130.
21. Sanitarines-bakteriologines analizes metodai. p. 136.
22. Sulfatu kiekio nustatymo metodai. p. 159.
23. Skonio, kvapo, spalvos ir drumzletumo nustatymo metodai. p. 166.
24. Azota turinciu, mineraliniu medziagu, nustatymo metodai. p. 173.
25. Tiekiamo ukinio-geriamo ir pramoninio vandens chemine's analizes metodai.
Me'giniu (sample) pae'mimas, saugojimas ir transportavimas. p. 179.
-------
p. 56
26. Molibdeno kiekio nustatymo metodas. p. 182.
27. Stroncio mases nustatymo metodas. p. 186.
28. Vanduo skirtas ukiniams reikalams ir geYimui. Bendri reikalavimai lauko
anal iziu. metodams. p. 190.
29. Geriamas vanduo. Sanitarines-mikrobiologines analizes lauko metodai. p. 193.
30. Vanduo, skirtas ukiniams reikalams ir gerimui. Analizes lauko metodai. p. @11,
31. Geriamas vanduo. Meginiij (sample) paemimas. p. 233.
>»
Sios knygos yra du egzemplioriai.
-------
p.57
Nr. 21
TSRS Valstybinis hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontroles komitetas.
PAVIRSINIU VANDENy IR DUGNINiy NUOGULlj HIDROBIOLOGINES
ANALIZES METODU VADOVAS.
^
Leningrad, 1983.
SURFACE WATER AND BOTTOM SEDIMENT HYDROBIOLOGY
ANALYTICAL METHOODS MANUAL.
Zemiaq pateikiama knygos jvado (autorius V.A. Abakumov, p. 3) santrauka.
Zinoma, kad vandens kokybe, jo biologini pilnavertiskuma z'imia dalimi apsp-
rendzia biohidrocenozes bukle. Todel is visu, zinomq gamtiniu vandenij (natural
water) kokybes kontroles sistemu tiktai hidrobiologines kontroles sistema duoda
biohidrocenozes bukles betarpiska ivertinima^. Tame yra jos pagrindinis priva-
lumas, lyginant su kitomis vandens kokybes kontroles sistemomis. Visa tai rei-
kalauja rimto ir plataus hidrobiologines analize's metodu ivedimo \ ekologinio
monitoringo praktika,. Hidrobiologine analize, budama svarbiausiu pavirsiniu ir
dugniniu nuogulu uztersimo kontroles sistemos elementu, leidzia nustatyti:
1. tersianciuj^ medziagu kombinuoto poveikio visumini efekta;
2. vandens trofines savybes;
3. antrinio uztersimo atsiradima, o kai kuriais atvejais specifin] chemizma
ir jo kilme;
4. vandens biocenoziu^ kryptis ir pasikeitimus uzterstos gamtines aplinkos
sa,lygose;
5. vandens telkiniu ekologine bukle ir ju uztersimo ekologines pasekmes.
TSRS 1974 m. buvo sukurta Hidrobiologine tarnyba pavirsiniu vandenu stebe-
jimui ir ju kontrolei. Toji Tarnyba yra vienas is padaliniu Bendravalstbines
tarnybos, kuri vykdo gamtines aplinkos objektu uztersimo intensyvumo stebe'jimus
ir kontrole. Toki darba atlieka TSRS Valstybinis hidrometeorologijos ir gamtines
aplinkos kontroles komitetas.
TSRS pavirsiniu vandenu stebe'jimo ir kontroles hidrobiologines tarnybos
organizacijos pagrinda sudaro:
1. hidrobiologiniu stebe'jimu masiskumas:
2. stebejimy kompleksiskumas, t.y. hidrobiologiniu stebejimu atlikimas
komplekse su hidrocheminiais ir hidrologiniais stebejimais;
3. mokslinio-metodinio vadovavimo hidrobiologinig laboratoriju tinklui
vieningumas;
-------
p. 58
4. vandens objektu uztersimo ir vandens ekologiniu sistemu pasikeitimo,
veikiant antropogeniniams faktoriarns, kontroles metu gautos hidrobiologines in-
formacijos centralizavimas;
5. hidrobiologiniu, stebejimu ir kontroles metodu unifikavimas ir standar-
tizavimas;
6. vandens objektij baru, kuriuose galimas uztersimo s'altiniu poveikis, hid-
robiologiniu rodikliu palyginimas su vandens objektu barij hidrobiologiniais ro-
dikliais, kuriuose nera tokio poveikio.
Sioje knygoje-vadove apibendrinta pavirsiniu vandenu, ir dugniniij nuogulu
(bottomset beds) kokybes hidrobiologines kontroles, atliktos Bendravalstybine's
gamtines aplinkos objektu uztersimo intensyvumo stebejimu ir kontroles sistemoje,
astuoneriu metu, patirtis.
Vadova paruose TSRS Valstybinio hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos
kontroles komiteto gamtines aplinkos ir klimato monitoringo Laboratorijos gela-
vandeniu (freshness) ekosistemu biomonitoringo skyrius ir TSRS Mokslu Akademija,
dalyvaujant eilei specialistu is Valstybinio hidrometeorologijos ir gamtines
aplinkos kontroles komiteto taikomosios fizikos institute, TSRS Mokslu Akademi-
jos mikrobiologijos institute, TSRS Mokslu Akademijos ezerotyros institute,
Latvijos TSR Mokslu Akademijos biologijos institute, Maskvos Valstybinio uni-
versiteto.
Knyga sk^riama Valstybinio hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kont-
roles komiteto pavirsiniu vandenu stebejimu ir kontroles hidrobiologines tar-
nybos specialistams.
Knygos pirmajame skyriuje (autorius V.A. Abakumov) aprasomi pavirsinii^
vandenu ir dugniniu nuogulu (bottomset beds) hidrobiologines analizes pagrin-
diniai principal", gamtines aplinkos hidrobiologiniu stebejimu ir kontroles ben-
dros rekomendacijos, nurodomi atskiru metodu privalumai bei trukumai, nustato-
mos tu metodu, panaudojimo ribos, sprendziant vienus ar kitus bioindikacijos
uzdavinius-vp. 7}. Bibliogr. - 33 pavadinimai.
Antrame skyriuje (autoriai N.P.Bubnova, N.I.Choiikova) aprasomi zoobentoso
rinkimo ir kameralinio apdorojimo metodai, dugniniu nuogulu (bottomset beds)
stovio ir vandens kokybes metodu ivertinimas pagal zoobentosa. p. 21. Biblio-
graf. - 19 pavad..
Treciame skyriuje (T.P. Goridcenko) aprasomi perifitono me'giniu (sample)
paemimo ir ju apdorojimo metodai ir vandens kokybes ivertinimo pagal perifitona
budai. p. 39. Bibliogr. - 32 pavad..
-------
p. 59
Ketvirtame skyriuje (R.A. Liepa) aprasomi protozoinio bentoso ir plankto-
no tyrimu, metodai. p. 50. Bibliogr. - 20 pavad..
Penktame skyriuje (N.L. Svirskaja) aprasomi zooplanktono rinkimo ir kame-
ralinio apdorojimo metodai, vandens kokybes ivertinimo pagal zooplanktona me-
todai. p. 59.
Fitoplanktono tyrimams paskirti trys sios knygos-vadovo skyriai.
Sestajame skyriuje (L.A. Gansina) aprasomi vandens kokybes jvertinimo pa-
gal fitoplankton^ metodai. Skyriaus pradzioje - fitoplanktono rinkimo ir kame-
ralinio apdorojimo metodai. p. 78. Bibliogr. - 20 pavad..
Septintajame skyriuje (V.A.Semin, V.M.Chromov) aprasomi fitoplanktono
pigmentu (chlorofil "a", "b", "c") nustatymo ir fitoplanktono biomase's apskai-
\X ^'
ciavimo pagal chlorofilo "a" koncentracija. siuolaikiniai metodai. p. 87.
Bibliogr. - 9 pavad..
Astuntame skyriuje (V.A.Semin, V.M.Chromov) aprasomi organines medziagos
pirmines produkcijos ir destrukcijos nustatymo metodai. p. 91. Bibliogr. - 24 pavad.
Devintajame skyriuje (D.I.Nikitin) mikrobiologines analizes metodai, mik-
robiologiniq darbij technika ir mikrobiologiniu rodikliy nustatymas. p. 112.
Bibliogr. - 9 pavad..
Desimtame skyriuje (V.M.Katanskaja, I.M. Raspopov) aprasomi aukstesniosios
vandens augalijos tyrimij metodai. Sitie metodai turi ypatingai didele reiksme
atliekant vandens telkiniu (water body; Waters) ir vandens sriauty (watercourse;
watercourse training) rekognoskuote' ^ (preliminariniuose tyrimuose). p. 129.
Bibliogr. - 53 pavad..
Knygos gale yra 29 priedai. Juose isvardinti tipiniai prietaisai ir prie-
mones, kurios yra butinos hidrobiologiniu^ laboratoriju tinklo apibudinimui (p.220-
224). Taip pat pateikiama labiausiai paplitusiu vandens augalu charakteristika
(p. 189-219). Duodami dokumentavimo bloku pavyzdziai (p. 176-189).
Literatures sarasas pagal skyrius (p. 225-236). Jame is viso 187 biblio-
grafines nuorodos.
Knygos autoriai tikisi jog ji bus naudinga specialistams-hidrobiologams,
mikrobiologams, ichtiologams, ekologams, hidrochemikams dirbantiems gamtine's
aplinkos apsaugos ir kontroles srityje.
-------
p. 60
Nr. 22
J.F.Pleskov, V.I. Muchopad.
INZINERINES GEOCHEMIJOS IR VANDENS APSAUGOS KLAUSIMAI.
Leningrad. 1979.
J.F. PLESHKOV, V.I. MUCHOPAD.
ENGINEERING GEOCHEMISTRY AND WATER QUALITY ISSUES.
Knygoje aprasomi projektuojamu, ir veikianciu dirbtintj vandens telkinig
- vandens saugyklu^ (barrage; man-made lake), pramones nutekanciuju vandenu (se-
wage; wasterwage) surinkejij ir garintuvq (evaporator) druskinio rezimo skaicia-
vimLj metodai, o taip pat nutekanciqju vandentj itakos vandens kokybei vertinimo
budai. Didelis demesys skiriamas kai kuriu klausimu, susijusiu su vandens kokyb€
upese, vandens saugyklose (barrage; man-made lake) ir techninese vandens tie-
kimo sistemose.
Visiems daug laiko reikalaujantiems sprendimams duotos rekomendacijos kaip
atlikti skaiciavimus, panaudojant elektronines skaiiiiavimy masinas. Knyga yra
skiriama inzinieriams-projektuotojams, kurie dirba hidrologijos ir vandens tikio
srityje, o taip pat specialistams, kurii^ darbas yra susijes su vandens apsauga.
Knygos jvade rasoma jog joje didelis demesys yra skiriamas pavieniu surin-
keju-reguliatoriu skaiciavimo metodu aprasymams, o taip pat tokiu statiniii, isdes-
tytu isilgai upes, sistemos apras^mui. Nustatytas risys tarp surinkejo turio ir
jo ismetimo kelio praleidz'iamumo galimybii^. Nagrinejami kai kurie klausimai, su-
sije su surinkeju,, skirtu drekinimui skaiciavimais.
Priklausomybes kurias autoriai siulo vandens druskines sudeties skaicia-
vimams, nuotekio (effluenti disharge; autflow) reguliavimo procese ir ivairiose
vandens tiekimo schemose, yra gauti sprendziant vandens-drusku balanso lygtis.
Kita perspektyvi vandens apsaugos kryptis yra nutekanciuju vandenu (daugiausiai
sauso klimato zonose) garintuvu pastatrimas. Ju pagalba vanduo pervedamas i at-
mosfera natiiralaus isgarinimo budu. Pasiulyti budai ir algoritnai gali buti pa-
naudoti skaiciuojant mineralizuoti.1 nutekanciuju, vandenu (liekaminiu surimu -
brine; salt brine), susidarancii^ gelinant vandeni, sachtL) ir sluoksniu (stratum)
vandenu^ ir kt.) garintuvus.
Viena is aktualiu, vandens resurs^ racionalaus panaudojimo nepakankamo dre'g-
numo zonose kripcig yra arti stambiu kanalu pripilamu vandens saugyklu (barrage;
man-made lake; reservoir) irengimas. Labai daznai pripilamu vandens talpyklu
-------
p. 61
druskinio rezimo prognozavimas tampa komplikuotas del drusku patekimo is gruntinio
pagrindo. Tokiems atvejams duodami pripilamu vandens saugyklu skaiciavimu meto-
dai, atsizvelgiant i druskii, patenkanciu is grunto, molekuline, difuzija.
Hidrocheminiu. procesu matematinis apibendrinimas,skaiciavimams panaudojant
elektronines skaiciavimu masinas, leidzia spresti upes vandens charakteristiku
uzdavinius, esant ivairioms vandens naudojimo salygoms ir parinkti vandens re-
sursu apsaugos nuo uztersimo ir issekimo statiniu optimalius varijantus.
Knygos skyrius 1; 2; 4 ir 3.2 parase J.F.PIeskov, ivada ir skyrius 3.3-3.5;
4,1; 4,3; 4.4 - V.I. Muchopad. Skyrius 3.1 ir 4.2 autoriai parase kartu. Penk-
tas skyrius parasytas M.S. Kovalenko.
Bibliografiniame sarase - 98 pavadinimai.
Knygos turinys yra toks.
Jvadas. p. 3.
I dalis.
Hidrocheminiai skaiciavimai reguliuojant nuoteki (effluent;
disharge; outflow) ir upiu panaudojimas vandens"tiekimui
(water supply) ir vandens^nuvedimui.
I skyrius. Vandens mineralizacijos pasikeitimas, reguliuojant upes nuoteki. p. 5.
1.1 Mineralizacijos pasikeitimo prielaidos, reguliuojant nuotekj. p. 5.
1.2 Vandens mineralizacijos formavimosi, reguliuojant nuoteki (effluent; dis-
harge; outflow), procesu analitinis apibendrinimas. p. 12.
1.3 Vandens mineralizacijos skaiciavimu (prognozes) nuoseklumas vandens saugyk-
lose (barrage; conservation reservoir; man-made lake) ir siluminiu elektri-
niu saldymo tvenkiniuose (pond), p. 20.
II skyrius. Vandens tiekimo sistemu ir upiu-priemeju ionines (ir silumines)
apkrovos skaiciavimai. p. 27.
2.1 Vandens tiekimo tiesaus ir kombinuoto tekejimo sistemu skaiciavimai. p. 28.
2.2 Uzdaros (apytakines) vandens tiekimo sistemos ir jos "praputimo" skaiciavi-
mai .
II dalis.
Nutekanciuji) vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste)
surinkejai ir upiu panaudojimas vandens apsaugai nuo uzter-
simo. Garavimas ir nutekandiyju. vandenu (sewage; wasterwater;
waterborne waste) panaudojimas/
III skyrius. Surinkejai-reguliatoriai ir ju skaiciavimai. Surinkejai dreki-
nimui. p. 38.
3.1 Izoliuoto surinkejo-reguliatoriaus skaiciavimu metodai. Skaiciavimo metodu
analize. p. 38.
-------
p. 62
3.2 Drekinimo surinkejai. p. 62.
3.3 Surinkejo turio risys su jo ismetamojo trakto (kelio) pralaidumo galimy-
bemis. p. 73.
3.4 Dvieju surinkeju-reguliatoriu sistem^ optimal iu, turiu isrinkimas. p. 77.
3.5 Surinke'jij-regul iatoriu sistemu skaiciavimai, panaudojant dinaminio progra-
mavimo metoda. p. 84.
IV skyrius. Surinkejai-isgarintojai ir ju skaiciavimai. p. 95.
4.1 Mineral izuotu nutekanciuju, vandenu (sewage, wasterwater, wasterborne waste)
isgarinimo skaiciavimu patikslinimas. p. 95.
4.2 Surinkeju-isgarintojij skaiciavimai. p. 99.
4.3 Liekaminiu, surimu, (relic brine; residual brine; detrital brine; indigenous
brine; relic salt brine) isgarintojij skaiciavimai gelinimo (desolinization;
desalting) irengimuose. p. 109.
4.4 Surinkeju-isgarintoju skaiciavimu algoritmai. p. 113.
Ill dalis.
Vandens telkiniu, gelinimo (desalinization; desalting) priemones.
V skyrius. Druskingu idaubu (basin; kettlehole; kettle,trough) gelinimas (desa-
linization; desalting) vandens telkiniu (water body; waters) iren-
gimui. p. 126.
5.1 Pripilamo vandens telkinio (waterbody; waters) turio ir praplovimo rezimo
skaiciavimai. p. 128.
5.2 Drusku difuzija i vandens telkini (water body; waters) is jo guolio.(bed).
p. 130.
5.3 Molekulines difuzijos koeficiento nustatymas. p. 139.
VI skyrius. Vandens gelinimas reguliuojant vandens saugyklos (barrage; conserva-
tion reservoir; man-made lake; reservoir) nutekejima (effluent;
disharge; autflow) ir vandens apykaita uzdarame vandens telkinyje
(water body; waters).
6.1 Upe's nuotekio (effluent; outlet; runof) gelinimo (desalinization; desalting)
ir jo reguliavimo praktiniai tyrimai (Berdiansko vandens saugyklos Berdiansko
aprupinimo vandeniu pavyzdfiu). p. 144.
6.2 Vandens telkiniu (water body; waters)- vesintuvu (cooler) "ismetimo-papil-
dymo" rezimu skaiciavimai. p. 152.
Priedas Nr. 1. Ismetimu aprupinimo, daugiamete's talpos Vm papildymu ir nutekan-
c'iyju va'ndenu (sewage; wastewater; waterborne waste) surinkejq
atidavimo def'icitu,, pasarinii) zoliu drekinimui Baltarusijos TSR
pietiniuose rajonuose, apibendrintu kreiviu koordinates. p. 162.
Priedas Nr. 2. Vandens aktyvumas elektrolitu tirpaluose (solurn) prie +25°C
temperatures, p. 165.
Bibliografiniame skyriuje (p. 98) - 98 pavadinimai.
-------
p. 63
Nr. 23
A.M. Nikanorov, M.G. Tarasov, J.A. Fedorov
HIDROCHEMIJA IR POZEMINIU VANDENlj IR SURIMy FORMAVIMASIS.
Leningrad. 1983.
A.M. Nikanorov, M.G. Tarasov, J.A. Fedorov
HYDROCHEMISTRY AND GROUND-WATER AND BRINE FORMATION.
Knyqos titulinio lapo antroje puseje yra trumpa sios knygos santrauka (ano-
tacija) angliji kalba. Joje nurodoma jog knygoje aprasomos Prieskaukazes specia-
lios hidrogeologines ir hidrochemines salygos, ypatinga, demesi ski riant surimu
(brine) susidarymo problemai.
Knygos ivade (p. 3) rasoma jog "pozeminiu vandenu chemines sudeties zino-
jimas taip pat yra butinas prognozuojant ji) kenksminga poveiki gamtai ir parengiant
aplinkos apsauqos priemoniu kompleksa1.1 Turima omenyje tie pozeminiai vandenys,
kurie yra ismetami, atliekant naftos (oil; mineral oil) ir dujij paieskinius-
zvalgybinius darbus (prespecting; quest work and reconnaissance, exploration
work) ir vykdant jy ekspluatacija.
Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.
I v a' d a s. p. 3.
I skyrius. Prieskaukazes mezozoiniu (Mesozoic) nuogulu trumpa charakteristika.
*i J f
p. 5.
1.1 Siuolaikinis tektoninis rajonavimas. p. 5.
1.2 Mezozoiniu nuogulu litologine charakteristika. p. 13.
1.3 Mezozoiniu nuogulu hidrogeologiniai ypatumai. p. 17.
II skyrius. Dabartiniu, hipoteziu, apie pozemines hidrosferos surimu, (brine; salt
brine) kilme ir ju formavimasi trumpa apzvalga. p. 25.
2.1 Endogenine kryptis. p. 25.
2.2 Infiltracine kryptis. p. 26.
2.3 Sedimentine kryptis. p. 27.
Ill skyrius. Eksperimentiniu tyrimu metodai. p. 30.
3.1 Tyrimu optimalaus komplekso nustatymas. p. 30.
3.2 Aparatura ir metodika. p. 34.
IV skyrius. Pofeminiu, vandenu (groundwater; underground waters) ir surimu
(brine; salt brine) geneze ir procesai. p. 37.
4.1 Halogeniniu mineralu geocheminiai tyrimai. p. 37.
4.2 Pozeminiu vandenu ir surimu sudeties hidrochemine analize. p. 53.
-------
p. 64
4.3 Dujiniu-skystu mineralu tirpalu itarpu nuosedineje dangoje chemine sudetis.
"' "' 1 f\ O
4.4 Gamtiniame vandenyje (natural water) vandenilio ir deguonies stabi?1u
izotopu analizes varijantai. p. iii.
4.5 Kristaluose itarpu ir kristalizacinio vandens tirpalu izotopine sudetis.p.134.
4.6 Pozeminiu vandenq (grounwater; underground waters) ir surimij (brine; salt
brine) paplitimo mezozoinese nuogulose bendri de'sningumai. p. 140.
4.7 Druskinese formacijose superhidrostatiniu, sluoksniij sle'gio (formational
presure; rock pressure) zonu formavimasis. p. 154.
V skyrius. Regiono pozeminiuose vandenyse mikroelementu susikaupimo ir paplitimo
desningumai. p. 170.
5.1 lodo ir bromo hidrochemija. p. 170.
5.2 Rubidzio, cezio, licio ir stroncio hidrochemija. p. 182.
VI skyrius. Pozemine's hidrosferos vandens ir siirimu (brine; salt brine) izoto-
pines-chemines sudeties evoliucija. p. 202.
6.1 Juros vandens pasikeitimas sedimentacijos stad^.joje. p. 203.
6.2 Pozeminiu vandenu (groundwater; underground waters) pasikeitimas diagenezes
ir katagenezes s^adijose. p. 209.
P a b a i g a. p. 233.
Knygos pabaigoje rasoma jog autoriu atliktieji eksperimentiniai ir teoriniai
tyrimai patvirtina hidrosferos pozeminiu vandenu ir surimu, (brine; salt brine)
sedimentogenines hipotezes dideles daugumos salininku koncepcijos tikruma. Sedi-
mentogeniniu vandenu ir surimtj dabartine izotopine ir chemine sudetis yra Zemes
rutulio atskiru regionu ilgo geologinio vystymosi ir evoliucijos procesu pasekme.
Knygos gale pateiktas bibliografinis sarasas. Jame yra 149 pavadinimai.
-------
p. 65
Nr. 24
S.L.Vendrov
MUSll UPILj GYVENIMAS
Leningrad. 1986.
S.L. Vendrov
THE LIFE OF OUR RIVERS.
Knygoje aprasomi pavirsiniu vandens resursu (sufrace waters) dabartinio ir
perspektyvinio panaudojimo klausimai. Resursu, kurie dabar yra gamtinese, per-
dirbtose ir dirbtinose sistemose kaip zaliava ir pusfabrikatis, kuris turi .itaka
pramones ir zemes ukio gamybos teritoriniam isdestymui, anksciau isisavintij ir
naujy rajonu ekonominiam ir socialiniam isvystymui.
Knyga skiriama specialistams, dirbantiems vandens resursu naudojimo, gamtos
racionalaus naudojimo ir gyvenamosios aplinkos srityse. Faktiskai, tai yra moks-
lines populiarizacijos knyga, skirta ir tiems, kurie neturi specialaus pasiruo-
simo.
Knygos turinys yra toks.
Autoriaus jvadinis z'odis. p. 3.
I skyrius.
Vanduo ir vandens resursai. p. 5.
Vandens vieta sprendziant gamtos racionalaus naudojimo problemas. p. 5.
Kas yra vandens resursai. p. 7.
Labai trumpai apie upiu ir upiu nuotekio (effluent; runof) pasiskirstima
TSRS teritorijoje. p. 16."'
II skyrius.
Siuolaikinis upiu, panaudojimas ir artimiausios ju panaudojimo perspektyvos.
p. 22.
Upiu sistemu energetinis, iriqacinis ir kitokios sakinio panaudojimo formos.
, ' "' " P- 22.
Salies aprupinimo vandeniu ir vandens saltiniq (telkiniu) apsaugos XXI an-
ziaus riboje uzdaviniu kai kurie ypatumai. p. 27.
Ill skyrius.
Apie upiu ir ukines veiklos tarpusavio sarisi. p. 56.
Hidroenergetines statybos vaidmuo TSRS upiu kompleksiniame panaudojime.p. 56.
Upes ir urbanizacija. p. 73.
Upe ir jura. Upiu ziociu zonos. p. 83.
IV skyrius.
Mazos upes - didele problema. p. 94.
-------
p. 66
Nr. 25
Ukrainos TSR Mokslu, Akadenija.
Hidrobiologijos institutes. .
O.P. Oksijuk, F.V. Stolberg
VANDENS KOKYBES REGOLIAVIMAS KANALUOSE;'_.: -
Kijev. 1986.
0.0. Oksijuk, F.V. Stolberg
THE REGULATION OF WATER QUALITY IN CANALS.
Monografijoje suformuluoti vandens kokybes kanaluose reguliavimo moksliniai
pagrindai. Sudaryti vandens kokybes reguliavimo ir kanalij projektavimo bei ju
ekspluatacijos skaiciavimu metodikos matematiniai modeliai. Aprasomas techniniij
vandens apsaugos priemonitj kompleksas, kuris grindziamas kanalu ekosistemu ypa-
tumais, tu priemoniu komplekso realizacijos patirtis Dniepro-Donbaso kanale ir
kanalu tarpbaseininio nuotekio permetimo projektuose.
Knyga yra skiriama ekologams, hidrobiologams, vandens ukio specialistams,
projektavimo organizaciju, darbuotojams, kanalu ekspluatacijos tarnyboms ir ukinio-
-geriamo vandens tiekimo imonems.
Knygos jvade rasoma jog joje pateikti tyrimu duomenys ir praktines rekomen-
dacijos gali buti panaudoti projektuojant kanalus ir veikianciu dirbtinu vandens
sriautu (water boody; watercourse; watercourse training) rezimu nustatymui, sie-
kiant uztikrinti vandens kokybes normatyvus vandens naudojimo skerspiuviuose
(vietose).
Zemiau pateikiamas sios knyqos turinys.
I v a d a s. p. 3.
I skyrius. Kanalq ekosistemii ypatumai ir bendri vandens kokybes reguliavimo
juose principai. p. 8.
1.1 Kanalu charakteristika ir ju hidrobiologinio rezimo desningumai. p. 8.
1.2 Vandens kokybe kanaluose. p. 23.
1.3 Vandens kokybes reguliavimo kanaluose ekologiniai ir techniniai pagrindai.
p. 42.
1.4 Vandens kokybes reguliavimo matematinis model is. p. 53.
II skyrius. Vandens kokybes kanaluose reguliavimo technines priemone's (biolo-
ginis pagrindimas ir inzineriniai sprendimai). p. 69.
2.1 Kanalu trasavimas (ju vietos projektavimas). p.69.
2.2 Pagrindines vandenvietes (abstraction of water; draw-off; water-catchment;
obtaining of water; water intake; withdrawal of water) konstrukcija. p. 75.
2.3 Siurblines stotys. p. 80.
-------
p.67
2.4 Kanalo vagos konstrukcija. p. 84.
2.5 Bioplato. p. 101.
2.6 Tekejimo greitis. p. 115.
2.7 Vandens padavimas ir vandens kokybes reguliavimas kanalo itakos zonoje.p.118.
Ill skyrius. Vandens apsaugos kompleksai kanaluose. p. 124.
3.1 Vandens apsaugos kompleksu skaiciavimij sistema. p. 124.
3.2 Eksperimentinis vandens apsaugos konpleksas Dm'epro-Donbaso kanale. p. 138.
3.3 Kanalo Dunojus-Dniepras vandens apsaugos komplekso projektas. p. 150.
I s v a d o s. p. 153.
Priede - knygoje naudojami sutartiniai zenklai. p. 166.
Bibliografiniame sarase (p. 160) 138 pavadinimai.
-------
p. 68
Nr. 26
TSRS me!ioracijos ir vandens ukio ministerija.
V.I. Aksionov, A.P. Lvov, I.T. Romanov.
BEATLIEKINIU TECHNOLOGIJU VAIDMUO SPRENDZIANT VANDENS RESURSU
APSAUGOS PROBLEMAS.
Maskva. 1987.
V.I. Aksionov, A.P. Lvov, I.T. Romanov.
THE ROLE OF WASTE-FREE TECHNOLOGIES IN PROTECTING WATER RESOUCES.
Knygos tikslas - nesigilinant i konkreciu technologiniu schemu ir gamybu
su mazu kiekiu atlieku ir i beatliekines technologies technines detales, parodyti
1. beatliekiniu technologijij vystymo ivairiose pramones sakose kelius; 2. vandens
suvartojimo sumazinimo ir nutekancigju vandeni^ isvaljrmo nuo tersalu perspektyvi-
nius metodus ir priemones; 3. ivertinti vandens apytakos sistemu ekonomini ir
ekologini efektinguma.
Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.
I v a d a s. Beatliekiniu technologiju vaidmuo, sprendziant vandens resursu
apsaugos probleuias. p. 1.
Beatliekiniu technologiju tobulinimo pagrindiniai keliai ir principal', p. 5.
Vandens ukio sistemu uzdaviniai fabriku beatliekiniu technologiju, ir teritoriniu-
-gamybiniu. kompleksu (TGK) re'muose. "'p. 12.
Beatliekine technologija ir vandens resursu apsauga. p. 16.
Vandens sunaudojimo sumazinimas pagrindinese pramones sakose. p. 18.
Energetika. p. 19.
Chemijos ir tekstiles pramone. p. 21.
Naftos (oil; mineral oil) perdirbimo ir naftos chemine pramone. p. 26.
Celiuliozes-popieriaus pramone. p. 29.
Metalurgija. p. 32.
Masinu, statybos. p. 35.
Anglies ir kalnakasybos pramone. p. 37.
Gyvulininkyste ir paukstininkyste. p. 39.
Vandens apsaugos priemoniu ekonominis efektingumas idiegiant beatliekines
technologijas. p. 45. "'
Knygos bibliografiniame sarase (p. 47) yra 20 pavadinimu.
-------
p. 69
Nr. 27
Ukrainos TSR Mokslu Akademija.
Hidrobiologijos institutes.
A.I.Denisova, E.P. Nachshina, B.I. Novikov, A.K. Riabov.
VANDENS SAUGYKLL) DUGNINES NUOGULOS IR jy ITAKA VANDENS KOKYBEI.
Kijev. 1987.
A.I.Denisova, E.P. Nachshina, B.I. Novikov, A.K. Riabov.
WATER RESERVOIR BOTTOM SEDIMENTS AND THEIR IMPACT ON WATER QUALITY.
Knygoje pateikta dugniniu, nuogulu. charakteristika (ju, mechanine ir chemine
sudetis) ,aprasomas ju pasiskirstyhnas vandens saugyklos akvatorijoje, nusviesti
biogeniniu, organiniu medziagg ir mikroelementu dsanciu dugnine'se nuogulose,
sorbcijos ir desorbcijos procesai, parodytas dugniniu nuogulij vaidmuo hidroche-
minio rezimo ir vandens kokybes formavimuisi , o taip pat vandens telkim'M (water
body; waters) savaiminio apsival^mo ir antrinio uztersimo procesuose.
Knyga skirta hi drobiol ogams, hidrologams, hidrochemikams, ekologams, van-
dens ukio special istams.
Jos ivade rasoma jog joje nagrinejami dugniniu nuogulu formavimosi procesai,
tu nuogulu mechanine ir chemine sudetis, jose esanciu^ visos eiles cheminiu ele-
menti^ atsargos (kiekiai). Duotos rekomendaci jos kaip sumazinti dugniniu. nuogulu
neigiam^ vaidmeni vandens kokybes formavimesi.
Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.
Ivadas.
I skyrius.
p. 3.
Dugniniu nuogulu formavimosi fizines-geografines salygos. p. 5.
Geologiniai-geomorfologiniai faktoriai. p. 5.
Hidrologiniai faktoriai. p. 9.
Hidrobiontu vaidmuo. p. 12.
II skyrius. Dugniniu nuogulu charakteristika. p. 14.
Formuojancios medziagos pagrindiniai saltiniai. p. 14.
Medziagos atnesimas. p. 15.
Vandens saugyklu sugebejimas akumuliuoti. p. 18.
Nuogulu erdvinio pasiskirstymo ypatumai. p. 20.
Nuogulu pasiskirstymas pagal dugno plota. p. 22.
-------
p. 69«,
Dumblo kaupimosi procesas. p. 25.
Dugniniu nuogulu sudetis ir savybes. p. 31.
Vandenines-fizines savybes ir granulometrine sudetis. p. 31.
Chemine sudetis. p. 40.
Cheminiq element^ kiekiai dugninese nuogulose. p. 54.
Ill skyrius. Faktoriai, kurie riboje "dugnine's nuogulos-vanduo" nustato sorb-
ciriius-desorbcinius procesus. p. 60.
Fiziniu,-chenriniu ir biologiniu procesu, vykstanciu riboje "dugnine's
nuogulos-vanduo" tyrimu, metodai. p.J 61.
Dujinis rezimas. p. 64.
Deguonis. p. 64.
Anglies dvideginis. p. 72.
Biogeniniai elemental', p. 74.
Azoto junginiai. p. 74.
Fosforo junginiai. p. 83.
Gelezis. p. 97.
Organiniai junginiai. p. 100.
Sunkieji metalai. p. 104.
Sorbciniai procesai. p. 104.
Desorbciniai procesai. p. 122.
IV skyrius. Dugniniu nuogulu vaidmuo vandens chemine's sude'ties ir kokybe's
formavimesi. p. 133.
Biogenines ir organines medziagos. p. 135.
Sunkieji metalai. p. 144.
P a b a i g a. p. 150.
Bibliografiniame sarase (p. 152) - 246 pavadinimai.
-------
p. 70
Nr. 28
L.A. Kulskij, P.P. Strokac.
GAMTINiy VANDENU VALYMO TECHNOLOGIJA.
Kijev. 1986.
L.A. Kulskij, P.P. Strokach.
TREATMENT TECHNOLOGIES FOR NATURAL HATERS.
Knygoje nagrinejami pagrindiniai gamtiniu vandenu technologiniu, procesu ir
valymo metodu teoriniai pagrindai, tuos vandenis naudojant ukio-maisto ir pramo-
nes reikalams. Isdestytos siuolaikines pafiuros apie fizinius-cheminius procesus,
kurie vyksta tarp gamtiniame vandenyje esancii^ ir i ji patenkanciu medziagu. Ap-
rasytos valymo irengimg ir vandens paruosino prietaisu, konstrukcijos ir ju eks-
pluatacija. Pateikti duomenys skaiciavimams. Aprasomi siuolaikiniai sovietu ir
uzsienio krasti^ pasiekimai sioje srityje.
Duomenys apie vandens valyma nuo •jvairiij priemaisu yra apibendrinti ir su-
sisteminti atsizvelgiant ^ vandeni tersianciu, priemaisu fizine-chemine bukl^.
Tiksliau tariant - atsizvelgiant i ju fizine^dispersine bukle..
Knyga, kaip mokymo priemone yra skiriama aukstuju mokyklu^ studentams, kurie
mokosi pagal specialybe "Vandens resursu racionalus naudojimas ir nutekanciuju
vandenu, (sewage; wasterwater; waterborne waste) nukenksninimas (detoxification;
decontami nati on)".
.r
Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.
jzanga. p. 3.
Ivadas. p. 4.
I dalis. Priemaisg, esanciy vandenyje ir ju pas'alinimo
metodu charakteristika.
I skyrius. Gamtinio vandens kokybes rodikliai ir reikalavimai. p. 7.
1.1 Vandens tiekimo saltiniu charakteristika. p. 7.
1.2 Priemaisu, esanciu gamtiniame vandenyje sudetis. p. 9.
1.3 Gamtiniam vandeniui statomi reikalavimai ir jo klasifikacija. p. 18.
II skyrius. Gamtinio vandens kokybes pagerinimo metodai ir technologine's
schemes, p. p. 21.
2.1 Vandens valymo metodg nustatymas pagal priemaisu klasifikacija, atsizvelgiant
j ju fizin^-dispersine bukle. p. 21.
2.2 Vandens apdorojimo metodai ir ju val^jjmo irengimai, kurie yra rekomenduojami
vandens klasifikacijos pagrindu. p. 23.
-------
p. 71
2.3 Technologies schemes kurios yra naudojamos. apdorojant vandeni ir tu, sche-
mu komponavimo principal, p. 24.
Ill skyrius. Reagentu, likis. p. 27.
3.1 Reagentu, ukio komponavimas. p. 27.
3.2 Koagulianti^ sunaudojimo prognoze. p. 28.
3.3 Apskaiciuotos reagentu. dozes, p. 29.
3.4 Reagentu laikimo sandeliai. p. 31.
3.5 Koaguliantu tirpalUj paruosimas. p. 34.
3.6 Flokuliantu, tirpalu, paruosimas. p. 37.
3.7 Kalkiu, (lime; calk; calx) pieno ir kalkiu skiedinio paruosimas. p. 41.
3.8 Floro turinciu, reagentu, tirpalu, paruosimas. p. 45.
3.9 Aktyvizuotos anglies pulpos paruosimas. p. 45.
3.10 Sodos, natrio heksametafosfato ir kalio permanganate tirpalu, paruosimas. p. 46.
3.11 Reagentu, nuoseklaus jvedimo tvarka. p. 46.
3.12 Reagenti| dozavimas. p. 49.
3.13 Saugumo technika dirbant su reagentais ir reagentu. ukio priemoniu, naudojimas.
p. 52.
II dalis. Vandens heterofaziniu, priemaisu pasalinimas.
IV skyrius. Vandens priemaisu, koaguliavimas. p. 54.
4.1 Koaguliacijos procesu fiziniai-cheminiai pagrindai. p. 54.
4.2 Koaguliantai, ju gavimas ir savybes. p. 63.
4.3 Flokuliantu gavimas ir ju savybes. p. 66.
4.4 Koaguliacijos proceso optimalios sajygos ir jo suintensyvinimas. p. 68.
4.5 Oksidatoriu panaudojimas vandens spalvingumo panaikinimui. p. 72.
4.6 Kontaktine koaguliacija. p. 74.
4.7 Elektrochemine koaguliacija. p. 75.
V skyrius. Reagent^ sumaisimas su vandeniu. p. 80.
5.1 Reagentu sumaisimo su vandeniu technologija. p. 80.
5.2 Skyleti maisytuvai. p. 30.
5.3 Pertvariniai ir koridoriniai maisytuvai. p. 81.
5.4 Sukuriniai maisytuvai. p. 32.
5.5 Reagent^ sunaisimas vanzdyne. p. 83.
5.6 Mechaniniai maisytuvai. p. 84.
5.7 Maisytuvu ekspluatacija. p. 85.
VI skyrius. Dribsniu, susidarymo kameros. p. 85.
6.1 DribsniUj susidarymas. p. 85.
6.2 Dribsniu susidarymui verpetu tipo kameros, itaisytos i vertikalius nuse-
J dintuvus. p.88.
-------
p. 72
6.3 Dribsniu susidarymo pertvarines kameros. p. 88.
6.4 Dribsnitj susidarymo vertikaliosios kameros. p. 90.
6.5 Dribsniu, susidarymo mechanines kameros. p. 92.
6.6 Dribsniij susidarymo kameru ekspluatacija. p. 93.
VII skyrius. Priemaisu, esanciu vandenyje nusodinimas. p. 93.
7.1 Nusodinimo procesiJ teoriniai pagrindai. p. 93.
7.2 Horizontals nusedintuvai (decanter), p. 96.
7.3 Vertikalus nusedintuvai. p. 99.
7.4 Spinduliniai nusedintuvai. p. 100.
7.5 Spiraliniai, daugiaauksciai ir plonasluoksniai nuse'dintuvtj tipai. p. 101.
7.6 Nusedintuvu ekspluatacija. p. 104.
7.7 Vandens nuskaidrinimas hidro- ir multiciklonuose. p. 105.
VIII skyrius. Vandens nuskaidrinimas pakibusioje kontaktineje aplinkoje. p. 107,
8.1 Nuskaidrinimo darbo principal', p. 107.
8.2 Pakibusios kontaktines aplinkos savybe's. p. 108.
8.3 Nuskaidrintoju konstrukcijos ir ju skaiciavimai. p. 109.
3.4 Nuskaidrintoju, ekspluatacija. p. 113.
IX skyrius. Vandens nuskaidrinimas ji filtruojant. p. 114.
9.1 Vandens nuskaidrinimo, filtruojant ji per gruduotaj medziaga^, teoriniai
pagrindai. p. 114.
9.2 Filtru klasifikacijos ir filtruojancios medziagos. p. 117.
9.3 Vandens filtravimas per sietelius ir audini. p. 119.
9.4 Akustiniai tinkliniai filtrai. p. 121.
9.5 Letieji filtrai. p. 122.
9.6 Parengiamieji filtrai. p. 124.
9.7 Stambiagrudziai filtrai. p. 124.
9.8 Greitieji nespudiniai filtrai. p. 125.
9.9 Greitieji filtrai su vienasluoksne apkrova. p. 125.
9.10 Greitieji filtrai su dvisluoksne apkrova. p. 126.
9.11 Filtrai AKX. p. 126.
9.12 Greituju nespudiniu filtru praplovimas. p. 128.
9.13 Greitieji spudiniai filtrai. p. 130.
9.14 Ypatingai greiti spudiniai filtrai. p. 132.
9.15 Filtrai-elektrolizuotojai. p. 133.
9.16 Kontaktiniai nuskaidrintojai ir filtrai. p. 134.
9.17 Patys prasiplaunantys filtrai. p. 136.
-------
p. 73
9.18 Uzplaunamieji filtrai. p. 137.
9.19 Filtri^ ekspluatacija. p. 138.
X skyrius. Priemaisi^ vandenyje pasalinimas flotacijos metu. p. 139.
10.1 Flotacijos metodu teoriniai pagrindai ir ju klasifikacija. p. 139.
10.2 Flotaciniai irengimai. p. 140.
10.3 Flotacijos irengimij paleidimas, ju reguliavimas ir ekspluatacija. p. 143.
Ill dalis. Biologines kilmes heterofaziniu priemaisu
pasalinimas is vandens.
XI skyrius. Vandens chloravimas ir jodavimas. p. 144.
11.1 Proceso kontrole ir vandens nukenksminimo metodai. p. 144.
11.2 Vandens chloravimas. Bendros zinios. p. 144.
11.3 Chloras ir jo junginiai. p. 145.
11.4 Vandens chloravimo proceso chemija. p. 146.
11.5 Vandens chloravimo metodu klasifikacija. p. 149.
11.6 Vandens chloravimo irengimu tipai. p. 151.
11.7 Vandens chloravimo chloro kalkemis irengimai. p. 151.
11.8 Chloratoriai. p. 153.
11.9 Elektrolitiniai irenginai. p. 157.
11.10 Chloro laikimas. p. 158.
11.11 Kombinuoti vandens nukenksminimo metodai. p. 160.
11.12 Vandens nukenksminimas jodu. p. 161.
11.13 Chloravimo stociu ekspluatacija. p. 162.
XII skyrius. Vandens ozonavimas. p. 162.
12.1 Bendros zinios. p. 162.
12.2 Ozono elektrosinteze's salygos. p. 164.
12.3 Ozonatoriu. konstrukcijos. p. 166.
12.4 Vandens ozonavimo technologies schemes, p. 168.
12.5 Ozono-oro misinio sumaisymas su apdorojamu vandeniu. p. 169.
12.6 Ozonavimo irengimu ekspluatacija. p. 172.
XIII skyrius. Kiti vandens nukenksminimo metodai. p. 173.
13.1 Vandens nukenksminimas ultrafioletiniais spinduliais. p. 173.
13.2 Vandens nukenksminimas ultragarsu. p. 177.
13.3 Nedideliu autonominiu objektu vandens nukenksminimo metodai. p. 179.
-------
p. 74
IV dalis. Homofaziniu. priemaisu, esanciu vandenyje
sudeties reguliavimas.
XIV skyrius. Vandens kvapo, skonio ir toksiniu, mikrotersalu pasalinimas. p. 182.
14.1 Bendri duomenys. p. 182.
14.2 Vandens aeracija. p. 183.
14.3 Vandens apdorojimas oksidatoriais. p. 185.
14.4 Vandens dezodoracijos adsorbciniai metodai. p. 187.
14.5 Vandens sorbcinio valymo irengimu ekspluatacija. p. 192.
14.6 Pesticidu pasalinimas is vandens. p. 192.
XV skyrius. Vandens floravimas (fluoridation) ir nufloravimas. p. 193.
15.1 Salygos, kurios apsprendzia vandens floravimo butinuma. p. 193.
15.2 Florid-ionu, kiekio normatyvai buitiniame-geriamame vandenyje. p. 194.
15.3 Vandens floravimo technologija. p. 195.
15.4 Floravimo irengimu technologies schemes, jy ekspluatacija ir veikimo
kontrole. p. 197.
15.5 Vandens nuflorinimo metodu klasifikacija ir ju sanitarinis-higieninis
ivertinimas. p. 200.
15.6 Vandens nuflorinimo ionu pasikeitimo metodai. p. 201.
15.7 Vandens nuflorinimo sorbciniai metodai. p. 204.
15.8 Nuflorinimo irengimu ekspluatacija. p. 207.
XVI skyrius. Gelezies ir magnio pasalinimas is vandens. p. 207.
16.1 Gelezies priemaisos gamtiniame vandenyje. p. 207.
16.2 Vandens nugelefinimo metodai. p. 208.
16.3 Vandens nugelezinimo technologiniai tyrimai. p. 209.
16.4 Pozeminiu vandenu nugelezinimo proceso fiziniai-cheminiai pagrindai. p. 211.
16.5 Irengimai, skirti pozeminiu vandenu nugelezinimui. p. 214.
16.6 Pavirsiniq vandenu^ nugelezinimas. p. 221.
16.7 Vandens nugelezinimo stoties ekspluatacija. p. 222.
16.8 Mangano pasalinimas is vandens. p. 222.
XVII skyrius. Istirpusiu duju esanciu vandenyje.'pasalinimas (degazacija). p. p. 225.
17.1 Bendros zinios. p. 225.
17.2 Vandens degazacijos fiziniai metodai. p. 225.
17.3 Vandens degazacijos cheminiai metodai. p. 230.
17.4 Degazatoriu paleidimas, ju reguliavimas ir ekspluatacija. p. 232.
XVIII skyrius. Vandens suminkstinimas. p. 233.
18.1 Vandens suminkstinimo metodij parinkimas. p. 233.
18.2 Vandens suminkstinimo terminis metodas. p. 234.
-------
p. 75
18.3 Vandens suminkstinimo reagentais metodas. p. 235.
18.4 Vandens suminkstinirio, naudojant reagentus, irengimu technologies schemes
ir ju konstrukcijij ypatumai. p. 238.
18.5 Vandens suminkstinimo termocheminis metodas. p. 240.
18.6 Vandens magnetinis apdorojimas. p. 242.
18.7 Vandens suminkstinimo pagrindai, naudojant kationavimo procesa. p. 245.
18.8 Kationai ir ju savybes. p. 247.
18.9 Natrio-kationu vandens suminkstinimo metodas. p. 249.
18.10 Vandenilio-natrio-kationu vandens suminkstinimo metodas. p. 253.
18.11 Natrio-chloro-kationu, vandens suminkstinirio metodas. p. 256.
18.12 Kationiniu filtri| konstrukcija ir ju aparaturos bei komunikaciju apsauga
nuo korozijos. p. 257.
18.13 Pagelbiniai jrengimai ir paciu, kationiniij vandens suminkstinimo prietaisj^
vandens sunaudojimas. p. 258.
18.14 Kationiniu vandens prietaisu paleidimas, ju reguliavimas ir ekspluatacija.
p. 261.
XIX skyrius. Vandens nudruskinimas ir jo gelinimas. p. 263.
19.1 Vandens nudruskinimo ir gelinimo metodai. p. 263.
19.2 Vandens nudruskinimas ir jo gelinimas destiliacija. Prietaisu ekspluatacija.
p. 263.
19.3 Gazohidratinis vandens gelinimo metodas. p. 268.
19.4 Vandens gelinimo ir nudruskinimo metodas ionu pasikeitimais. p. 269.
19.5 Vandens gelinimas elektrodialize. p. 273.
XX skyrius. Vandens nusilikatinimas. p. 279.
20.1 Bendros zinios. p.279.
20.2 Vandens nusilikatinimo metodas, naudojant reagentus. p. 280.
20.3 Vandens nusilikatinimas filtravimu per aktyvizuotas apkrovas. p. 282.
20.4 Vandens nusilikatinimas anionitais. p. 283.
20.5 Vandens nusilikatinimas elektrokoaguliacija. p. 283.
XXI skyrius. Specialus vandens valymo metodai. p. 284.
21.1 Radiacinis vandens valymas. p. 284.
21.2 Vandens valymas nuo radiaktyviu medziagu. p. 285.
21.3 Vandens valymas nuo sintetiniu skalbymo priemoniu. p. 287.
21.4 Toksiniu cheminiu medziagu pasalinimas is vandens. p. 287.
21.5 Nutekanciuju vandeny (sewage; wasterwater; waterborne waste) prelimina-
rinis valyma^s. p. 288.
21.6 Vandens paruosimas dirbtiniam pozeminiu vandenu atsargu papildymui. p. 289.
-------
p. 76
V dalis. Vandens apdorojimas uzdarame cikliniame
vandens tiekime. Valymo irengimu kompona-
vimas, paleidimas ir ju suregullavimas.
XXII skyrius. Vandens apdorojimas, kovojant su vandentiekio sistemu vamzdziu ir
irengimu uzakimu bei korozija. p. 291.
22.1 Vamzdziu uzakimo priezastys ir formos. p. 291.
22.2 Vandens stabilumas. p. 292.
22.3 Vandens stabilizacija. p. 293.
XXIII skyrius. Vesinancio vandens apdorojimas. p. 295.
23.1 Vamzdziq ir vesinanciu. aparaty uzakimas. p. 295.
23.2 Uzdaro ciklinio vandens padavimo sistemu vandens rezimas. p. 295.
23.3 Vandens apdorojimas kovojant pries nuoviru susidaryma. p. 296.
23.4 Vandens apdorojimas kovojant pries biologini apaugim§. p. 298.
23.5 Vandens apdorojimas vengiant vamzdynu ir silumines kaitos aparatu korozijos.
p. 299.
23.6 Vandens valymas nuo mechaniniy priemaisu. p. 300.
XXIV skyrius. Ukio reikalams ir geriamo vandens tiekimo vandentiekio valymo
stotys. p. 300.
24.1 Vandens valymo stociy isdestymo vieta. p. 300.
24.2 Pagrindiniai reikalavimai kurie yra statomi stocii^ statiniu iSde'stymui. p. 301,
24.3 Vandens valymo stociij tipai ir jy klasifikacija. p. 303.
24.4 Surenkamy gelzbetoniniu konstrukciju panaudojimas, JLJ unifikacija ir tipi-
zacija. p. 304.
24.5 Automatizacija ir technologine kontrole. p. 3o5.
24.6 Dispecerizavimas ir telemechanizacija. p. 306.
24.7 Sanitarines apsaugos zonos. p. 306.
XXV skyrius. Valymo statiniy paleidimas ir ju reguliavimas. p. 308.
25.1 Vandens valymo stociu jvedimas i, ekspluatacij^. p. 308.
25.2 Statiniu, techninio paruosimo paleidimui patikrinimas ir trukumu bei defektu
pas'alinimas. p. 309.
25.3 Valymo statiniu paruosimas paleidimui. p. 309.
25.4 Laboratorines-gamybine's kontrole's organizacija. p. 311.
25.5 Statiniu atidavimo ir priemimo ekspluatacijai tvarka. p. 311.
25.6 Stoties technologinio suderinimo paruosimas. p. 311.
25.7 Valymo irengimu bandomasis paleidimas ir ju technologinis suderinimas. p. 311.
25.8 Galutinis stoties paleidimas. p. 312.
25.9 Saugumo technika atliekant paleidimo-reguli^vimo darbus. p. 312.
-------
p. 77
Priedai. p. 314.
I. Vandens apdorojimo metodu praktinio panaudojimo rekomenda-
cijos, priemaisu, vandenyje charakteristiky, sutinkamai su
L.A.Kulskio (4 grupiu) klasifikacija), paqrindu. p. 314.
2. Reagentu ir medziagu, naudojamu vandens valymo technologi-
joje, charakteristik^a. p. 326.
Rekomenduojamos literatures sarasas. p. 335. (Is viso 26 pavadinimai).
Dalykine rodykle. p. 336.
-------
p. 70
Nr. 29
L.N. Gorev, V.I. Polesenko.
MELIORACINE HIDROCHEMIJA.
Kijev. 1984.
L.N. Gorev, V.I. Peleshenko.
REMEDIAL HYDROCHEMISTRY.
Vadovelis yra skirtas universitetu geografijos ir geologijos specialybes
studentams. Taciau ji galima panaudoti atliekant hidrocheminius, hidrogeologi-
nius, dirvozeminius ir hidromelioracinius tyrimus.
Knygoje susisteminti hidrochemijos teoriniai ir praktiniai klausimai, dre-
kinimo ir sausinimo melioraciniu priemoniu panaudojimo salygose: 1. vandens fi-
ziniai ir fiziniai-cheminiai procesai dirvozemije; 2. melioracines-hidrochemines
aplinkos formavimosi ir rezimo ypatumai; 3. gamtiniy (natural water) ir irigaci-
niu vandenu chemine's sudeties prognozavimas; 4. dirvozemiu uzdruskejimo (soli-
nization) mechanizmas ir kovos su juo budai; 5. dre'kinimo itaka upes baseino
hidrocheminiam rezimui; 6. melioracines-hidrochemines aplinkos matematinis mode-
liavimas, atsizvelgiant j dre'kinimo itaka supanciai vandens aplinkai. Normatyvai
pateikti pagal ju bukle 1983 metu vasario men 1 dienai.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra literatures sarasas. Is viso knygoje yra
131 bibliografine nuoroda (pavadinimai).
Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.
J v a d a s. p. 5.
I dalis. Melioracine's hidrochemijos teoriniai pagrindai. p. 5.
I skyrius. Dirvozemiu vandens fizines savybes ir gamtiniame vandenyje (natural
water) labiausiai paplitusiu drusku tirpalu savybes. p. 6.
1. Dirvozemiu vandens fizines savybes. p. 6.
2. Gamtiniame vandenyje labiausiai paplitusiu druskq tirpalu fizines savybes. p. 10,
II skyrius. Vandens fiziniai procesai dirvozemije. p. 14.
1. Isgarinimas. p. 14.
-------
p. 79
2. Transpiracija. p. 17.
3. Tirpalu. kapiliarinis pakilimas. p. 18.
4. Konvekcinis judejimas. p. 19.
Ill skyrius. Fiziniai-cheminiai procesai ir ju vaidmuo ionines-druskine's
sudeties formavimuisi dre'kinamuose gruntuose ir jy poru
(interstitial water) vandenyje. p. 22.
1. Tirpinimas. p. 22.
2. Cheminis isplovimas (leaching; elutriation). p. 34.
3. Kristalizacija. p. 38.
4. lonii pasikeitimas. p. 40.
5. Adsorbcija. p. 46.
6. Neigiama adsorbcija. p. 48.
7. Molekuline, termo- ir barodifuzija. p. 50.
8. Konvekcine (filtracine) difuzija. p. 56.
9. Tirpalu, susimaisimas. p. 64.
10. Koloidu koaguliacija. p. 66.
11. Osmoze. p. 67.
IV skyrius. Drusku nusedimo ir istirpimo ypatumai hidrocheminese sistemose,
esanciose pusiausvyroje. p. 69.
1. Teoriniai hidrocheminiu sistemy pusiausvyros de'sniai. p. 70.
2. Karbonatine-kalcine sistema. p. 75.
3. iKarbonatu-magnio sistema. p. 84.
4. Sulfatu-kalcio sistema. p. 84.
5. Sistema "tirpalas-lengvai tirpiq drusky kietoji faze", p. 88.
II dalis. Melioracine's hidrochemijos taikomieji klausimai. p. 94.
V skyrius. Melioracines hidrochemijos objektu i^vertinimas. p. 94.
1. Irigaciniai-gruntiniai vandenys. p. 94.
2. Poriniai ir dirvozeminiai vandenys (interstitial and soil waters), p. 98.
3. Irigaciniai vandenys. p. 100.
VI skyrius. Melioracines hidrochemines situacijos formavimasis ir rezimas. p. 108.
1. Melioracines-hidrochemines situacijos suvokimas. p. 108.
2. ^YSnu-Hrusku aktyvaus pasikJ^W^iiumai storymeje, kurioje vyksta ak-
tyvus vandens ir drusku pasikeitimas. p. 112.
3. Poru vandens (interstitial water) ionu-drusku rez'imo formavimosi ypatumai
dre'kinant. p. 116.
-------
p. 80
4. Irigaciniu-gruntiniu vandenu ionu-drusku rez'imo formavimosi ypatumai. p. 120.
5. lonu pasiskirstymo iriqaciniuose-gruntiniuose vandenyse desningumai. p. 142.
VII skyrius. Irigacinio-gruntinio ir poru vandens (interstitial water) ionu-drusku
sudeties prognozavimas. p. 149.
1. Aktyvaus vandens-druskq pasikeitimo uolienu storymeje (embedded; included)
mechanizmo ypatumai. p. 150.
2. Fizines-chemines hidrodinamikos metodai. p. 158.
3. Drusku balanso metodai. p. 172.
4. Fizinio modeliavimo metodai. p. 179.
5. Prognozavimo fiziniai-cheminiai aspektai. p. 183.
VIII skyrius. Dirvozemiq uzdruskejimas (solinisation) ir kovos su juo budai. p.193.
1. Dirvozemiij naturalus ir antrinis uzdruskejimas. p. 193.
2. Supratimas apie drusky toksiskumo ribas. p. 195.
3. Uzdruskejimo (solinisation) isvengimas ir kova su juo. p. 197.
IX skyrius. Drekinimo jtakos upiu vandens ionu-drusku sudeciai ivertinimas. p. 198.
1. Matematinio modeliavimo metodai. p. 199.
2. Baseinu, metodas. p. 207.
3. Tikimybiu-statistinis metodas. p. 210.
X skyrius. Melioracine's-hidrochemine's situacijos matematinis model iavimas. p. 211.
1. Modeliavimo pagrindai. p. 211.
2. Melioracines-hidrochemines situacijos matematinio modelio algoritmas. p. 240.
3. Optimalios melioracines-hidrochemines situacijos matematinis modeliavimas.
p. 250.
-------
p. 81
Nr. 3o
Ukrainos TSR Mokslij Akademija.
Botanikos institutes (N.G. Cholodnyj vardo).
K.M. Sytnik, A.V. Brajon, A.V. Gordeckij.
BIOLOGIJA. EKOLOGIJA. GAMTOS APSAUGA. l"inynas.
Kijev. 1987.
K.M. Sytnik, A.V. Brajon, A.V. Gordeckij.
THE BIOSPHERE, EKOLOGY AND ENVIRONMENTAL PROTECTION.
(An information handbook).
Knygoje paaiskinami siuolaikines ekologijos pagrindines savokos, principal
ir problemos. Pateikti biosferos ir jos ekosistemu, esanciu naturalioje bukle'je
ir naudojant gamta , pasireiskiant antropogeniniam poveikiui, pagrindiniy ingradi-
entij duomenys. Nagrinejami gamtos resursu, racionalaus naudojimo, aplinkos kokybes
formavimo, gamtos apsaugos priemoniu koordinavimo nacionaliniu, ir tarptautiniy
mastu klausimai.
Sis zinynas yra skyriamas specialistams, kurie dirba supancios aplinkos ir
gamtos apsaugos srityje.
Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.
I dalis. Ekologija. Pagrindines savokos ir tyrimij objektas.
I skyrius. Pagrindines ekologijos savokos. Trumpa ekologijos mokslu istorija. p. 11
II skyrius. Ekologija ir gamtiniu resursu valdymas. Ekologijos ateitis. p. 16.
II dalis. Aplinka ir organizmu egzistencijos salygos. Biosfera.
I skyrius. Individu ekologija (autekologija). p. 20.
1. Aplinka ir abiotinio tipo faktoriai. p. 20.
2. Aplinkos biotiniai faktoriai ir ju salygojami organizmu tarpusavio santykiu
tipai. p. 100.
II skyrius. Populiaciju ekologija. p. 106.
1. Populiaciju, struktura ir dinamika. p. 107.
Ill skyrius. Bendriju ekologija. p. 113.
1. Biocenozes struktura ir charakteristika. p. 113.
2. Ekosistema ir bioqeocenoze. p. 119.
-------
p. 82
IV skyrius. Biosfera. p. 124.
1. Gyvoji medz'iaga ir biosferos energetika. p. 124.
2. Biologinis produktavimas biosferoje. p. 126.
3. Antrine ekosistemos produkcija. p. 152.
4. Ekosistemu redukcine grandis. p. 170.
5. Medziagu ir cheminiu elementu apytaka gamtoje. p. 193.
V skyrius. Gamtiniai resursai. p. 208.
1. Hidrosferos gamtiniai resursai. p. 209.
2. Sausumos resursai. p. 234.
VI skyrius. Biosferos pagrindines ekosistemos. p. 248.
1. Misku ekosistemos. p. 248.
2. Zoliniu landsaftu ekosistemos. p. 265.
3. Vandens ekosistemos. p. 271.
4. Draustiniu ir kitu saugomu teritoriju ekosistemos. p. 281.
VII skyrius. Globalinio poveikio i biosfera gamtiniai faktoriai. p. 309.
1. Geofiziniai ir kosminiai faktoriai. p. 309.
2. Gamtiniai ionizuojantys aplinkos faktoriai. p. 323.
3. Stichiniu nelaimiij globaliniai efektai. p. 350.
Ill dalis. Antropogeniniai poveikiai gamtai ir jos apsauga.
1 skyrius. Gyventojai. Demografines galimybes ir biosferos galimybe's. p. 363.
1. Demografinio sprogimo savoka ir su juo susijusios problemos. p. 364.
2. Demografines prognozes ir perspektyvos. p. 368.
3. Gyventojai ir maisto problema. p. 374.
II skyrius. Biosferos antropogeninis uzterstumas. p. 389.
1. Atmosferos uztersimas. p. 390.
2. Hidrosferos uztersimas. p. 410.
3. Dirvozemiu uztersimas. p. 426.
4. Aplinkos radiaktyvinis uztersimas. p. 430.
5. Aplinkos siluminis uztersimas. p. 439.
6. Triuksmas kaip gyvenamos aplinkos tersejas. p. 442.
7. Biosferos transformuojantys agentai. p. 445.
8. Dirbtino elektromagnetinio spinduliavimo poveikis j biosfera. p. 452.
9. Karas - biosfera naikinantis faktorius. p. 460.
10. Antropogeninio poveikio i biosfera ir gamtine aplinka tyrimai ir kontrole.
' p. 466.
-------
p. 83
.*•
Ill skyrius. Gamtos apsauga. Problema "Zmogus ir biosfera". p. 476.
1. Tarptautinis bendradarbiavimas supancios aplinkos ir gamtosauginio svietitno
srityje. p. 476.
2. Tarptautine programa "Zmogus ir biosfera" (MAB) JUNESKO nutarimuose. p. 482.
3. Saliu - SEV nariu bendradarbiavimas supancios aplinkos apsaugos srityje. p. 489.
4. TSRS dvipusis tarptautinis bendradarbiavimas supancios aplinkos srityje. p. 490.
5. TSRS tarptautinis bendradarbiavimas gamtos apsaugos srityje su nevyriausybi-
nemis organizacijomis. p. 492.
6. Gamtos apsaugos ir racionalaus gamtos naudojimo strategija Sovietu Sajungoje.
p/494.
Literatures sarasas. p. 500. Jame yra 313 bibliografiniu pavadinimi^.
Dalykine rodykle. p. p. 515.
Auksciau pateiktame knygos turinyje praleista smulkesne poskyriy diferen-
cijacija.
Yra du sios knygos egzemplioriai.
-------
p. 84
Nr. 31
A.A. Zenin, N.V. Bielousova.
HIDROCHEMINIS ZODYNAS.
Leningrad. 1988.
A.A. Zenin, N.V. Belousova. ,
HYDROCHEMICAL DICTIONARY.
Knygos pradzioje, antrojoje titulinio lapo puseje yra trumpa sios knygos
charakteristika (anotacija) angly kalba.
Knygos turinys yra toks:
Izanga. p. 3.
Naudojami sutrumpinimai ir zenklai. p. G.
Knygoje panaudoti fiziniu didziy mati) vienetai. p. 7.
Aiskinamasis zodynas (nuo A iki Z). p. 8
Panaudotos ir rekomenduojamos literatures sarasas. p. 228. Jame yra 76 bibliogra-
s
finiai pavadinimai.
Dalykine rodykle. p. 231.
-------
p. 85
Nr. 32
TSRS Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
VISASAJUNGINIS VANDENS APSAUGOS MOKSLINIU TYRIM
' '
Charkov. 1986.
ALL-UNION SCIENTIFIC RESEACH INSTITUTE FOR WATER :.MV;:v:i.. ,
PROTECTION.
Tai reklaminis-informacinis prospektas.
Sis institutas yra Charkove. Sovietu Sajungoje tai pagrindine tokios rusies
organizacija, kuri visos valstybes mastu atlieka ir koordinuoja teorinius ir pri- :
taikomuosius tyrimus vandens resursu apsaugos nuo uztersimo ir issekimo srityje.
Institutas praktikoje igyvendina uzbaigtus moksliniu tyrimu rezultatus, teikia
moksline.-metodine pagalba imonems, kurios igyvendina rekomenduojamas vandens ap-
saugos priemones.
Institute (VNIIVO) veiklos pagrindines kriptys yra sekancios:
1. pavirsiniu ir pozeminiu^ vandenu kokybes prognoze, planavimas ir regulia-
vimas;
2. technologiju ir statiniu, skirtu vandens apsaugai nuo uztersimo pavirsi-
niu nuotekiu (efluent; runof) is miestu,, gamybos objektu ir zemes ukio lauku
tyrimai, projektavimas ir jdiegimas i praktika;
3. sukurimas aparatu,, prietaisy ir automatizuotu sistemu, skirtu vandens
kokybes kontrolei ir vandens apsaugos kompleksu valdimui;
4. vandens apsaugos normatyviniu-teisiniu ir organizaciniu pagrindu vystymas
ir tobulinimas.
Institute dirba daugiau kaip 700 moksliniu ir inzinerijos-technikos darbuo-
toju. Ju tarpe 4 mokslu daktarai ir 73 mokslu kandidatai.
Institutas (VNIIVO) ruosia mokslinius kadrus aspiranturoje pagal sekancias
specialybes: hidraulika ir inzinerine hidrologija; sausumos hidrologija, vandens
resursai; supancios aplinkos apsauga ir gamtiniu resursu racionalus naudojimas;
liaudies ukio ekonomika, organizacija ir planavimas.
Institutas ikurtas 1971 metais. Jis atlieka tyrimus pagal sesias mokslines
j
kryptis:
1. vandens apsaugos valdimas, planavimas, ekonomika ir normatyviniai-teisi-
niai pagrindai;
2. tarpsakines vandens apsaugos priemones;
3. vandens apsaugos priemones zemes ukyje ir pozeminiu vandenu apsauga;
-------
p. 86
4. vandens kokybes kontroles metodai ir priemones;
5. operatyvus vandens kokybes valdimas.
Knygeleje isvardinami pagrindiniai ir praktikoje igyvendinti institute
darbai (p. 1-3).
Institutas vandens apsaugos srityje palaiko dvipusi tarptautini bendradar-
biavima su analoginemis organizacijomis uzsienio krastuose, taip pat daugiapusi
bendradarbiavima^ Ekonomines savitarpio pagalbos (SEV) krastu,-nariu vandens ukio
organij vadovu Pasitarimo remuose ir su tarptautinemis organizacijomis (ChELKOM,
MAGI, JUNEP, MKID, MIPSA).
Institute moksline dali sudaro 22 laboratorijos ir 2 sektoriai. Jie visi
zemiau isvardinami.
1. Vandens apsaugos veiklos normatyviniu-teisiniu pagrindu laboratorija;
2. Vandens apsaugos ekonomikos laboratorija.
3. Vandens kokybes ir vandens apsaugos programq prognozavimo laboratorija.
4. Planiniu, ir projektiniij skaiciavimi^ automatizuotq sistemu laboratorija.
5. Moksliniu^ tyrimo darby prognozavimo, planavimo ir organizavimo laboratorija,
6. Hidrauliniu tyrimu laboratorija.
7. Juru vandens kokybes formavimo ir apsaugos priemoniu hidrofiziniu procesu
laboratorija.
8. Pavirsiniu vandenij kokybes formavimo laboratorija.
9. Matematinio modeliavimo sektorius.
10. Miestu ir pramones pavirs'inio nuotekio (effluent; runof; disfiarge; autflow)
laboratorija.
11. Miestij ir gamybos nutekanciuju, vandeny (sewage; wasterwater; waterborne
waste) laboratorija.
12. Vandens apsaugos kompleksiniu^ priemoniu laboratorija.
13. Vandens nuotekio (effluent; runof; disharge) teritorinio perskirstymo
laboratorija.
14. Vandens apsaugos priemoniu zemes ukyje laboratorija.
15. Pozeminiu^ vandenu apsaugos laboratorija.
16. Vandens kokybes kontroles laboratorija.
17. NutekanciuJH vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) kontroles
matavimo prietaisu ir signalizatoriu laboratorija;
18. Biologiniu tyrimu laboratorija.
19. Analytiniu tyrimu laboratorija.
20. Pavirsiniu vandenu kokybes aerokosminiu tyrimu sektorius.
-------
p. 87
21. Vandens ukio kompleksu valdimo laboratorija.
22. Bandomuju-gamybiniu( tyrimu ir ASU VK ekspluatacijos laboratorija.
23. Vandens kokybes kontroles automatizuotu, sistemu laboratorija.
24. Meteorologiniu tyrimu laboratorija.
Institute taip pat yra Patentu ir licenzijux skyrius, mokslines-technines
informacijos skyrius, Projektavimo-technologinis biuras.
Knygeleje duota visu auksciau isvardintu^padaliniu. trunpa charakteristika.
-------
p. 83
Nr. 33
TSRS Melioracijos ir zeroes ukio ministerija.
Visasajunginis vandens apsaugos moksliniu tyrimu institutas.
A.V. Ilevskij, A.G. Vasenko.
VANDENS UKIO ENERGOBIOLOGINIO KOMPLEKSO KOMPLEKSINE
SISTEMA.
Charkov, 1986.
A.V. Ilevskij, A.G. Vasenko.
THE COMPLEX SYSTEM OF ENERGOBIOLOGY IN AQUACULTURE.
Tai informacinis-reklanrinis lapas. Jame rasoma jog si sistema sudaryta
visasajunginiame vandens apsaugos moksliniu tyrimu^ institute.
Sistemos tikslai yra tokie:
1. vandens naudotoju aprupinimas nonnatyvines kokybes vandeniu;
2. vandens naudotojo nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne
vaste) valymo ir utilizacijos uzdaro ciklo utilizacija;
3. sistemu ekologiskumo padidinimas, mazinant negamybinius silto ir sal to
vandens nuostolius;
4. vandens ir gamybos atlieku pakartotinas panaudojimas;
5. Jvairiu^ pagal kokyb^ ir kieki nutekanciL|ju vandenu (sewage; wasterwater;
waterborne) biologinio valymo uztikrinimas;
6. is'metamos silumos vartotojq prekines produkcijos padidinimas.
Lapelije pateikiama sios sistemos schema. Aprasomas jos veikimas.
Nurodoma jog si sistema uztikrina vartotoju apruoinima normatyvines koky-
bes vandeniu. Ji leidzia pakelti nasuma visose sakose, kurios jeina \ kompleksa.
Sistema taip pat padidina vandens objektu, esanciu funkcijonuojanciu sistemu
zonoje, vandens kokybe.
Sistema idiegta Kursko atomineje elektros stotyje ir Zmijevsko elektros
jegaineje. Metinis ekonominis efektas - 823 tukstancfiai rubliu.
' Sio lapelio yra 2 egzemplioriai.
-------
p. 89
Nr. 34
TSRS Melioracijos ir zemes ukio minister!ja.
Visasajunginis vandens apsaugos moksliniu tyrimu institutes.
x > >
A.A. Vernicenko.
VANDENS KOKYBES UNIFIKUOTI KRITERIJAI.
Charkov. 1987.
A.A. Vernichenko.
UNIFIED WATER QUALITY CRITERIA.
Tai informacinis-reklaminis lapel is, kuriame atpasakojamas dokumento
"Vandens kokybes vieningi kriterijai" turinys.
Tas: dokumentas duoda teorini pagrind^ vandens apsauginei veiklai tokiu
vandens objektu, kurie yra naudojami bendrai keliose salyse, o taip pat panasiu
dokumentij paruosimui kurios nors vienos salies ribose.
Dokumento pagrind^ sudaro vandens kokybes vieninga kriteriju sistema, kuri
apima 3 klases: ekologine, ekonomine ir socialine-politine. Duodama trumpa tu
klasiu charakteristika.
Vandens objektu klasifikacijoje pagal ekologinius kriterijus yra s'esios
vandens kokybes klases: I - labai svarus; II - svarus; III - nezymiai uztersti,
IV - uztersti, V - labai uztersti ir VI - ypatingai labai uztersti. Kiekvienai
klasei nustatytos rodp/kliu normatyvines reiks'mes.
Pagal kita klasifikacija isskirtos 3 vandens kokybes gradacijos: I - pagei-
daujamos kokybes; II - leidziamos kokybes; III - netinkami naudojimui. Pagal tai
nustatyti vandens kokybes normatyvai vandens tiekimui atskirai: naudojimui ukio
reikalams ir gerimui, zemes ukio kulturi,! dre'kinimui, gyvuliu girdimui ir zuvi-
ninkystei.
Rodykliaii kurie rekomenduojami gamtiniq vandenu kokybes ivertinimui, yra
skirstomi i penkias grupes: 1. bendros fizines charakteristikos ir neorganiniu
medziagu rodykliai; 2. organiniu medziagu rodykliai; 3. neorganiniu pramonines ir
antropogenine's kilmes tersalu rodykliai; 4. pramonines kilme's organiniu medziagu
rodykliai; 5. biologiniai rodykliai.
Dokumento privalunas yra tame, kad jame yra panaudoti ivairiis biologiniai
rodykliai, panaudoti vandens sriautu (water boody; water-nurse; watercourse trai-
ning) ir vandens telkiniu (water body; waters) ekologin&-i klasifikaci jai.
-------
p. 90
Vandens objektai, pagal ju degradacijos laipsni yra skirstomi dar i 3
kategorijas.
Visos klasifikacijos ir kategorijq sistemos leidzia ne tik visapusiskai
apibudinti dabartine vandens telkinio bukle, bet taip pat nustatyti jo pasikei-
timii tendencijas, kas yra ypatingai svarbu vandens nriemoniij savalaikiam plana-
vimui ir jij ivykdymui.
Dokumente " Vandens kokybes unifikuoti kriterijai" taip pat paliesti ir
metodiniai tyrimu klausimai.
Tyrimu duomenys, kurie nustato vandens kokybes klase, rekomenduojama pa-
vaizduoti lentelese, profiliuose ir zemelapiuose.
Pabaigoje nurodoma kur siame dokumente pateiktos rekomendacijos 1982-1986
metais buvo panaudotos Sovietu Sajungoje. 1987 metais planuojama jas panaudoti
Lenkijos pasienije, kad drauge su ja atlikti bendrij su Lenkija upiq kontrole.
Sio5 dvigubo lapo formos informacijos yra 3 egzemplioriai.
-------
p. 91
Nr. 35
TSRS Melioracijos ir vandens ukio minister!ja.
Visasajunginis vandens apsaugos moksliniu tyrimu, institutes.
I.V. Volerman, A.G. Vasenko.
VANDENS TELKINIlj-ATSALDYTOJy BIOLOGINE MELIORACIJA.
Charkov. 1987.
I.V. Volerman, A.G. Vasenko.
BIOLOGICAL REMEDIATION OF COOLING WATER RESERVOIRS.
Tai informacinis-reklaminis dvigubas lapel is. Jame rasoma jog sios rusies
melioracijos paskirtis yra: 1. pagerinti tokiu, vandens telkiniu^ ekologine bukl§;
2. apsaugoti juos nuo uzaugimo ir eutrofijos; 3. padidinti zuvi^ produktyvuma.
v
Si melioracija yra rekomenduojama siluminei energetikai, ZUVLJ ukiui ir, kai/7
vandens apsaugos priemone, kompleksines paskirties vandens telkiniams.
Lapelije rasoma apie tai, kokia zala vandens telkiniams daro i juos islei-
dz'iamas elektros jegainitj pasildytas vanduo. Nurodoma jog yra keletas metodu,
kurie leidzia reguliuoti vandens augalijos kieki: mechaninis, cheminis ir bio-
loginis. Biologinis metodas yra efektingiausias, ekonomiskiausias ir priimtinas
ekologiniq poziuriu. Jo esrne, sudaro introdukcija tokiuose baseinuose organizmu-
-fitofagij (fuvy arba bestuburiu), kurie naudodami augalij^ maistui, suma'zina
jos biomase iki reikiamo lygio.
Toks prie'jimas prie problemos sprendimo yra pagristas isaiskinimu kiekybi-
niu rysiy tarp pagrindiniu vandens ekosistemos komponenciu (fitoplanktonas,
zooplanktonas, makrofitai, zole mintancios zuvys).
Lapelije pateikti tyrimu duomenys ir sio metodo jidiegimo rezultatai, Zmi-
jevsko jegaines vandens telkinio atvejije.
Sij metoda pasiiile Visasajunginis Vandens apsaugos noksliniu tyrimy insti-
tutes.
Sio lapelio yra 2 egzemplioriai.
-------
p. 92
Nr. 36
TSRS Valstybinis gamtos apsaugos komitetas.
Visasajunginis vandens apsaugos moksliniy tyrimy institutas.
AUTOMATING PORTATYVINIS BANDINiy PAEMEJAS (PPA-2)
Charkov. 1988.
A AUTOMATIC PORTABLE SOIL SAMPLER (PPA-2)
Tai kopija masinrastinio teksto, kuris paruostas spaudai, kad isleisti
dviguba infomacin^-propaqandinj lapel j.
Tekste aprasomasciparatas turi autonominj maitinima ir yra skirtas automa-
tinian bandiniu (sample) paemimui is gamtiniu (natural water) ir nutekanciuju
vandenu (sewage, wasterwater, waterborne waste), is anksto nustatytais inter-
valais. Toliau tie bandiniai tyriami laboratorijose, atliekant hidrocheminius,
hidrobiologinius, sanitarinius-bakteriologinius ir kitokius tyrimus (analizes).
Sis aparatas rekomenduojamas TSRS Valstybinio gamtos apsaugos komiteto
tarnyboms, sanitarinems-epidemiologinems ir hidrometeorologinems organizacijoms,
pramones, komunaliniu, zemes ukio imoniu aplinkos apsaugos tarnyboms.
Tekste aprasomas naudojimo budas. Duota technine' charakteristika. Prideta
aparato fotografija.
Aparata sukure Visasajunginis vandens apsaugos mokslinii) tyrimu institutas.
-------
p. 93
Nr. 37
Visasajunginis susivienijimas MASPRIBORINTORG.
VANDENS LYGIO AUTOMATINIO UZRASYMO APARATAS
"Valdaj" SUV-M
AN AUTOMATIC WATER LEVEL RECORDER
"Valdaj" SUV-M
Knygeleje duotas aparato techninis aprasymas ir jo naudojimo instrukcija.
Sio aparato paskirtis - registruoti vandens lygio pasikeitimus vandens
sriautuose (water boody; watercourse; watercourse training) ir vandens telki-
niuose (water boody; waters).
Duoti aparato techniniai duomenys. Nurodytas jo komplektis'kumas. Apraso=
mas veikimo principas ir konstrukcija (p. 3-7).
Antroje dalyje pateikta sio aparato naudojimo instrukcija, nurodyta kaip
ji paruosti veikimui, aprasomi jo naudojimo ypatumai. Pabaigoje nurodytos sio
aparato saugojimo salygos.
Isleidimo vieta ir metai nenurodyti.
-------
p. 94
Nr. 38
• PLIUVIO.GRAFAS P-2
1971.
WET/DRY PRECIPITATION COLLECTOR Pliuviogrph P-2.
Aparato aprasymo ir naudojimo instrukcija. Jos isleidejas nenurodytas.
Atspausdinta Rygoje 1971 metais.
Pliuviografas P-2 yra skirtas lietaus krituliu, kiekio ir jij intensyvumo
registravimui, esant teigiamai oro temperaturai.
Aprasonri sio aparato techniniai duomenys, jo komplektiskumas, veikimo
principas, konstrukcija (p. 3-6).
Antroje sios brosiuros dalyje yra pateikta pliuviografo P-2 naudojimo
instrukcija. Joje aprasoma, kaip aparatas yra paruosiamas darbui, nurodomi
jo naudOjimo ypatumai, taip pat jo saugojimo, ipakavimo ir transportavimo
tvarka (p. 6-9).
-------
p. 95.
Nr. 39
TSRS Valstybinis hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kontroles komitetas.
HIDROCHEMINIS INSTITUTAS.
Leningrad. 1982.
HYDROCHEMICAL INSTITUTE.
Sioje brosiuroje yra lygiagriatus tekstai rusy ir anglu kalbonis.
-------
p. 96
Nr. 40
Ukrainos TSR Valstybinis gamtos apsaugos komitetas.
UKRAINOS TSR GAMTOS APSAUGA.
Kijev. 1985.
ENVIRONMENTAL PROTECTION IN THE UKRAINIAN SSR.
Sioje propagandiseje bros'iuroje yra lygiagriatus tekstai rusu ir
angltj kalbomis.
-------
p. 97
DALYKINE RODYKLE
1. Bendri klausimai. #24; #30; # 31; #32; #39; #40.
2. Terminologija. #4A - 45; #6 - 12; #9 - 10; #18.
3. Valstybiniai standartai, normos ir taisyk-
les vandens kokybes tyrimuose. #4C - 106; #7 - 18; #11 - 24; #18;
#20.
4. Pavirsiniu vandenij klasifikacija. #4C - 41; D - 2; #8 - 15; #10 - 2;5.
5. Vandens kokybes informacija. #4A - 61; #12 - 11.
6. Vandens resursy naudojimo ir ju. apsaugos
bendri klausimai. #3 - 1; 3; #14 - 17; #15 - 1; 2; 5;
6; #16 - 7; #17; #24; #34.
7. Pavirsiniu, vandenu tyrimu metodologijos ir
metodq bendri klausimai. ' #4-2; 6; A - 68; C - 30; 35; 57;
77;~88; 90; 91; 92; 96; 105; : r'7
#5 - 10; #6 - 11; 12; #8 - 15;
#9 - 9; #10 - 1; 15; 18; #11 - 10;
#12 - 1; 6; 7; #15 - 14; #16 - 1;
4; 5; 25; #21.
8. Krastovaizdzio ekologija. „, »,r _ ,g
9. Antropogeninio poveikio ir ekologiniy pa-
sikeitimy qeografinis prognozavimas. #13 - 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10.
10. Upiy vandens kokybes formavimasis ir jo~
tyrimai. #4A - 31; 42; 46; 55; 57; 66; 73;
B - 18; C - 79; #5 - 15; #8 - 1; 2;
A - 5; 8; 11; #10 - 12; 13; 15;
#11 - 7; #12 - 11; 19; #15 - 11;
#16 - 11; 19.
11. Ezeru vandens kokybes formavimasis ir jo
tyrimai. #2 - 13 am; #3 - 5; j'4A - 5; 33;
35; B - 10; #7 - 1;2; #8A - 3; 4;
#14 - 11.
12. Vandens kokybes formavimasis ir jo tyri-
mai vandens saugyklose ir tvenkiniuose. #4A - 8; 21; 23; 25; 39; 40; 44;
48; 49; 53; 54; 56; 72; B - 11, 16;
25; 29; C - 71; #5 - 4; 18; #8 - 3;
A - 10; 12; #9 - 7; #10 - 17;
#14 - 9; 10; #15 - 10; 18;ff27; #35.
-------
p. 98
13. Sausumos pavirsiniu, vandenu hidrochemija,
ju, savybiu ir kokybes tyriniy bendri klau-
simai. #4A - 9; 10; 11; 12; 75; B - 3;
C - 5; 6; 12; 114
14. Dugnim'n nuogulu, vandens telkiniuose su-
detis ir JLJ chemizmas. #4A - 1; 2; 4; 28; 47; 52; 69; B - 7;
C - 73; 75; 99; #7 - 17; #8 - 5; 6;
A - 13; #21; #27.
15. Atmosferos krituliai kaip pavirsiniu
vandenu, tersejai. ' #2; 9 am; #3 - 14 am; #4A - 60; 64;
73; C - 38.
16. Mineraliniu, vandenu, chemizmas ir jo ty-
rimu metodai. #4 - 4; A - 30; 67; 76; C - 31; 32;
94; #7 - 7; 8A - 7; 14.
17. Gruntq ir dirvozemio hidrochemija. Tra-
su, kaip vandens ters'e'ju, tyrimai. #4C - 87; 115; #5 - 11; #8 - 14; #29.
18. Gruntiniq ir pozeminiq vandenu hidro-
chemija #4A - 19; 22; 26; 27; 50; C - 53;
#7 - 4; 5; 8; 11; #12 - 3; #14 - 15;
#15 - 7; #23.
19. Gruntiniij ir pozeminiu, vandenu tarsa ir
jos tyrimai. ' #4A - 32; 34; C - 34; #10 - 7;
#11 - 8; #12 - 3; #14 - 16.
20. Irigacija kaip vandens terseja. #4A - 24; 65; 66; 78; C - 34; 62;
87; 115; #5 - 13; #7 - 6; S8A- 9;
#11 - 9; 14; #15 - 4; 5; # 29.
21. Melioracija kaip vandens terseja. #14 - 13; #16 - 8; 9; #29.
22. Uztersti vandenys ir ju tyrimai. #5 - 6; 8; #11 - 8; #15 - 13.
23. Nutekantieji vandenys, ju tyrimq metodai
ir valymo budai. ' #2 - 10; #4C - 27; 28; 33; 4o; 66;
76; 88; 109; 110; 116; 118; #8 - 7;
#9 - 3; #10 - 8; 16; #11 - 16; 17;
23; #12 - 19; 21; 22; 23; 24; 25;
#14 - 4; 6; 7; 8; 12; #15 - 8; 9;
10; #16 - 6; 22; 23.
24. Pramone's imoniu uz'terstu vandenq tyrimai. #12 - 27; #15 - 9; #22.
25. Kalnakasybos uzterstij vandenq tyrimai. #12 - 20; #15 - 12; 18.
26. Zemes ukio ir gyvulin'./nkystes uzterstij
vandeny tyrimai. #12 - 17; #14 - 2; #16 - 11.
-------
p. 99
27. Vandens objektu, tarsos bendri klausimai. #4-6.
28. Jury vandenys"ir jq apsaugos nuo uztersi=
mo tyrimai. #4A - 18; B - 7; C - 18; 54; 63; 74;
89; 113; 118; D - 15; 20; 22; #8 - 4;
9; A - 1; 13; 15; #10 - 14; #12 - 14;
15; #13 - 5.
29. Jiiru, vandens uztersimas naftos produk-
tais ir tyrimu metodai. #4B - 7; C - 4; D - 20; 22; 25.
30. Sausumos pavirsiniu, vandenq uztersimas
naftos produktais ir jo tyrimu metodai. #4B - 8; 15; C - 3; 52; 80; 82; ~
D - 15; 16; 17; #7 - 12; 15.
31. Vandens uztersimas fenolu ir tyrimu me-
todai. ' #4C - 7; 54; 58; #g - 13.
32. Pesticidai ir herbicidai vandenyje ir ju,,
kaip tersejq tyrimai. #2 - 13 am; #3-9 am; #4A - 41;
C - 1; 45; 62; 68; 98; 110; #8 - 14;
#16 - 2Q.
33. Organines medziagos gamtiniame vandenyje x
ir ju. tyrimu, metodai. #4A - 3; 16; B - 5; 6; 19; 20; C - 1;
8; 9; 26; 33; 36; 54; 59; 69; 71; 79;
85; 93; 100; 101; #7 - 1; 9; 10; 13;
#8 - 3.
34. Metalai, metaly ionai ir sunkieji meta-
lai pavirsiniame vandenyje. #4 - 5; A - 2; 37; B - 9; C - 10; 38;
49; 50; 51; 56; 72; 81; 95; 102;
#8 - 10; A - 3; #3 - 7; 14 am.
35. Mikroelementai vandenyje ir jy tyrimai. #4 - 4; 14; 15; 33; 48; 51; C - 32;
42; 97; #7 - 3; 4; #8 - 1; #23; #27.
36. Mikroorganizmai gamtiniame vandenyje ir
ju tyrimai. #6 - 8; #8 - 11; #10 - 17; #21.
37. Uztersto vandens toksinis poveikis orga-
nizmams, hidrobiocenoze'ms ir ekologinems
sistemoms. Hidrobiontu, ir biomases tyri-
mai. Sanitariniai-hidrobiologiniai tyri-
mai. Biotestai. Vandens toksis'kumas ir
jo sanitarinis-higieninis ivertinimas.
Genetiniai moduliai. " #2 = 1; 2 am? 3 §m; 4; 5 am; 6;'7 am;
S; 10; 11 am; #3 - 5; 6 am; 7; 9 am;
10; 11; 12 am^ 12; 13; 14 am; #4A -
-------
p. 100
#4A - 58; B - 12; 13; 14; 21; C - 16;
37; 47; 98; 103; 104; 107; 108; 112;
#6 - 1; 3; 4; 6; 7; 11; #7 - 2;
#8A - 6; #9 - 1; 2; 4; 5; 6; 7; 8;
#10 - 6; 10; 11; #11 - 23; #12 - 24;
#14 - 9; 11; #15 - 11; #16 - 2; 26;
#19; #21.
38. Gamtiniu, vandenu, biologinis monitoringas
ir jo tyrimai. ' #3-8; #4A - 36; C - 19; #5 - 1;
#9 - 10.
39. Gamtiniu pavirsiniu vandenq laboratori-
niai tyrimu metodai #4A - 13; 33; 62; C - 11; 13; 20; 21;
22; 33; 46; 49; 50; 51; 55; 56; 60;
64; 65; 66; 76; 83; 84; 86; #6 - 9;
#8 - 8; A - 2; #9 - 9. #14 - 5; #20.
40. Vandens tyrimij aparatura ir prietaisai. #4C - 14; 15; 17; 18; 19; 39; 78; 82;
113; #6 - 7; #7 - 16; #12 - 25; #21;
#36; #37; #38.
41. Aerokosmine's informacijos panaudojimas
pavirsiniu, vandenu, tyrimuose: metodai
ir aparatura. #4D - 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10;
11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19;
20; 21; 22; 23; 24; 25; 26; #16 - 3.
42. Vandens kokybes kontrole', reguliavimas
ir normavimas. #4-2; B - 2; C - 14;17;24; 57; 61;
110; #6 - 10; #12 -2; 5; 6; #15 - 6;
#16 - 4; 5.
43. Vandens apsaugos nuo uztersimo organiza-
vimas ir technine's-technologine's prie-
mone's. #2 - 12; 15 am; #4A - 11; #11 - 1; 2;
3; 5; 7; 11; 12; 13; 14; 21; 22; 23;
#12 - 4; 8; 17; 27; 28; #14 - 1; 3;
10; #15 - 3; 5; 8; 9; 10; #16 - 2;
8; 19; 20; 23; 25; #22; #25; #26;
#28; #33; #35.
-------
p. 101
44. Pavirsiniu, vandeny kokybe's ir ju apsau-
gos nuo tarsos modeliavimas ir progno-
ze. Matematiniai metodai ir skaiciavi-
mai pavirsiniu, vandenq tyrimuose. #2 - 12; 14; #3 - 1; 2 am; 4; 5; 6 am;
#4 - 17; 19; 2o; 43; 54; 70; 71; 77;
B - 4; 14; C - 23; 43; 44; 48; 53; 70;
#5 - 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 11; 12;
13; 14; 15; 16; 17; 18; #6 - 2; 10;
#7 - 14; #8 - 12; 13; #10 - 3; 4; 5; 9;
16; #11 - 1; 2; 3; 4; 10; 12: 13; 14;
15; 16; 17; 18; 19; 20; #12 - 1; 7; 9;
10; 12; 13; 14; 15; #13 - 16; 18; 19;
20; 21; 22; 23; 24; 26; #14 - 1; 3;
#15 - 3; 7; 8; 13; 15; 16; 17; #16 - 2;
5; 6; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 21;
22; 24; #22; #25; #29.
45. Nutekanciujij vandenij modeliavimas. #4C - 40; #12 - 21; 22; 23; 24; #15 -15:
#16 - 6; 21; 22.
46. Isvalytu nutekanciuju, vandeny savybes. #4C - 27; 85; 111.
47. Aplinkos apsaugos tyrimai Lietuvoje. #1; #10 ,-"5; #13 - 6; 7.
48. Aplinkos apsaugos tyrimai Latvijoje. #10 - 15.
49. Aplinkos apsaugos tyrimai Estijoje. #4 - 96; #10 - 13; 14.
Dalykines rodykle's paaiskinimai:
1. Numeriai pazenklinti zenkleliu # atitinka leidiniu numeracijai tekste,
kuri yra puslapio virsuje, o taip pat eiles numeracijai turinyje.
2. Prie skaiciu esancios didziosios raide's (A-D) atitinka knygos skyriams,
prie kuriu tos raide's nurodytos. Vienoje rodykle's temoje sekantys knygos
skyriai nurodyti tiktai raide.
3. Skaiciai po bruksnelio atitinka straipsniy leidiniuose eiles numeracijai.
4. Leidiniai kurie ne'ra straipsniu, rinkiniai .rodykleje pazenklinti tiktai
skaiciumi su zenkleliu #. Po tokio skaiciaus pazyme'tas kabliataskis, o ne
bruksnelis.
r .,
5. Sutrumpinimas am prie straipsniq eiles numeric rodo, jog sis darbas yra
amerikieciu, mokslininku.
-------
p. 102
SUBJECT INDEX
1. General Issues. #24; #30; #31; #32; #39; #40.
2. Terminology. #4A - 45; #6 - 12; #9 - 10; #18.
3. State Standards, Objectives and Regula-
tions for Water Quality Investigations. #4C - 106; #7 - 18; #11 - 24; #18. #20.
4. Surface Water Classification. #4C - 41; D - 2; #8 - 15; #10 - 2; 5.
5. Water Quality Information. #4A - 61; #12 - 11.
6. Water Resources Use and General Environ-
mental Issues. #3 - 1; 3; #14 - 17; #15 - 1; 2; 5; 6;
#16 - 7; #17; #24; #34.
7. Surface Water Investigation Methods and
General Issues Related to Use of These
Methods. #4 - 2; 6; A - 68; C - 30; 35; 67; 77;
88; 90; 91; 92; 96; 105. #5 - 10.
#6 - 11; 12. #8 - 15. #9 - 9. #10 - 1;
15; 18. #11 - 10. #12 - 1; 6; 7.
#15 - 14; #16 - 1; 4; 5; 25. #21.
8. Landscape Ecology. #1. #15 - 18.
9. Anthropogenic Impacts and Geographic
Forecasting of Ecological Change. #13 - 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10.
10. River Water Quality Development and
Investigations. #4A - 31; 42; 46; 55; 57; 66; 73;
B - 18; C - 79. #5 - 15. #8 - 1; 2;
A - 5; 8; 11. #10 - 12; 13; 15. #11 -7.
#12 - 11; 19. #15 - 11. #16 - 11; 19.
11. Lake Water Qualitv Development and
Investigations. ," #2 - 13 am. #3 - 5. #4A - 5; 33; 35;
B - 10. #7 - 1; 2. #8A - 3; 4: #14 - 11
12. Water Quality Development and Investi-
gations in Water Protection Areas and
Reservoirs. #4A - 8; 21; 23; 25; 39; 40; 44; 43;
49; 53; 54; 56; 72; B - 11; 16; 25;
29; C - 71. #5 - 4; 18. #8 - 3; A - 10;
12. #9 - 7. #10 - 17: #14 - 9; 10.
#16 - 10; 13. #27. #35.
-------
p. 103
13. Surface Mater Hydrochemistry: Charac-
teristics and General Investigation
Issues. #4A - 9; 10; 11; 12; 75; B - 3; C - 5; 6;
12; 114.
14. Bottom Sediment Characteristics and
Chemistry. #4A - 1; 2; 4; 28; 47; 52; 69; B - 7;
C - 73; 75; 99. #7 - 17. #8 - 5; 6; A - 13
#21; #27.
15. Atmospheric Deposition Contributions
to Surface Water Pollution. #2; 9 am. #3 - 14 am. #4A - 60; 64; 73;
C - 38.
16. Chemistry of Mineralized Water and
Investigative Methods. #4 - 4; A - 30; 67; 76; C - 31; 32; 94.
#7 - 7; 8; A - 7; 14.
17. Ground Water Hydrochemistry. Investi-
gations of fertilizers as water pol-
lutants. #4C - 87; 115. #5 - 11. #8 - 14. #29.
18. Ground Water Hydrochemistry. #4A - 19; 22; 26; 27; 50; C - 53. #7 - 4;
5; 8; 11. #12 - 3. #14 - 15. #15 - 7. #23.
19. Ground Water Pollution and its Inves-
tigation. #4A - 32; 34; C - 34. #10 - 7. #11 - 8.
#12 - 3. #14 - 16.
20. Water Pollution due to Irrigation. #4A - 24; 65; 66; 70; C - 34; 62; 87; 115.
#5 - 13. #7 - 6. #8a - 9. #11 - 9; 14.
#15 - 4; 5. #29.
21. Water Pollution due to Development. #14 - 13; #16 - 8; 9. #29.
22. Contaminated Waters and Their Inves-
tigation. #5 - 6; 8. #11 - 8. #15 - 13.
23. Waste water Investigation and treat-
ment methods. #2 - 10. #4C - 27; 23; 33; 40; 60; 76;
88; 109; 110; 116; 118. #8 - 7. #9 - 3.
#10 - 8; 16. #11 - 16; 17; 23. #12 - 19;
21; 22; 23; 24; 25. #14 - 4; 6; 7; 8; 12.
#15 - 8; 9; 10. #16 - 6; 22; 23.
24. Investigation of Water Contaminated
by Industry. #12 - 27; #15 - 9. #22.
25. Investigation of Water Contaminated
by Mining. #12 - 20; #15 - 12; 18.
-------
p. 104
26. Investigation of Water Contaminated
by Agriculture and Animal Husbandry. #12 - 17; #14 - 2; #16 - 11.
27. Contaminated Waters: General Issues. #4-6.
28. Marine Waters and Investigations of
Their Protection From Contamination. #4A - 18; B - 7; C - 18; 54; 63; 74; 89;
113; 118; D - 15; 20; 22. #8 - 4; 9; A - 1;
13; 15. #10 - 14. #12 - 14; 15. #13 - 5.
29. Pollution of Marine Waters with Pet-
roleum Products and Investiaative
Methods. " #4B - 7; C - 4; D - 20; 22; 25.
30. Pollution of Surface Waters with Pet-
roleum Products and Investigative
Methods. #4B - 8; 15; C - 3; 52; 80; 82; D - 15;
16; 17. #7 - 12; 15.
31. Water Pollution with Phenols and
Invistigative Methods. #4C - 7; 54; 58. #8 - 13.
32. Pesticides and herbicides in Water
and Investigations of their Pollu-
tional Potential. #2 - 13 am. #3-9 am. #4A - 41; C - 1;
45; 62; 68; 98; 110. #8 - 14. #16 - 20.
33. Organic Materials in Household Wa-
ter and Investigative Methods. #4A - 3; 16; B - 5; 6; 19; 20; C - 1; 8;
9; 26; 33; 36; 54; 59; 69; 71; 79; 85; 93;
100; 101. #7 - 1; 9; 10; 13. #8 - 3.
34. Metals, Metal Ions and Heavy Metals
in Surface Water. #4 - 5; A - 2; 37; B - 9; C - 10; 38; 49;
50; 51; 56; 72; 81; 95; 102. #8 - 10;
A - 3; #3 - 7; 14 am.
35. Microelements in Water and Their
Investigation. #4 - 4; 14; 15; 33; 48; 51; C - 32; 42;
97. #7 - 3; 4. #8 - 1. #23. #27.
36. Microorganizms in Household Water
and Their Investigation. #6 - 8; #8 - 11; #10 - 17. #21.
37. The Toxic Effects of Polluted Water
on Organisms,Aquatic blomass^.:.
and Ecological Systems. Aquat c-Biota
and Biomass Investigations. Sanitary-
hydrobiological Investigations. Bio-
logical Testing. Water Toxicity and
its sanitary-hygienic evaluation.
Genetic moduls. #2 - 1; 2 am; 3 am; 4; 5am; 6; 7 am; 8; 10.
11 am. #3 - 5; 6 am; 7; 9 am; 10; 11;
-------
p. 105
12 am; 13; 14 am. #4A - 58; B - 12; 13; 14;
21; C - 16; 37; 47; 98; 103; 104; 107; 108;
112. #6 - 1; 3; 4; 6; 7; 11. #7 - 2. #8A - 6.
#9 - 1; 2; 4; 5; 6; 7; 8. #10 - 6; 10; 11.
#11 - 23. #12 - 24. #14 - 9; 11. #16 - 2;
26. #19. #21.
38. Biological Monitoring of Household
Water'and its Investigation. #3 - 8. #4A - 36; C - 19. #5 - 1. #9 - 10.
39. Laboratory Investigative Methods for
Household Surface Waters. #4A - 13; 38; 62; C - 11; 13; 20; 21; 22;
33; 46; 49; 50; 51; 55; 56; 60; 64; 65;
66; 76; 83; 84; 86. #6 - 9. #8 - 8; A - 2.
#9 - 9. #14 - 5. #20.
40. Water Testing Equipment. #4C - 14; 15; 17; 18; 19; 39; 78; 82; 113.
#6 - 7. #7 - 16. #12 - 25. #21. #36. #37.
#38.
41. The use of "Aerocosmic" Information
in Surface Water Investigations:
Methods and Equipment.(Remote sen- #4D - 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11;
singK 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21;
22; 23; 24; 25; 26. #16 - 3.
42. Water Quality Control, Regulation
and Standardization. #4 - 2; B - 2; C - 14; 17; 24; 57; 61;
110. #6 - 10. #12 - 2; 5; 6. #15 - 6.
#16 - 4; 5.
43. Organizing for Protection of Water
and Technical-technological means. #2 - 12; 15 am. #4A - 11. #11 - 1; 2; 3;
5; 7; 11; 12; 13; 14; 21; 22; 23. #12 - 4;
8; 17; 27; 28. #14 - 1; 3; 10. #15 - 3; 5;
8; 9; 10. #16 - 2; 8; 19; 20; 23; 25. #22.
#25. #26. #28. #33. #35.
44. Modeling and Forecasting of Surface
Water Quality and Protection from
Pollution. Mathematical Methods and
Calculations in surface Water Inves-
tigations. #2 - 12; 14. #3 - 1; 2 am; 4; 5; 6 am:
#4 - 17; 19; 20; 43; 54; 70; 71; 77; B - 4;
14; C - 23; 43; 44; 48; 53; 70. #5 - 1; 2;
3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14;
15; 16; 17; 18. #6 - 2; 10. #7 - 14.
-------
'p. 106
#8 - 12; 13. #10 - 3; 4; 5; 9; 16. #11 - 1;
2; 3; 4; 10; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18;
19; 20. #12 - 1; 7; 9; 10; 12; 13; 14; 15.
#13 - 16; 18; 19; 20; 21; 22; 23; 24; 26.
#14 - 1; 3. #15 - 3; 7; 8; 13; 15; 16; 17.
#16 - 2; 5; 6; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17;
21; 22; 24. #22. #25. #29.
45. Effluent Modeling. #4C - 40. #12 - 21; 22; 23; 24. #15 - 15.
#16 - 6; 21; 22.
46. Properties of Treated Effluent. #4C - 27; 85; 111.
47. Environmental Protection Investi-
gations in Lithuania. #1. #10 - 5. #13 - 6; 7.
48. Environmental Protection Investi-
gations in Latvia. #10 - 15.
49. Environmental Protection Investi-
gations in Estonia. #4 - 96; #10 - 13; 14.
Subject Index explanation:
1. Number that are indicated with # correspond with the numeration of the
source in the text, which is at thetop of each page, as well as with the
order of numeration in the Table of Contents.
2. Capital letters next to the number correspond to Chapters of books. Hithin
a particular subject index category, book chapters are indicated with just
a Capital letter.
3. Numbers following a hyphen correspond with the numeration of articles
within a book.
4. Piblications that are not collections of articles, are marked with a
number and "#". Such a number is followed by a semi-colon rather than a
hyphen.
5. The contractions "am" next to an articles number indicates that this is
from work by American researchers.
------- |