PUBLICATION IN RUSSIAN ON ENVIRONMENTAL PROTECTION,
                    WHICH ARE
IN THE GREAT LAKES NATIONAL PROGRAM OFFICE.LIBRARY
       PUBLICATION CONTENTS IN LITHUANIAN
       Great Lakes National  Program Office
       U.S.  Environmental  Protection Agency
               230 South Dearborn
            Chicago, Illinois 60604
                 February, 1989

-------
       LEIDINIAI  RUSy  KALBA,
                      ESANTYS
    Diozigjy EZERy NACIONALINES PROGRAMOS JSTAIGOS
                   BIBLIOTEKOJE
                  SANTRAUKOS LIETUVig KALBA
         J.V.  Aplinkos Apsaugos Agentura
Didziujy Ezeru Nacionalines Programos Istaiga
             230 South Dearborn
            Chicsco.  Illinois  60G04
               February, 1989

-------
                                                                     p.Ill

                    I  V  A  D  A  S  (Introduction)

     Siame darbe pateikta Sovietu, Sajungoje 19H - 1988 metais isleistu leidiniu
aplinkos apsaugos klausimais ir esanciu, EPL Didziuju Ezeru, Nacionalines Progra-
mos istaigos bibliotekoje charakteristika.
     Is viso aprasyta 40 leidiniu: moksliniu, straipsniy rinkiniai, monografijos,
brosiuros ir kiti smulkus leidineliai. Juos aprasant buvo panaudotos anotacijos,
ivadai ir turinys. Aprasuose nurodoma panaudotos literatures bibl iografiniu,
vienetu, skaiciai.
     Darbas paruoStas lietuviu, kalba, nes jo parengejas Vytautas Skuodis, pri-
imtas laikinam darbui, anglu kalbos nemoka. Siame darbe anglu kalba pateikti
tiktai apibudintUj leidiniu sarasas-turinys (p. IV - VI) ir dalykine rodykle
(p. 102 - 106). Ju. vertimus i anglu kalba atliko Pranas Pranckevicius.
     Dalykine rodykle' sudaryta pagal  straipsniu ir leidiniu pavadinimus.  Tais
atvejais, kada is pavadinimo straipsnio turinys neaiskus arba jis daugiaplanis,
buvo gilinamasi \ tokio straipsnio turinj.
     Tekstuose prie specialiu terminu, kurie naudojami  mokslineje lietuviu kal-
boje, duoti atitinkami  terminal' anglu kalba. Jie paimti tarp ski iausteliy. Tie
terminal' buvo nustatyti pasinaudojant daugiakalbiu  anglu-vokieciu-prancuzy-rusu
kalbu z'odynu.
     Isimtinais atvejais tarp skiiausteliu^ paimti keli  rusu kalbos zodziai, kurie
i  lietuviu kalba nebuvo isversti  arba del  ju isvertimo  tikslumo abejojama.
     Sis darbas buvo pradetas 1988 m. spalio men. viduryje ir uzbaigtas 1989 m.
vasario men.  pabaigoje. Jo didelis trukumas tame, kad juo gales pasinaudoti
tiktai tie specialistai, kurie moka lietuviu kalba. Taciau dalykine rodykle
paruosta anglu kalba duoda apytikri supratima kokiems klausimams ir kokiu laips-
niu Sovietij Sajungoje yra skiriamas demesys vandens apsaugai nuo jo tars'os.
Zinoma, is tokio mazo kiekio faktines medziagos (tiktai 40 leidini^) daryti
kokias nors kategoriskas isvadas  negalima, taciau ir preliminarines isvados
kai kuriais atvejais gali buti  iskalbingos. Sia prasme  papildomu duomenuj  galetu
duoti bibl iografiniu sarasi) analize,  i kuriuos is viso  itraukta 4163 biblio-
grafiniai vienetai.

                                                   Vytautas  Skuodis

-------
                                                                          p.  IV
           PUBLICATION IN RUSSIAN ON ENVIRONMENTAL PROTECTION.
                REGISTER AND TABLE OF CONTENTS SUMMARY.


                I.  Compendium of environmental  studies.

Nr. 1.  Landscape ekology and aeshetics.  Vilnius.  1975.                       p.   1
    2.  Problems of aquatictoxicology, biological  assays and  management
             of water quality.  Leningrad.  1986.                                   2
    3.  Fate and effects of pollutans on  aquatic organisms  and  ecosystems:
             proceedings of USA-USSR symposium,  Athens,  Georgia,  October
             19-21, 1987.  Kharkov.  1988.                                          8
    4.  Questions of methodology concerning  hydrochemistry  investigations
             in relatively human impacted  watersheds.  Leningrad.  1979.            9
    5.  Hydro chemikal  materials.  Volume  78.  Matematical  methods  in  hydro-
             chemistry.   Leningrad.  1981.                                        25
    6.  Hydro chemikal  materials.  Volume  82.  Ecological  toxicology problems
             in surface waters.   Leningrad.  1981.                                27
    7.  Hydro chemikal  materials.  Volume  83.  Formation and  characteristics
             of the chemical  structure of  natural  water,  methods  and ana-
             lysis.  Leningrad.  1981.                                            29
    8.  Hydro chemikal  materials.  Volume  88.  Chemical  issues, methods and
             reseach in natural  waters.   Leningrad.  1983.                        31
    9.  Hydro chemikal  materials.  Volume 89.  Bioindicators  and  biological
             testing issues in  natural  waters and  in waste  water.  Lenin-
             grad.  1984.                                                         34
   10.  Surface water evaluation case studies.   Leningrad.  1934.                 35
   11.  River basin water quality  protection  case  studies.  Kharkov.  1988.       37
   12.  Economic technological  and  organizational  principles  of water
             protection.   Kharkov.  1986.                                         39
   13.  Geographic  fore casting:  theory, methods and regional issues.
             Moskow.  1986.                                                       42
   14.  Urals natural  waters  protection.  Volume  16.  Sverdlovsk. 1986.            43

-------
                                                                           P.  v

Nr. 15.   Ural  natural  waters  protection.  Volume  17.   Sverdlovsk.  1987.       p. 45
    16.   River basin water  quality  protection.   Kharkov.  1987.                  47

                    II.   Methodological  books.

    17.   Improvement of  aquaculture planning,  using  economic-mathematical
              modeling and  computers  , methodological  guidance. Moskow.  1986.   50
    18.   Water use and water  resource protection.  Fundamental terms and
              definitions.  (State standards).  Moskow.  1984.                    51
    19.   Water quality standards of toxic substances in potable and non-
              -potable water  distribution and  treatment systems.  Moskow. 1983.  52
    20.   Drinking  water.  Analytical methods. (State  standards). Moskow.  1984.   55
    21.   Surface water and  bottom sediment hydrobiology analytical methods
              manual.  Leningrad. 1983.                                         57

                        III.   Monographs.

    22.   J.F.Pleshkov, V.I. Muchopad. Engineering  geochemistry and water
              quality  issues.  Leningrad.  1979.                                 60
    23.   A.M.  Nikanorov,  M.G.  Tarasov, J.A. Fedorov.  Hydrochemistry and       :
              ground-water  and brine formation.  Leningrad. 1983.               63
    24.   S.L.  Vendrov. The  life of  our rivers. Leningrad.  1986.                 65
    25.   0.0.  Oksijuk, F.V. Stolberg. The regulation of water quality in
              canals.  Kiev.  1986.                                              66
    26.   V.I.  Aksionov,  A.P.  Lvov,  I.T.  Romanov. The role  of waste-free
              technologies  in  protecting  water resouces.   Moskow. 1987.         68
    27.   A.I.  Denisova,  E.P.  Nachshina,  B.I. Novikov,  A.K. Riabov. Water
              reservoir  sediments and their impact on  water quality. Kiev.1987. 69

                        IV.   Text books.
    28.   L.A.Kulskij,  P.P.  Strokach. Treatment technologies for natural
              waters.  Kiev.  1986.                                              70
    29.   L.N.  Gerov, V.I. Peleshenko. Remedial hydrochemistry. Kiev. 1984.      78

-------
                                                                            p. VI
                     V.   Reference books.

Nr. 30.  K.M.  Sytnik, A.V.  Brajon, A.V.  Gordeckij.  The biosphere,  ekology
              and environmental  protection.(An information handbook).
              Kiev.  1987.                                                    p.  81
    31.  A.A.  Zenin, N.V.  Belousova.  Hydrochemical  dictionary.
              Leningrad.  1988.                                                  84

                    VI.   Small  various publications.

    32.  All-union scientific reseach institute for water protection.
              Kharkov.  1986.                                                    85
    33.  A.V.  Ilevskij,  A.G.  Vasenko. The  complex system of energobiology
              in aquaculture.  Kharkov.  1986.                                   88
    34.  A.A.  Vernichenko.  Unified water quality criteria.  Kharkov.  1987.      89
    35.  I.V.  Volerman,  A.G.  Vasenko. Biological  remediation of  water
              reservoirs.   Kharkov.  1987.                                       91
    36.  A automatic portable soil  sampler (PPA-2). Kharkov. 1988.              92
    37.  An automatic water level  recorder "Valdaj  SUV-M".                     93
    38.  Wet/dry precipitation  collector - pliuviograph P-2. 1971(7).           94
    39.  Hydrochemical  institute.   Leningrad.  1982.                             95
    40.  Environmental  protection  in  the Ukrainian  SSR.  Kiev. 1985.            96

Subject index  in Lithuanian                                                    97
Subject index  in English                                                       102

-------
                                                                           p.  VII
              LEIDINIIJ RUSg KALBA APIE APLINKOS APSAUG/\
                  SARASAS IR SANTRAUKLJ TURINYS

                      I.  Straipsniu, rinkiniai.

Nr.  1.  Krastovaizdzio ekologija ir estetika.  Vilnius.  1975.                p.   1
     2.  Vandens toksikologijos,  biotestu ir kokybes  reguliavimo  pro-
              blemos.  Leningradas.  1986.                                         2
     3.  Tersalu, jtaka vandens  organizmams ir ekologinems  sistemoms.
              Charkovas.  1988.                                                   8
     4.  Hidrocheminiq tyrimu, antropogeninio poveikio salygose metodo-
              logijos  klausimai.  I  d.  Leningradas.  1979.                         9
     5.  Hidrochemine  medziaga. LXXVIII t. Matematiniai  metodai hidro-
              chemijoje.  Leningradas.  1981.                                    25
     6.  Hidrochemine  medziaga. LXXXII t.  Pavirsiniu  vandenu ekologines
              toksikologijos problemos. Leningradas.  1981.                     27
     7.  Hidrochemine'  medziaga. LXXXIII t. Gamtiniy vandeny chemines su-
              deties formavimasis ir charakteristika, metodai ir  analize.
              Leningradas.  1981.                                               29
     8.  Hidrochemine  medziaga. LXXXVIII  t.  Gamtiniu,  vandenij chemijos
              klausimai,  metodai  ir tyrimai.  Leningradas.  1983.                31
     9.  Hidrochemine  medziaga. LXXXIX t.  Gamtiniq  ir nutekanciuju, van-
              denq bioindikacijos ir biotestavimo klausimai. Leningradas.1984. 34
    10.  Pavirsiniu vandenu kokybes kompleksiniai ivertinimai. Leningrad.1984. 35
    11.  Upiu  baseiny  vandens apsaugos kompleksai.  Charkovas. 1985.            37
    12.  Vandens apsaugos ekonominiai, techniniai ir  organizaciniai
              klausimai.  Charkovas.  1986.                                      39
    13.  Geografinis prognozavimas:  teorija,  metodai, regioninis
              aspektas. Maskva. 1986.                                          42
    14.  Uralo gamtiniu, vandeni^ apsauga.  16  t.  Sverdlovskas. 1986.             43
    15.  Uralo gamtiniu, vandenu. apsauga.  17  t.  Sverdlovskas. 1987.             45
    16.  Upiy  baseiny  vandens apsauga. Charkovas. 1987.                        47

-------
                                                                              p. VIII

                      II.  Metodiniai  leidiniai.

Nr.  17.   Vandens ukio planavimo  tobulinimo,  panaudojant  ekonominius-
               -matematinius  modelius ir  elektrines  skaiciavimo masinas
               (ESM),  metodiniai  nurod.ymai. Maskva.  1986.                    p.  50
     18.   Valstybinis  standartas:  Vandens  naudojimas  ir vandens apsauga.
               pagrindiniai terminal  ir apibrezimai.  Maskva.  1984.               51
     19.   Gkinio-geriamo  ir kulturinio-buitinio  vandens naudojimo objektu
               vandenyje  kenksmingu, medziagu,  veikimo  leidziamos ribines
               koncentracijos ir  tu medziagq  orientaciniai nepavojingi
               kiekiai. Maskva. 1983.                                            52
     20.   Valstybinis  standartas:  Geriamas vanduo. Maskva. 1984.                 55
     21.   Pavirsiniu. vandenu  ir dugniniy  nuogulu, hidrobiologines analizes
               metodu  vadovas. Leningradas. 1983.                                57

                    III.  Monografijos.

     22.   J.F.  Pleskov, V.I.  Muchopad. Inzinerines geochemijos ir vandens
               apsaugos klausimai. Leningradas.  1979.                            60
     23.   A.M.Nikanorov, M.G.  Tarasov, J.A. Fedorov.  Hidrochemija ir poze-
               miniu vandeny  ir surimy formavimasis.  Leningradas. 1983.          63
     24.   S.L.  Vendrov. Musu  upiu  gyvenimas.  Leningradas. 1986.                  65
     25.   O.P.Oksijuk,  F.V. Stolberg. Kijevas. 1986.                             66
     26.   V.I.  Aksionov, A.P.  Lvov, I.T. Romanov. Beatliekiniy technologiju
               vaidmuo  sprendziant vandens resursu apsaugos problemas.
               Maskva.  1987.                                                     68
     27.   A.I.Dem'sova, E.P.  NachslSina, B.I.  Novikov, A.K. Riabov. Vandens
               saugyklu dugnines nuogulos ir  ju  itaka vandens kokybei.
               Kijevas. 1987.                                                    69

                      IV.  Vadoveliai.

     28.   L.A.  Kulskij, P.P.  Strokac. Gamtiniy vandenu valymo technologija.
               Kijevas. 1986.                                                    70
     29.   L.N.  Gorev,  V.I. Polesenko. Melioracine hidrochemija. Kijevas. 1984.   78

-------
                                                                              p. IX
                          V. Zinynai.

 Nr. 30. K.M. Sytnik, A.V. Brajon, A.V. Gordeckij.  Biologija.  Ekologija.
              Gamtos apsauga. Kijevas. 1987.                                  p.  81
     31.  A.A. Zenin, N.V. Bielousova. Hidrocheminis zodynas.  Leningradas.
              1988.                                                             84

                    VI. Smulkus informaciniai  leidiniai.

     32.  Visasajunginis vandens apsaugos moksliniu tyrimu institutes.
               Charkovas. 1986.                                                 85
     33.  A.V. Ilevskij, A.G. Vasenko. Vandens ukio energobiologinio
               komplekso kompleksine si sterna.  Charkovas.  1986.                   88
     34.  A.A. Vernicenko. Vandens kokybes unifikuoti  kriterijai.  Charkovas.
               1987.                                                            89
     35.  I.V. Volerman, A.G. Vasenko. Vandens telkiniy-atsaldytoju biologine
               melioracija.  Charkovas. 1987.                                     91
     36.  Automatinis portatyvinis bandiniu paemejas (PPA-2).  Charkovas.  1988.   92
     37.  Vandens lygio automatinio uzrasymo aparatas  "Valdaj  SUV-M".            93
     38.  Pliuviografas P-2. 1971(7).                                           94
     39.  Hidrocheminis institutes. Leningradas.  1982.                           95
     40.  Ukrainos TSR gamtos apsauga. Kijevas.  1985.                            96

Dalykine rodykle lietuviu kalba.                                                97

Dalykine rodykle anglu kalba.

-------
                                                                    p. 1
                             Mr. 1
Lietuvos TSR Moksli^i Akademija. Botanikos institutas.
               KRASTOVAIZDZIO EKOLOGIJA IR ESTETIKA.
                                                            Vilnius.  1975.
                 LANDSCAPE EKOLOGY and AESTHETICS.
     Tai kolektyvine monografija. Turinio ir praktiniais atzvilgiais tai meto-

dologinis-metodinis darbas, kuris apibendrina pirminiu, tyrimu, duomenis.  Jame

vystomas mokymas apie landsafto ekologine's ir estetines optimizacijos uzdaviniu,

vienybe^ dabartineje visuomeneje, kuri  plecia miesty statyba, rekreacine  veikla,

atlieka zemes ukio modernizacija, tuo  paciu metu sprendziant supancios aplin-

kos (Environmental) ir gamtos apsaugos klausimus.

     Po kiekvieno straipsnio yra plati santrauka anglq kalboje.

     Knygoje is viso yra 14 straipsniu, kurie parasyti dauqiausiai  lietuviu

autoriu.

     Prie kiekvieno straipsnio yra panaudotos literatures sarasas.  Is viso

juose yra 219 bibliografiniu vienetu.

-------
                                                                          p. 2

                               Nr. 2

        VANDENS TOKSIKOLOGIJOS, BIOTESTU (Biological test) IR KOKYBES
                REGULIAVIMO PROBLEMOS.
        PROBLEMS ofAQUATICTOXICOLOGY,BIOLOGICAL ASSAYS andMANAGEMENT of
                   WATER QUALITY.
                                                             Leningrad, 1986 m.

     Vandens baseinu. uztersimo ir vandens kokybes reguliavimo problema del savo
aktualumo jgijo tarptautine reiksme. Ivairiu, krastu mokslininku, pastangu apjungi-
mas padeda tos problemos sekmingam sprendimui. TSRS-JAV susitarimo aplinkos apsau-
gos remuose yra numatyta atlikti bendrus tyrinejimus ir pravesti simpozijumus, kuriuo-
se specialistai gali aptarti tyrimu rezultatus ir numatyti tolimesniy darby perspek-
tyvas.
     Eilinis sovietu-amerikieciu simpozijumas vandens toksikologijos klausimais
ivyko Sovietu Sajungoje TSRS Mokslu, Akademijos Vidaus vandenu biologijos institute
Borkuose.  Jis vyko 1984 m. birzelio 30 - liepos 1 d.d.
     Pranesimuose, kurie buvo pristatyti simpozijumui, atsispindi:
     a) vandens toksikologijos, dabartiniame jos issivystymo etape, pasiekimai;
     b) nagrinejami vandens kokybes formavimosi gamtiniuose vandenyse procesai;
     c) bioto (Organisms) ir bioindikacijos (Bioindication) pavirsiniuose vandenyse
funkcines  bukles rodikliij panaudojimo klausimai;
     d) priejimai  prie pramones nutekanciujij vandeni^i biotestavimo (biologinig, testi^
sudarymo);
     e) vandens apsaugos programy, vandens kokybes reguliavimo sistemoje optimiza-
cijos principal', atsizvelgiant i  taskinius ir netaskinius uztersimo saltinius.
     Ypatinga demesj atkreipia:
     a) sudetingos sudeties nutekanciojo vandens jtakos j hidrobiontus (Water Or-
ganisms) tyrimu rezultatai;
     b) vandens gyvunq atsparumo organiniams fosforo pesticidams tyrimu rezultatai;
     c) toksisku organiniu medziagii tolimo pernesimo galimybi^ tyrimy rezultatai.
     Tersalu, pernesimas atmosferoje eileje atveju sukelia esmines negatyvines eko-
logines pasekmes,  todel sio proceso tyrimai turi didel^ svarba.
     Sitos problemos sviesoje ir sovieti^-amerikieciy bendradarbiavimo remuose yra
skiriamas  ypatingai didelis demesys amoniako toksiskumo zuvims nustatymui, o taip
pat zemu pH reiksmiu poveikio vandens gyvunams funkciniams pagrindams.
     Simpoziumas,  ivykes tarpusavio supratimo dvasioje, parode,  jog TSRS ir JAV
abipusis suinteresuotumas tyrinejant vandens baseinu, apsaugos nuo uztersimo pro-
blemas, padeda sekmingai spresti  sios srities uzdavinius, kurie  yra pastatyti pries
abieju krastg mokslininkus.                              ., ,,  „
     '                                                   N.V. Butonnas

-------
                                                                        p. 3

                     Referatai

1. Vinogradov G.A. Zemu pH poveikio zuvims ir bestuburiams funkciniai pagrindai.

     Zemi, stipriai toksiski pH padidina zuvu ziaung epitelio ir bestuburiu skvar-
buma ionams. Zuvyse, esant zemoms pH reiksmems, vyksta ziaunu epitelio destrukciniai
pakitimai. pH reiksmes, kurios sukelia esminius ziaunu epitelio pakitimus Na+ skvar-
bumui, koreliuoja su zemomis pH didziu ribomis. Prie siu ribu gamtinese salygose
sutinkami suauge zuvu ir bestuburiu, rusiy egzemplioriai. Zuvyse, joms aklimatizuo-
jantis (Aklimation) prie zemy pH reiksmiq, po 24-48 valandu Na+ netekimas ir sugeri-
mas suvienodeja.
     Bibliogr. - 45 pavadinimai.

2.  Rendall D. Dz., Rajt P.A. Amoniako zuvj'se produkcija ir ekskrecija.

     Darbe pateikiama amoniako zuvyse produkcijos, utilizacijos, pasiskirstymo ir
ekskrecijos duomenq apzvalga.

3.  Chenri M.G.  Elgsenos panaudojimas trijy cheminiu medziagg toksinio poveikio
                   palyginimui.

     Lyginjo triju cheminiy medziagy (metilparation'o, vario sulfato ir chlardan'o)
poveikj ausuotojo eserio (Lepomis macrochirus) grupinei elgsenai.  Veikiant toksi-
kantams pakitimai elgsenoje priklause nuo zuvies rango grupineje hierarchijoje. Di-
dziausias medziagos poveikis buvo tiems individams, kurie turejo krastutines  padetis
hierarchijoje. Geriausiu toksinio poveikio indikatoriumi, nepriklausomai  nuo  zuvies
rango, buvo "kosulys",  kurio daznumas visose zuvyse didejo veikiant visiems trims
junginiams ir esant ju  koncentracijai daug mazesnei uz 	  (letalnych)
     Bibliogr. - 11 pavadinimy.

4.  Kozlovskaja  V.I., Cuiko G.M., Lapkina L.N., Nepomniascij V.A.  Vandens gyvuny
       pastovumas fosforogeniniams  pesticidams ir jo mechanizmas.

     Fosfogeniniu pesticidy tosiskuma apsprendzia ju, sugebejimas inhibituoti  (inhi-
bition) ChE ir pirmoje  eileje nervi^ sistemos AChE. Ivairig gyvunu  riisig  AChE  mole-
kuline forma skiriasi pagal ju jautrum^ fosforogeniniams junginiams. Gyvunu pasto-
vumas priklauso  nuo ji^  jautrumo ChE. Zuvys labiau pastovios negu bestuburiai.  Tarn
tikra reiksm^ gyvunij pastovume pesticidams turi metabolizmo ir skvarbumo procesai.
     Bibliogr. - 17 pavadinimu.

-------
                                                                       p.4

5. Turston R.V., Cheminq T.A.  Cianidq, turinciu gelezies didelis toksiskumas
      lasisinems zuvims.

    Laboratoriniuose tyrimuose, trukusiuose 96 valandas ir panaudojant kontroliuo-
jama fotoperijoda, buvo tyriamas ferocianido, fericianido ir tiocianato toksiskas
poveikis zuvims Salmo gairdneri ir Salve!inus fontinalis. Abieju, cianidu,, turinciu,
                    is
gelezies tirpalu, tosiskumas Salmo gairdneri buvo zymiai didesnis esant pastoviam
apsvietimui, negu esant pastoviai tamsai. Tiacianato stiprus toksis'kumo poveikis
pasireiske esant mazesnems koncentracijoms, negu kad buvo nurodyta ankstyvesne'se
publikacijose. Pasirode jog jo efekta, sunku numatyti.
     Bibliogr. - 36 pavad.

6.  Kuzmenko M.I., Merezko A.I..  Gamtiniu vandenu (Natural  water) kokybes forma-
       vimosi procesai.

     Svarstomi tarpusavio rysiai tarp vandens baseino produktyvumo, savaimingo ap-
sivalymo procesu. jame ir vandens kokybes. Parodomas atskiru  hidrobiontu (Water or-
ganisms) vaidmuo sugeriant ir akumuliuojant biogeninius elementus ir toksis'kus jun-
ginius.  Daroma isvada apie tai, jog vandens kokybe yra pasekme ekosistemos (Ecolo-
gical  system) visumos funkcijonavimo.
     Bibliogr. - 16 pavadinimu.

7.  Cheming T.A.  C02 ekskrecija ir amoniako toksiskumas zuvims:  ar yra tarp jq
                                                                       ris'ys?
     Amoniako toksiskumas vandenyje priklauso nuo pH, todel  jis taip pat priklauso
ir nuo cheminiu ir biologinig procesu, tokiij kaip isskirto C02 hidratacijos, kuri
prie ziaunu pavirsiaus gali pakeisti  vandens pH.  Buvo atlikti  isskirto C02 jtakos
j vandens pH tyrimai  lasisos (Salmo gairdneri) intralameliarineje erdveje. Tuo
tikslu buvo registruojami pH pakitimai vandenyje, iseinanc'iame is ziauny (pH is'ein.)
Sitam reikalui buvo panaudojamas prietaisas, kuris nutraukia vandens sriauta. Gaut-
ieji rezultatai patvirtino, jog prie ziaunu, pavirsiaus isskirtas  C02 vandeni pa-
rukstina nezymiai  arba is viso  nepadaro jokio efekto.
     Bibliogr. - 23 pavadinimai.

8.  Bryzgalo V.A., Fedorova L.S., Choruzaja T.A., Kosmenko L.S.,  Sokolova L.P.
    Pavirsiniu vandenu bioto ir bioindikacijos funkcines bukles rodikliu panaudo-
                                                                      jimas.

     Tyrimai atlikti  vandens objektuose, kurie yra skirtingose antropogeninio po-
veikio salygose. Tu tyrimu metu isais'kinti  bioto bukles svarbiausieji strukturiniai-
funkciniai  rodikliai, kurie apsprendzia pavirsinio vandens kokybes formavimasi.

-------
                                                                          p.  5.

 Taip pat buvo nustatyti  produkciniu-destrukciniUj procesy intensyvumo jvertinimo pa-
 grindiniai kriterijai.

 9.  Svein V.P., Mai in M.D.  Toksiniy organiniu medziagy tolimas pernesimas i  Amerikos
 Didziuosius ezerus.

      Tyrinejimai, kurie  buvo atlikti  1974-1976 metais, parode ters'ianciy organiniy
 medziagy koncentracijos  padidejima zuvyse, kurios buvo pagautos Virsutiniojo ezero
 Ail-Roijal salos rajone. Kad isaiskinti  to priez'astis buvo atlikti  papildomi poli-
 chloruoty bifenily (PChB) kiekio atmosferos krituliuose virs ez. Siskivit, esancio
 Ail-Rojal saloje, tyrimai.  Sis darbas patvirtina ankstyvesniuosius  duomenis  ir  rodo
 z^mius tersianciyjy  medziagy kiekio pasikeitimus. Is" pradziq buvo manoma jog tie
 pakitimai yra  susij^ su i  PChB panasiu  junginiq kiekio supancioje  aplinkoje padide-
 jimu. Taciau daug duodancios chromatografijos panaudojimas drauge su kapiliarinemis
 kolonelemis parode,  kad  stebimus pakitimus sukele pesticido-toksafeno dariniu bu-
 vimas analitinio spektro ribose, kuri duoda PChB frakcija.
      Bibliogr.  - 8 pavadinimai.

10.  Beim A.M..  Gamybos nutekanciuju vandenij (Sewage; Wasterwater) biologinis
                                                              testavimas.

      Aprasomi gamybos nutekanciuju, vandeny biotestavimo budai. Ju, tarpe: toksiko-
 loginiai kriterijai, stebejimai naturoje, biochemine diagnostika ir toksikologiniai
 tyrimai.
      Bibliogr.  - 17  pavadinimy.

11. Ruso R.S. Komplikuotos sudeties sriautu informacine sistema.
      Komplikuotos sudeties  nutekejimy informacine sistema (NTIS), tai duomeny pa-
 iesku ir jy saugojimo sistema, panaudojant elektronines skaiciavimo masinas  (ESM).
 Toji sistema sudaryta nutekejimy toksiskumo testy rezultaty rinkimui  su  tikslu,
 kad buty galima nustatyti  komplikuotos sudeties nutekejimy toksiniy savybiy  cha-
 rakteristikas.  Duomenys, kurie buvo gauti  is paskelbty apzvalgy ir  pavieniy  as-
 meny, sudare biotestu, atlikty pagal  atskiry valstiju ir regiony programas,  ne-
 paskelbtus rezultatus. Iki  jy  jvedimo i  ESM, tie duomenys buvo vertinami  biotes-
 tavimo specialisty.  Pastarieji  buvo supazindinti  su  NTIS darbo metodais.  Iki
 1984 m.  i NTIS  duomeny baze buvo jvesta  500 atskiry  nuorodu pagal 1500 biotestus.
      bibliogr.  -  8 pavadinimai.

-------
                                                                         p.6

12.  Suchorukov G.A.  Vandens apsaugos programu, optimizacija vandens kokybes
valdimo sistemoje, atsizvelgiant i taskinius ir netaskinius ters'imo saltinius.

     Aprasomas etapinio, tarp saves suristo vandens apsaugos priemoniy komp-
lekso programos optimizacijos node!is, turint tiksla, pasiekti vandens normaty-
vine kokybe. Kad nustatyti optimal ine             vandens normatyvines kokybes
pasiekimo programa, pasiulytas kvadratinis maksimaliai leidziamo tersaly (blow-
oft) ribos tikslumo kriterijus. Kad atsizvelgti j netaskiniy tersimo saltiniu,
itaka ir kad apskaiciuoti maksimaliai leidziamy tersaly (blow-oft) is'metimus,
panaudoti du metodai:  determinuotas ir tikimybiy. Pasiulyta schema ir vandens
apsaugos optimaliy priemoniy skaiciavimy model is pagal matematinio laukimo pra-
radimo funkciju minimumo kriterijy.
     Bibliogr. - 7 pavadinimai.

13.  Saulys V. Tersimo, sukelto zeme's ukio veiklos Didziuju, Ezeru rajone kon-
troles perspektyvos.

     Didziujy Ezery rajone daromos dideles pastangos kontroliuoti aplinkos uz-
tersima, ypac: netaskinius zeme's ukio veiklos sukeltus tarsos saltinius. Eri eze-
ro baseino fermeriai prisijunge prie dirvozemio ir visos supancios aplinkos ap-
saugos specialistu, kad sudaryti  ir igyvendinti sita tarsos saltiniy kontroles
programa. Atliktas darbas parode  dirvij naudojimo sumazinimo arba jy visisko ne-
benaudojimo svarbuma.  To pasekmeje sumazejo fosforo, patenkancio i upes ir eze-
rus kiekis. Taciau vis didesni rupestj kelia uztersimo pesticidais potenciali
gre'sme.
     Bibliogr. - 9 pavadinimai.

14. Jeremenko E.V., Kolpak V.Z.,  Seliuk N.I..  Vandens kokybes formavimosi sriau-
tuose (watercourse), priimanciuose pavirsinl nuoteki (effluent;  runoff) is fe-
mes ukio lauky, moduliavimas.

     Apras'omas vandens kokybes formavimosi upes sriaute daugiakomponentinis ma-
tematinis modelis. Tame modelije  atsizvelgiama  j pavirsinj nuoteki (effluent;
runoff)  nuo zemes ukio lauky, kuris i upe (water-book) patenka is sony, pagal
vandens  ir normuojamy  medziagq mases, besiformuojancios vandens  surinktuvuose
(catchment ares) nepertraukiama isilgini  pritekejima.. Panaudojant medziagos
balanso  lygti, isvesta normuojamy azoto junginiy ir vandenyje istirpusio deguo-
nies kiekio transformacijos matematinio modelio linijiniu lygciy sistema. Buvo
gautas modelio lygties sprendimas analitiniame  pavidale. Sprendimo budas lei-
dzia ji  panaudoti vandens apsaugos (protection  of water) priemoniy optimiza-
cijos uzdaviniuose. Aptariami isskaiciuoty salygy, ir reikalavimu, kuriuos turi

-------
                                                                        P. 7

patenkinti pavirsinio nuotekio (surface run-off) modeliai, nustatymo klausimai.
Kaip pavyzdys pateikti vandens kokybes vandens sriaute (water body; water course)
skaiciavimu rezultatai, atsizvelgiant i vandens surinkimo (catchment area; drai-
nage district; entrance area) sonini pritekejima (lateral auditions of foreign
water).
     Biblioqr. - 9 pavadinimai.

15.  Eized D., Bjuber P., Mik Dz.. Miestu netaskinii^ uztersimo saltiniu kontrole
Didziujij Ezeru baseine.

     JAV Aplinkos Apsaugos Agentura (EPA) drauge su daugeliu federaliniu, regio-
niniy ir vietiniij zinybu, isdestytg visoje JAV teritorijoje, vigde bendranacio-
nalinq miesty pavirsiniu nutekejimu (runoff; collected)  programs. Toji programa
susidejo is atskiry tyrinejimu projekty, kuriuos kontroliavo technine Agenturos
(EPA) grupe.  Jungtine tarptautine komisija (JTK) 1982 m.  isteige netaskiniu uz-
tersimo saltiniu, veikimo kontroles grupe. Tos grupes tikslas - susumuoti ir jver-
tinti JTK rekomenduoty priemoniu rezultatus uztersimo sumazinimui. 1983 m. rug-
piutij buvo paruostas pranes'imas apie netaskiniu. uztersimo saltiniu, Didziuju
Ezeri| baseine jvairiu projektq jvykdymo apimtis ir ju efektyvuma. Taip pat buvo
atliktas tu projektu, palyginimas su JTK kontrolines grupes duomenimis.
     Bibliogr. - 3 pavadinimai.
     Knygoje is viso yra 209 bibliografines nuorodos.

-------
                                                                         p. 8
                              Nr. 3

TSRS Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
     Visasajunginis vandens apsaugos ir moksliniu, tyrimu institutas (VNIIVO).
TSRS Valstybim's hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontroles komitetas.
     Hidrocheminis institutas (GChI).
TSRS Mokslu. Akademija.
     Vidaus vandenu biologijos institutas (IBVV).

     TERSALU JTAKA VANDENS ORGANIZMAMS IR EKOLOGINEMS SISTEMOMS.
                                                                   Charkov, 1988.
     FATE AND EFFECTS OF POLLUTANS ON  AQUATIC ORGANISMS AND ECOSYSTEMS:
     Proceedings of USA - USSR Symposium, Athens, Georgia, October 19-21, 1987.

     Simpozijumo, pravesto sutinkamai  su TSRS ir JAV vyriausybiu  susitarimu del
bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje, medziagoje yra pateikta:
        a) upiu. baseinu kokybes planavimo ir reguliavimo srityje  tyrinejimy duo-
           menys;
        b) tersalu poveikio hidrobiontams (water organisms) eksperimentinii) tyri-
           nejimLj duomenys;
        c) biologiniy ir toksiniy. medziagy poveikio gelyju vandenu ekologinems
           sistemoms matematinio modeliavimo duomenys.
     *•
     Sis straipsniy rinkinys yra skirtas mokslo darbuotojams kurie uzsiima:
        a) tersalu poveikio vandens organizmams ir ekosistemoms mechanizmo klausi-
           mais;
        b) vandens kokybes prognozavimo klausimais;
        c) vandens objektu apsaugos nuo uztersimo priemoniu, planavimu.
     Analogiskas straipsniij rinkinys yra anglu kalba, kuris tais  paciais metais
buvo isleistas JAV - US EPA. Jis pazenklintas tuo paciu treciuoju numeriu (Nr.  3).
     ^
     Zemiau pateikiamas siu leidiniy turinys. Skliaustel iuose pazyme'ti  puslapiai pa-
gal EPL leidinjStraipsniai isvardinti  pagal  leidini rusy kalba.
              ."^
 1.  Vandens kokybes reguliavimo socialiniai-ekonominiai  aspektai. (A.K. Kuzin,
     O.N..  Kovaliova, L.S. Garibova). p. 3 (21). Bibliogr. - 6 pavadinimai.
 2.  Vandens objektu ribiniu, kruviy nustatymas tributilolovu, modeliniu  skaicia-
     vimu pagrindu. (L.E. Fink), p. 11  (1).  Bibliogr. - 7 pavad..
 3.  Vandens naudojimo ir apsaugos valstybines kontroles kompleksine  sistema, Azo-
     vo-Juodosios jury baseiny valdybos pavyzdziu. (L.P.  Jarmak). p.  21  (28).
 4.  Medziagos isnesimo is zemes ukio  lauku j vandens objektus, kurie surenka
     vandenj, matematinis modeliavimas. (L.M. Bondarenko, V.Z. Kolpak,  J.M. Plis).
     p. 32 (35). Bibliogr. - 7 pavad..

-------
                                                                       p.  8a


 5.  Ezeru ekosistemij modeliavimo kai  kurie teoriniai  ir metodologiniai  aspektai.
     (A.A.' Matvejev, A.M. Nikanorov, J.A.Dombrovskij,  V.V.  Seliutin).  p.  45 (133).
       L.
 6.  Vandens organizing ir ekosistemu uztersimo toksinemis medziagomis  tikimybes
     jvertinimas, panaudojant nuoseklaus model iavimo metod§.  (R.A.Park,  Dz. Dz.
     Anderson, G.L. Svarcman, R.  Marison, Dz.  M.  Emlen). p.  65 (153).  Bibliogr. -
     30 pavadinimy.

 7.  Gelavandeniy ekosistemy buferinis imlumas sunkiesiems  metalams ir jo  nusta-
     tymo hidrobiologiniai faktoriai.  (A.M. Nikonorov, A.V.  Zulidov, N.A.  Dubova,
     V.F. Gekov, J.l". Kamov). p.  82 (105).  Bibliogr. - 81 pavad..
 8.  Vandens ekosistemi,! ekologines bukles distancinis  monitoringas  (A.A.  Getelson,
     A.M. Nikanorov). p. 105 (166). Bibliogr.  - 13 pavad..

 9.  Vandens organizmy bendrijij reakcija pesticidu poveikiui.  (S.Dz. Lozano).
     p. 123 (122). Bibliogr. - 13 pavad..

10.  Amoniako pasiskirstymas ir jo ekskrecija  zuvyse.  (D.Dz.  Rendall,  R.K. Russo,
     R.V. Turston). p. 137 (50).  Bibliogr.  - 36 pavad..
11.  Amonio iomj itaka mineralinei apykaitai gelavandenems  zuvims  ir veziagyviams.
     (G.A. Vinogradov). p. 146 (58). Bibliogr.  -  25 pavad..

12.  Lauko toksiskumo testai: naudojami  Jungtinese Amerikos  Valstijose ir  Soviety
     Sajungoje.  (M.G. Chenri, B.A. Florov,  V.T. Komov, T.A.  Chewing),  p.  160 (70).
     Bibliogr. - 4 pavad..
13.  Karpio ( Cyprinus carpio L.) ir eserio (Perca fluvia tilis  L.) jvairaus pasto-
     vumo fosforo organiniams junginians DDVF  mechanizmas (G.M.  Cuiko).  p. 167 (78),
     Bibliogr. - 28 pavad..
14.  Zuvu kune metaly pedsaky buvimas  ir ziauny pazeidimai  kaip  pasekme  pavirsi-
     niiJi'vandenij redukcijos  atmosferiniais  krituliais. (T.A.  Chajns, C.Ch. Dzago,
     F.Dz. Duajer, D.R. Bakler).  p. 181  (90).  Bibliogr. - 35  pavadinimai.

     Is viso knycjoje yra 288 bibl iografines nuorodos.
     Nr.Nr. 2; 6; 9 ir 14 -  JAV moksl ininki^i darbai. Nr. 12  -  atliktas  ju  drauge su

sovietu specialistais.

-------
                                                                          p. 9
                                   Nr. 4
HIDROCHEMINIU TYRIMU ANTROPOGENINIO POVEIKIO SALYGOSE METODOLOGIJOS KLAUSIMAI.
I dalis. ( XXVII Visasajunginio hidrochemiku pasitarimo, -jvykusio 1978 m.
geguzes 11-13 d.d. medziaga).
Questions of methodology concerning hydrochemistry investigations in relatively
human impacted watersheds.
                                                         Leningrad. 1979 m.

     Knygoje duotos trumpos santraukos pranesimy, kurie priklauso vandens objek-
ty, esanciy antropogeninio poveikio salygose, metodologiniams chemines sudeties
tyrimams. Dalis tu santrauku skirta naujos aparaturos ir nauju distancines indi-
kacijos metodu panaudojimui sausumos pavirsiniy vandeny kokybes tyrimuose. Kai
kuriose santraukose nurodomi aerokosmines informacijos interpretacijos metodai,
kurie yra taikomi vandens resursy biikles operatyviai  kontrolei.
     ^
     Sis santraukij rinkinys gali buti  ]domus specialistams, kurie dirba vandens
resursij panaudojimo ir apsaugos srityse, taip pat aerokosmines informacijos me-
tody interpretacijos specialistams, hidrochemikams, o taip pat gretimy sriciu
specialistams.
Zemiau isvardinamos visos to pasitarimo sekcijos ir jose skaityty pranesimu pa-
vadinimai.  Nurodomi ju autoriai ir puslapiai (p.) sioje knygoje.
                     Plenarinis posedis
1. Erdves ir laiko sprendimai ir stebejimo punkty reprezentacija.(K.L.Boceniuk,
   I.T. Gavrilov, V.L. Pavelko, G.V.  Cycarin).  p.4.
2. Pavirsiniu vandeny (sufrace waters) kokybes  automatizuotos kontroles sistemu
   isvystymo perspektyvos. (V.B. Staradomskij,  A.P. Belousov, J.J.  Kanauzov,
   A.P. Sibiliov). p.4.
3. Valstybinio vandens kadastro vedimas pagal pavirsiniu vandenu  (sufrace waters)
   kokybes skyriy, panaudojant skaiciavimo technika.(L.V.  Braznikova, V.L. Pav-
   lenko, T.Ch. Kolesnikova, V.T.  Kaplin). p.6.
4. Siaurinio Kaukazo stipriy surimu (brine;  salt brine) chemines  sudeties forma-
   vimosi kai kurie aspektai. (A.M. Nikonorov,  M.S. Kaviladze, M.G. Tarasov,
   J.A. Fedorov). p.8.
5. Apie metalu ionu pavirsiniuose vandenyse  prognozes metodologija.(G.M.  Var-
   sal). p.9.
6. XXVII Visasajunginio  hidrochemiku, pasitarimo tema  "Hidrocheminiu tyrimy antro-
pogeninio poveikio salygose metodologijos klausimai"  nutarimas.  p.11.

-------
                                                                      p.  10
A.     Sekcija "Gamtinio vandens chemines sudeties, formavimasis,
               balansas ir cheminiu medziagu nuoteis (runoff)  ir
               vandens kokybes (chemines sudeties) prognozavimas1.1

 1.  Pasikeitimo cheminemis komponentemis tarp dugninii) nuosedu ir vandens
     tyrimy klausimu. (V.I. Manichin, T.V.  Ovsianikova, G.S.  Konovalov) .  p.  16.
 2.  Bakterinio faktoriaus jtaka sunkiuju metalu perejimui  is  dugninit) nuogulu,
     (sedimentation) i vandenj.  (O.J. Vasiljeva, V.I.  Manichin).  p.  17.
 3. Kai kuriy fiziniu-cheminiu faktorig itaka i  lignino elgsen^ vandenyje.  (L.I.
     Nomikos, V.N.  Sojer, V.D. Ivanova). p.  18.
 4.  Kai kuriu Viduriniojo Uralo vandens baseinu (water body;  waters)
     nuogulu, (sediment) mikroelementines sudeties tyrimai.  (T.L.  Rodovskaja,
     N.P. Makarenko, L.V.  Vinogradova).  p. 18.
 5.  Ezero Bieloje mineral izacijos  pasikeitimg  prognoze sarisyje  su  KAKEK'o
     (Kansko-Acinsko kuro-energetinio komplekso) statyba.  (I.J. Sulga,  A. A. Bon-
     dariov, L.N.  Nazarova, N.D.Korobeinikova) .  p. 19.
 6.  Apie chemine,  sudeti  Kansko-Acinsko  akmens  anglig  baseine  drenuojamo vandens
     (drainagewater).  (N.D. Korobeinikova,  A. A.  Bondariov,  I.J. Sulga,  L.N. Na-
     zarova).  p.  20.
 7.  Apie vandens  mineral izacija, KAKEK'o elektros stocig pelenu savartiniiose
     (asheap).  (A. A. Bondariov,  L.N.  Nazarova,  I.J.  Sulga).   p. 21.
 8.  Vandens sudeties  formavimasis  Ekibostuzo  vandens  saugykloje  (reservois;
     man-made lake) kanale Irtys-Karaganda.  (N.A. Amirgalijev, L.V.  Ivanova,
     E.M. Muchamedzanov) .   p.  23.
 9.  Upiq ir ezeru vandens amzinojo  pasalo  (permanent  frost) zonoje  permangana-
     tine oksidacija ir spalva.  (J.M.  Lebedev).   p.  24.
10.  Gaisrg vaidmuo atmosferiniu ir  pavirsiniu  vandeng chemines sudeties forma-
     vimesi. (A.V. Ivanov, N.P.  Kasin, N.M.  Kulkina, V.S.  Tolovskaja, V.P.
    Sestiorkin).   p.  25.
11.  Stacionarinig stebejimu organizavimas  kaip procesu, vykstancig  vandens
     baseinu, (water body;  waters) viduje metodas. (A.K.  Riabov, A.I.  Denisova). p. 26
12.  Baseinu vandens balanso ir dinamikos ypatumu itaka hidrocheminio rezimo
     formavimesi.  (V.A. Znamenskij).   p. 27.
13.  Patobulintas  ionu lygiasvoriu  (ravnovesnych) koncentraciju formu dirvozemio
     tirpaluose ir gamtiniuose  vandenyse (natural water) apskaiciavimo  model is.
     (A. P. Jendovickij, M.B. Minkin).  p. 28.

-------
                                                                         p. 11

14.  Kai kuriu, mikroelementui, Fe, Al buvimo Maskvos srities mazuju upii^ vandenft'e
     dinamika. (G.A. Bulatkin, J.A. Maksimovic).  p. 30.
15.  Ukrainos pavirsiniu, vandenq (sufrace waters) vandenyje esanciu mikroelemen-
     ty tyrimu rezultatai ir perspektyvos. (E.P. Nachsina).  p. 31.
16.  Antropogeninii^ komponenciu, upiu biogeniniame nuotekije (bioturbation)
     skaiciavimy metodika. (M.P. Maksimova).   p. 32.
17.  Hidrodinaminiu skaiciavimij panaudojimas  prognozuojant vandens kokybe upese.
     (A.V. Karausev, L.I. Faustova).  p. 33.
18.  Jury vandens uzterstumo laipsnio balanso ir prognozes apskaiciavimu, model is.
     A.I. Simonov, N.A. Afanasjeva, N.S. Jezzalkina, N.A.  Rodionov).  p. 35.
19.  Apie gruntiniij vandeny (grundwater) chemines sudeties kartiravima ir prog-
     noze matematinitj modeliu pagrindu. (V.I. Pelesenko).   p.  38.
20.  Deguonies rezimo Dniepro-Donbaso kanale  matematinis modeliavimas. (A.V. Je-
     remenko, A.N. Smirnova).  p. 38.
21.  Deguonies rezimo prognoze vandens saugyklose (reservoir,  man-made lake)
     esant ledo dangai. (M.J. Krupnik, G.B. Babajev, F.B.  Bas'irov).  p. 40.
22.  Vandens kokybes formavimosi pozeminiu vandenq (untergroond waters) atsargu
     papildymo sistemose tyrimai. (V.F. Averjanov, P.M.  Bespalov).  p. 41.
23.  Vandens kokybes kontrole prie Angaros HES (hidroelektriniu) kaskados.
     (N.S. Avilova, M.A. Zujeva, G.M. Speizer).   p.  42.
24.  Cheminiu, elementu migracijos drekinamu lauku vandenyje 1 izimetriniai tyri-
     mai. (M.G.  Aliscenko).  p.  42.
25. Metu vandeningumo itaka i Cimliansko vandens saugyklos (rezervoir; man-made
    lake) hidrocheminj rezima.  (Z.A.Arefjeva).  p. 43.
26.  Pozeminiu vandenq chemines  sudeties formavimasis miestij teritoriju ribose
     (Permes miesto centrines dalies pavyzdziu). (G.V.  Bieltjukov, M.I.Sosin). p.44.
27.  'Gruntiniy vandeny (grundwater) miestq teritorijoje sulfatinio agresyvumo
     prognozes ivertinimas. (G.V. Bieltjukov, V.N. Petrucha, M.I.  Sosnin, A.V.
     Surubor).  p. 45.
28.  Dugniniu, nuogulu (dregs; bed material) itaka vandens  baseinu.  ir sriautu
     (water body; waters) kokybei (V.L.Brajalovskaja, A.N. Popov,  A.I. Golomzik).
     p. 45.
29.  Pramoniniu nuotekiu (industrial water) palaidojimo poligonuose hidrocheminiu
            metodika. (B.A. Buldakov, G.G. Zidkova,  V.E.Polikarpov). p. 46.

-------
                                                                        p. 12

30.  lonu-druskines sudeties Goriacej kalno mineralinio vandens formavimosi hid-
     hemine charakteristika ir salygos (Kaukazo mineral iniii vandenu rajonas).
     (G.V. Bunakova, O.E.Michailova, L.E.Zirkova).   p. 47.
31.  Tulos srities mazuju upiy vandens chemines sudeties formavimosi salygos.
     (A.A.Kurmanova, V.P. Burlakov). p. 48.
32.  Organiniu, medziagq pasiskirstymas kai kuriu, Irkutsko amfiteatro naftos-duju
     plotij vandenyje. (J.K.Vasiljeva, N.N. Polivanova, G.M. Speizer).  p. 48.
33.  Kai kurios mikroelementu, balanso komponentes Pietiniame Baikale. (V.A. Vetrov,
     N.I. Bielova, A.L. Poslovin).  p. 49.
34.  Sluoksm'niu vandenu, (geamwater?) chemines sudeties pasikeitimas, ekspluatuo-
     jant naftos kilmiavietes. (V.I.Vescezarov).  p.  50.
35.  Apie chemines sudeties komponenciu, tarp ledo ir  skystos faziu pasiskirstyma,
     Akinsko apylinkig ezeruose,  sarisyje su ju. demineralizacijos problema. (N.A.
     Vlasov, A.J. Goldapel).  p.  50.
36.  Virsutines Okos baseino sniego dangos sudeties tyrimai monitoringo tikslams.
     (N.F. Glazovskij, V.P. Ucratov, A.I. Zlobina).  p. 51.
37.  Nikelio elgsena gamtiniame vandenyje. (T.O. Goncarova, I.V. Kolosov, V.T.
     Kaplin).  p. 52.
38.  Montmorilonito ir kaolino rugstingumo-sarminiy charakteristiky patikslinimo
     klausimu. (T.O.Goncarova, I.V. Kolosov, O.P. Demidenko).   p. 53.
39.  Vandens mineralizacijos Karakumo vandens saugyklos (reservoir; man-made
     lake) apatiniame bjefe prognoze. (N.E. Gorelkin).  p. 53.
40.  Apie kai kurii^ Kazachstano ezeru, hidrochemija. (R.S.Darer, N.A.Karazanov).  p.54.
41. Fosforo organiniu pesticidi^ isplovimo is z'emes  ukio dirbami^ lauku klausimu.
     (N.N. Dychanov, L.M. Bondarenko, G.V. Slepcov, N.B. Kapciorina). p.  54.
42.  Siuolaikiniy vandens ukio priemoniu komplekso  jtaka j Syrdarjos upes zemupio
     vandens baseing (water body; waters) hidrocheminj rezima.  (N. Jelibajev).  p. 55.
43.  Vandens kokybes prognoze projektuojamoje Niznedneprovsko  vandens saugykloje
     (reservoir; man-made lake).  (L.A. Zuravliova,  A.I. Ivanov). p. 56.
44.  Upig sureguliavimo vandens saugyklomis (reservoir; man-made lake) itaka i
     organiniu, ir biogeniniu medziagu buvima jose.  (L.A.Zaiceva, M.N. Tarasov).  p.56.
45.  Terminologijos vandens apsaugos ir jo naudojimo  srityje standartizavimas.
     (A.A.Zenin, M.N. Tarasov, N.V. Bielousova, N.F.  Sidorenko).  p. 57.

-------
                                                                       p. 13
46.  Antropogeninio faktoriaus itaka Syrdarjos upes vandens kiekiui ir jo kokybei
     perspektyvoje.(N.I.Zudina, E.V. Eskarova). p. 58.
47.  Apie siaurinio Kaukazo kai kuriu vandens sriauty (watercoure) dugninii; nuo-
     guly (dregs; bed material) mechanine ir mineraline sudetj. (A.A. Ivanova,
     N.I. Kuzekova, V.T. Kaplin).  p. 58.
48.  Mikroelementy, esanciq Ivanovsko vandens saugyklos (reservoir; man-made lake)
     vandenyje suspenzineje medziagoje (suspends solids) sezoniniai svyravimai.
     (A.I. Kadukin, V.V. Krasinceva, G.I. Romanova, G.V.Kurkin).  p.59.
49.  Kai kuriij procesu vandens telkiniuose (water body; waters) tyrimai Ivanovsko
     vandens saugyklos pavyzdziu. (A.I. Kadukin, V.V. Krasinceva, G.I. Romanova,
            G.F. Simin).  p. 59.
50.  Del gruntiniq vandenu (groundwater) hidrochemijos vakarineje Cuisko slenio
     dalyje. (L.V. Kadyrova, K.K. Kazijev).   p.60.
51.  Mikroelementu nutekejimo (effluent; outlent; runof) nuo TSRS teritorijos
     rodykliai. (G.S.  Konovalov,  V.I.Koreneva).  p. 61.
52.  Nevskaja Guba dugnines nuogulos (drengs; bedmaterial) deguonies balanse.
     (G.I. Kopina, L.I.  Cvetkova).  p.  61.
53.  Dirbtinio baseino (water body;  waters), esancio daugiamecio pasalo gruntuose
     (permanenty frose substratum) vandens chemines sudeties formavimosi  ypatumai.
     (T.M. Labutina).   p. 62.
54.  DruskLj balansas ir laukiama  mineralizacija kai kuriose Siaurinio Kazachstano
     vandens saugyklose.(T.J.  Lopariova, N.A. Amirgalijev).  p. 63.
55.  Apsivalimo nuo hidrodinaminiij ir temperaturiniy salygij atskirose Volgos upes
     deltos atsakose greicio priklausomybe.  (V.A. Mumzu, E.I.  Bescetnova).  p. 64.
56.  Chemine sudetis ir vandens kokybes jvertinimas Uzbekistano vandens saugyklose
     (reservoir; man-made lake).  (A.M.  Nikitin, V.A.  Nikolajenko).  p. 65.
57.  Upes Gorkaja Balka  hidrocheminis rezimas.  (A.S.  Nikulin).  p.  65.
58.  Vandens telkiniij  (water body; waters) uztersimo antropogeniniais faktoriais
     biologinio veikimo  } genetinius modelius tyrimai. (V.V. Pavlenko).   p.  66.
59.  Vakarinio Donbaso gamtiniu modeliy chemines sudeties formavimasis ir jy ko-
     kybes prognoze technogeninio poveikio salygose.  (N.F.  Podgornova, D.A.  Kor-
     neliuk).  p.  66.
60.  Misko itaka i lietaus krituliu  chemines sudeties pasikeitima. (V.V.Protopopov,
     L.A. Mesceriakova).  p. 67.

-------
                                                                         p. 14

61.  Del vartotoju, aprupinimo hidrochemine informacija. (A.L. Rabinovic). p. 67.
62.  Apie sausumos pavirsiniq vandenu (sufrace waters) sulfatu saltinius. (A.L.
     Rabinovic, V.S. Putinceva).  p. 68.
63.  Apie vandens nuotekio (effluent, outlet) nuo ETS (elektros-silumines jegai-
     nes ?) teritorijos sulfatu sieros izotopine sudeti. (A.L. Rabinovic, V.A.
     Grinenko).  p. 69.
64.  Atmosferiniu krituliu Ukrainos teritorijoje chemines sudeties tyrimai, pa-
     naudojant tikimybini-statistini metoda,. (N.I. Romasj).  p. 70.
65.  Irigacinio vandens chemines sudeties dinamika upes Hi zemupio ryziu, laukuose.
     (S.M.  Romanova, L.K. Gorianova, M.A. Ibragimova, V.P.  Dudenko, B.A.Beremza-
     nov).   p. 70.
66.  Upes Syrdarja mineralizacijos pasikeitimas saris'yje su jos baseino dre'kinimu.
     (F.E.  Rubinova).  p. 71.
67.  Kai kuriy retuju^ zemiu elementu pasiskirstymo Rytq Sibiro pietine's dalies
     mineraliniuose vandenyse (mineral  water) desningumu tyrimai.  (M.M. Rybakova,
     N.A. Vlasov, A.I.  Kirilov).  p. 72.
68.  Automatines klasifikacijos, vizualizacijos ir diskretiski^-nepertraukiamu
     modeliu  sudarymo metodu  panaudojimas gamtiniq vandenu  (natural water)  che-
     mines  sudeties tyrimuose.  (V.M. Smolianinov).  p. 72.
69.  Dumblim'm (mud; silt) nuogulu organines medziagos sudeties tyrimai.  (I.K.
     Stepanova).  p. 73.
70. Upiu, ir kolektoriniu-drenaziniu vandenq mineralizacijos baseininis prognozes
     budas.  (I.N.Stepanov, E.T.  Cembarisov).   p.  74.
71.  Cheminiu. element^  isnesimo  is uztvankij (weir) kuno apskaiciavimas, panaudo-
     jant koreliacini,-regresini  analize's metodus. (V.N.Charin, N.P.Maslova). p. 75.
72.  Gamtiniq vandenu (natural water)  chemines sudeties formavimasis antropologi-
     nio poveikio salygose (Mozaisko vandens saugyklos pavyzdziu).  (M.A. C^rusta-
     liova).   p. 75.
73.  Technogeniniu pasikeitimi^ dirvose  itaka upiu vandens sudeties  formavimesi.
     (V.P.  Cemko, I.K.  Palamarciuk, G.M. Zaluckaja,  P.K.  Skarupa).   p. 76.
74.  Apie gamtiniu vandenu (natural water) chemines  sudeties formavimasj  skalunu
     (slate)  kalnakasybiniuose  (mining)-pramoniniuose rajonuose.  (M.V. Civjan).p.77.
75.  Hipergenezes ir technogenezes itaka gamtinio vandens (natural  water) kokybes
     formavimesi. (A.M. Cerniajev, S.S.  Samanajev, M.I.  Andrejev).   p. 78.

-------
                                                                         p. 15

76.  Kompleksu, susidarymo hidrotermaliniuose tirpaluose ir anglies dvideginio
     (C02) mineraliniuose vandenyse (mineral water) klausimai. (G.M.Speizer, N.M.
     Zigunova, L.A. Minejeva). p. 79.
77.  Upes Selenga vandens kokybes, sarisyje su numatomos statyti Surensko HES (hid-
     roelektrine's), prognoze. (G.M. Speizer, L.A. Minejeva, N.M.Zigunova).   p. 79.

B.      Sekcija "Gamtiniu vandenu, uztersimas ir savaiminis ju, apsivalymas
                bei sanitariniai-higieniniai tyrimai".

 1.  Integraliniy rodikliu, pakitimo panaudojimo vandens kokybes ir vandens  objekty
     uzterstumo bukles ivertinimo klausimai. (A.V. Karausev, B.G.Skakalskij).  p.82.
 2.  Del vandens kokybes indekso apskaidiavimo metodikos.  (V.P.Emeljanova,  G.N.
     Danilova).  p. 83.
 3.  Vandens kokybes statistiniai jvertinimai. (V.L. Pavelko).  p. 84.
 4.  Komponenciu, paplitimo vandens objektuose matematiniai modeliai  kaip kontrole's
     sistemos pagrindas. (E.V. Venicianov, Z.N. Kudrias'ova, M.M.Seniavin).   p. 85.
 5.  Apie lakiuju, organiniu, medziagij pasiskirstym^ vandens telkinio (water  body;
     water)  vandenyje. (N.S. Tambijeva, T.S. Kiskinova, A.D. Semionov).   p. 86.
 6.  Kai kuriy chloro organiniu junginii^ vandenyje klausimu. (F.G.Diatlovickaja,
     E.D. Maktaz).  p.87.
 7.  Naftos  (petroleum) angliavandeniu, (NA) transformacijos jiiros vandenyje me-
     chanizmas. (A.I. Simonov, A.N. Zubakina).  p. 88.
 8.  Kai kuriy naftos (petroleum) produktu pasikeitimas gamtiniame vandenyje (na-
     tural water). (E.A.Sponti, A.T. Bogogosian, N.A.  Dobrovolskaja, L.P. Sokolo-
     va). p. 89.
 9.  Hidrolizes vaidmuo metalq ionu elgsenoje kai kuriose  gamtinese sistemose.
     (I.V.Kolosov, T.O. Gonciarova, A.P. Bondariova).   p.  90.
10.  Apie cheminiu metodu panaudojima ezerq antropologinio entrofavimo  ivertinime.
     (Ch.A.  Simm),  p. 91.
11.  Apie karboniliniij junginiu potencialu naudojimo greiti entrofuotame baseine
     (water  body;  waters).  (V.A.  Bryzgalo, A.D. Semionov,  A.N. Pozdniakova, N.V.
     Leliusenko).   p. 92.
12.  Upiii baseinu  kompleksinio panaudojimo ir ju apsaugos  metodiniu-higieniniii
     pagrindu sudarymo budai. (V.I. Zujeva, T.I. Tolstova).  p. 93.
13.  Vandens cheminio uztersimo toksiskumo ir pavojingumo  higieninio t.vertinimo
     metodologija. (G.N. Krasovskij, L.J.  Vasiukovic,  A.I. Borisov, N.A. Jegorova,
     E.I. Zoldakova).  p. 94.

-------
                                                                           p. 16

14.  Vandens kokybes, kaip hidrobiontu egzistavimo aplinkos matematiniu,-ekologiniu
     rodikliij pritaikymo teorija ir praktika. (P.P. Riabov, A.S. Kirilenko).  p.  95.

15.  Naftos (petroleum) produktu migravimo formos Maskvos upes baseino sriautuose.
     (water boody; water course; water coursetraim'ng). (L.P. Gorelova).   p.  96.

16. Organiniu, medziagu ir biogeniniij elementy balanso elementai Saratovo  vandens
     sauqykloje (reservoir; man-made lake). (S.G. Kotliar, V.T. Kaplin).   p.  97.

17.  Upiu, uzters'tq CPK (celiuliozes-popieriaus kombinato) nutekanciaisiais vande-
     nimis (sewage; wasterwater; waterborne waste) dugnine's nuogulos (dregs;  bed
     material) ir deguonies rezimas. (A.G.Muzykov, V.T. Kaplin, A.A. Chorosilova).
     p.  98.

18.  Vandenyje istirpusio deguonies balanso atskiru elementy vaidmuo ETS  Siaures
     upiu deguonies rezimo formavimesi. (A.G. Muzykov, V.T. Kaplin, L.P.  Sokolova,
     V.S.' Kuznecov).  p. 98.

19.  Lignosulfatu, esanciq gamtiniame vandenyje (natural  water) transformacija.
     (L.A. Chvan, V.T. Kaplin, G.I. Ganin, V.A. Kriulkov).  p. 99.
20.  Apie sorbciniq procesu, vaidmeni, sintetiniy pavirsiniy aktyviu, medziagu, (SPAM)
     koncentracijos gamtiniame vandenyje (natural water)  sumazinime. (V.V.SIyckova,
     N.I. Archipenko, V.T.  Kaplin).  p. 100.

21.  Dniestro upes Karpatu baseine sonaplaukiu, (bokoplavy - smulkiosios faunos ats-
     tovai) sudetis, kiekybinis issivystymas, produktyvumas ir vandens druskingumo
     tipo santykis su ju, gyvenamaja aplinka,  kaip vandens kokybes biologinis  rodik-
     lis. (N.S.  Jalynskaja).   p/100.


C.           Sekcija "Chemines analizes metodai, stebejimu metodologija
                     ir ju automatizavimas, informacijos  apdorojimo
                                    metodai.
 1.  Pesticidu nustatymo vandenyje metodai. (V.D. Cmil).   p. 104.
 2.  Apie normuojamu organiniu medziagu nustatymo gamtiniuose (natural  water) ir
     nutekanciuosiuse (sewage; wasterwater, waterborne waste) vandenyse principus.
     (M.M. Seniavin, T.V.  Avgulj, N.S.  Safronova).  p. 104.
 3.  Dujine chromatografija analizuojant nafta (petroleum) uzterstus vandenis.
     (S.G. Melkanovickaja).  p. 105.
 4.  Del  kokybiskai grupinio  naftos produktu  nustatymo juros vandenyje metodikos.
     (G.G.Liatijev, I.M. Michaliova, S.G.  Oradovskij). p. 107.
 5.  Organinio anglies ,  '    '    (carbon) buvimo gamtiniame vandenyje (natural
     water) nustatymo, pagal  svies§ sugerianci§ja ir ultrafioletine. spektro dali,
     metodu ivertinimas. (E.S. Bikbulatov, B.A.  Skopincev).  p. 108.
 6.  Matomosios  spektro dalies sugerimo integralinis intensyvumas kaip vandens
     spalvingumo rodiklis.  (D.I. Stom,  L.I. Bielych, S.S.  Timofejeva).  p.  109.

 7.  Fenolo produktu, transformacijos vandenyje nustatymo  metodika.  (V.S.Gladkov,
     E.G. Rastianikov).   p. 110.
 8.  Baltimu buvimo gamtiniame vandenyje (natural water)  nustatymas mikrograminiais
     kiekiais, panaudojant chemiliuminescentini  metoda.  (L.V. Kalabina, B.I.Nabiva-
     nec, I.S. Macko).  p.  lll.(ziur. eiles Mr.  59).
 9.  Istirpintose organine'se  medfiagose amino rugsciy ir  nukleininiq rugscii^  sude-
     tini^ daliu, nusodintu c^konio fosfatais, nustatymas. (M.F.  Perliuk).  p. 112.

-------
                                                                         p.  17.


10.  metalu migracijos gamtiniame vandenyje (natural water) formos ir ju nustatymo
     metodai. (P.N. Linnik.B.I.Nabivanec).  p. 113.

11.  Anglies dvideginio (carbon dioxide), istirpinto gamtiniame vandenyje su padi-
     dintu sieros vandenilio (hidrogen sulphide; sulfureted hydrogen) kiekiu, nu-
     statymo metodai .  (E.V. losipova).  p. 113.

12.  Rftbridu nustatymo gamtiniame vandenyje (natural water) ionometrinis (poten-
     ciometrinis) metodas. (L.F.Bystrova, F.I. Golovin).  p. 114.

13.  Kietu faziu inversines voltampermetrijos galimybes ir perspektyvos, anal.izuojant
     gamtinius vandenis (natural water). (R.P.Lesunova, L.I. Roitman, A.V.  Cernyseva,
     N.A. Gruzkova, N.J. Stazko, I.A. Kolosova, Ch.Z. Brainina).  p.  115.

14.  Nauji prietaisai  pavirsiniu, vandenu. (natural  water) automatizuotai  kontrolei.
     (V.B. Stradomskij, A.P. Bielousov, A.A. Nazarova).  p. 116.

15.  Nutekanciuju (senwage; wasterwater; waterborne waste) ir pavirsiniu (sufrace
     water) vandenq ChPK nustatymo automatinis metodas ir prietaisas. (V.S.Ivanov,
     E.D.Levin, M.M. Perlin, E.E. Judovic).  p. 117.

16.  Del vandenyje esanciu gyvu organizmu fnases nustatymo technikos.  (V.E.Jerochin,
     A.P.Gordienko).  p. 118.

17.  Pavirsiniu, vandenu, (sufrace waters) kokybes kontrole', panaudojant ionu selek-
     tyvinius elektrodus.  (L.F. Bystrova, A.A. Nazarova, V.B. Stradomskij).  p.  119.

18.  lonu. selektyviniu elektrodu panaudojimas okeanologiniuose tyrinejimuose.
     (A.E. Kosov).  p. 120.

19.  Gamtiniu vandenu  (natural  water) monitoringas ir hidrocheminiu tyrinejimu,
     automatizacija. (G.G.Kiseliov, G.A. Bulatkin).  p. 121.

20.  Chromo atominis-absorbcinis nustatymas gamtiniame vandenyje (natural water) ir
     tirpaluose (solution). (A.P. Korenov).  p. 122.

21.  Oscilopoliarizacijos  panaudoji'mas vandens analize'je. (N.A.Sobinova, L.J.Cheifec,
     N.A.Romanova).  p.  123.

22.  Amalgamines chronopotenciometrijos panaudojimas gamtinio vandens (natural
     water) analizeje. (L.I.Minina, A.A.Nazarova,  V.B. Staradomskij).  p. 123.

23.  Hidrochemine's informacijos nestacionariniy eiliu analizes metodika.  (Kriuckov,
     A.M.Kaganova).  p.  124.

24.  Automatiniq stociij racionalaus isdestymo  lokaline'se automatine'se pavirsiniu.
     vandenu, kokybes kontrole's  sistemose metodika. (V.P. Korniov, V.B. Stradomskij,
     A.P. Bielousov).   p.  125.

25.  Kalcio karbonato  (calcium  carbonate) pusiausvyra Irkutsko vandens saugykloje
     (reservour; man-made  lake) ir Angaros upe's poveikis Irkutsko HES (hidroelek-
     trines) hidrotechniniq statiniu  betonui.  (N.S. Avilova, E.M.Speizer, A.A.
     Zujeva).  p.  125.
26.  Pakibusios ir istirpintos  gantiniame vandenyje organines medziagos  biochemines
     sudeties nustatymas.  (A.I.Agatova).  p. 126.

27.  Baikalo celiuliozes-popieriaus kombinato (BCPK) isvalyty nutekanciyjq  vandenu
     (sewage; wasterwater; waterborne waste) sieros-organiniu junginiu identifika-
     cija. (M.N.Anikanova, R.P. Loseva, L.I. Nomikos).  p. 127.

28.  CPK (celiuliozes-popieriaus kombinato) nutekanciuju vandeny (sewage; waster-
     water; waterborne waste)  sieros-organiniu, junginiu koncentracija prie  femu
     temperaturu ju dujinei chromatografinei analizei. (M.N. Anikanova,  A.M. Puchovs-
     kaja, L.I.'Nomikos).   p.  128.

-------
                                                                         p. 18

29.  Hidrocheminiu, ir hidrobiologiniu charakteristiku pasikeitimai eksploatuojant
      zuvivaisos tvenkinius (pond). (R.L.Arenkova, E.N. Baturina, R.A.  Larina).  p.129.

30.  Gamtiniu vandenu (natural water) analizes metody palyginimas.(  V.E.Askinazi,
     V.A.Kudriavceva, M.J. Drapkin, A.I. Kamenev, P.K.Agasian, J.N.  Sestopalov).p.l29.

31.  Isaldymo metodo panaudojimas tyriant mineralinj vandeni (mineral  water) "Naf-
     tusia". (A.E.Babinec, S.P.Salcimanov, A.P.Jasevic). p."130.
     /
32.  Siuolaikiniu metodu panaudojimas tyriant mikroelementus mineraliniuose vande-
     nyse (natural water) ir gidomajame dumble (mud). (A.E.Babinec,  N.P.Moisejeva,
     G.G.Kryzko).  p.131.

33.  Del HC1 nitroziniu junginiu ir antriniu aminq (VA), esanciu  vandens tirpaluose
     (aqueous solution) ir kai kuriu organines sintezes gamyklu/nutekanciuose van-
     denyse (sewage; wasterwater; waterborne waste) nustatymo dujine's  chromatogra-
     fijos metodikos. (V.V.Baikovskij, Z.L.Lembik, B.A.Tregubov).  p.  131.
34.  Teritoriju, kurios drekinamos nutekanciaisias vandenimis (sewage;  wasterwater;
     waterborne waste) pozeminiu vandenu (ground water; underground  water)  chemines
     sudeties transformacija.  (M.I.Bedusenko, V.E. Sandybin, K.A.Papravko),  p.  132.
35.  Vandens kokybe's ivertinimo apibendrininu metodika. (Bielogurov,  S.A.  Pesina).
                                                                            p.  133.
36.  Gamtiniu vandenu (natural water) organines medziagos deguonies  ekvivalentai.
     (E.S.Bikbulatov).  p. 134.

37.  Melsvai zaliu dumbliu (alga) organines medziagos suirimo aerobinese salygose
     kinetika.  (E.M.Bikbulatova, E.S.Bikbulatov).  p. 134.
38.  Sunkiuju, elementu buvimo  atmosferos ore ir krituliuose  nustatymo metodika.
     (I.I.Burcev, T.KVorobjova, L.P.Gluscina, V.K.Pavlenko, S.V. Svedov).  p.  135.
39.  Kulonometrinio metodo automatizavimas siekiant sukurti  prietaisus  lakiuju  ir
     nelakiuju. fenolg nustatymui nutekanciuose (sewage; wasterv/ater; waterborne
     waste)  ir gamtiniuose (natural  water) vandenyse. (J.A.Bystrovzorov, V.S.  Iva-
     nov),  p.  136.

40.  Nutekanciuju buitiniij vandeny (domestic sewage) procesu, modeliavimas.  (S.V.
     Vediagina).  p. 136.
41.  Pavirs'iniu vandenu (sufrace waters) klasifikacija pagal   [social istinio bloko]
     saliu - SEV nariu, standartus.  (A.A. Vernicenko, N.F.Loskutov,  M.F. Soldatova).
                                                                           p.  137.
42.  Gamtinio vandens (natural water) suspenduotoje medz'iagoje (suspended watter)
     esancig mikroelementM (Ni, Co,  Ag, Cu, Sn, Mo, Ti, Bi,  Pb, Mn)  nustatymas
     spektrografiniu metodu.  (K.S. Viligur).  p.  138.
43.  Kai kurie daugiamates matematikos statistiniu metody panaudojimo  rezultatai,
     analizuojant hidrochemine informacija. (B.M. Vladimirskij, E.V.Melnikov,  V.A.
     Kirpalj, I.E.Peresunko, ft.A. Dombajan).  p.  139.
44. Dinaminiu, eiliu ekstrapoliacijos evristinis algoritmas.  (B.M.Vladimirskij,  E.V.
     Melnikov).  p. 140.
45.  Ph aplinkos ir tirpiklio  (solvent) itaka pesticidq ekstrakcijai  is vandens.
     (D.B. Girenko, M.A. Klisenko, M.V. Pismennaja).  p. 141.
46.  Kai kuriu, SPAV anionu gamtiniame vandenyje (natural water) pasikeitimai.  (L.P.
     Gorelova).  p. 142.
47.  Vandenyje esancios gyvgju organizmu mase's diferencijuotas ivertinimas. (A.P.
     Gordienko).  p. 142.
48.  Hidrocheminiai tyrimai  vandens apsaugos sprendimii planavime  ir  ju  priemime.
     (V.I.Gurarij, T.N.Naumenko).  p. 143.

-------
                                                                            p. 19.


49.  Cinko ir nikelio bendro nustatymo gamtiniuose vandenyse (natural water) spek-
     tografinis budas. (L.F. Dubinina, L.B. Dacun).  p. 144.

50.  Gyvsidabrio (hydrargyrum) (II) gamtiniuose vandenyse (natural water) nusta-
     tymasŁkstrakciniu-spektrofotometriniu budu, panaudojant difenilformazana
     l-(ftalazinilas-l)-3,5. (L.F. Dubinina, T.M. Barbina, V.N.Podcainova). 'p. 144.

51.  Vanadzio gamtiniame vandenyje (natural water) nustatymas ekstrakciniu-fotomet-
     riniu biidu, panaudojant acilhidrazona,. (V.I .Dudariov, E.A.Morgen, A.V. Dolgar-
     iov, E.S. Rosinskaja, N.A. Vlasov).  p. 145.

52.  Del naftos produkty gamtiniuose vandenyse (natural water) nustatymo metodikos.
     (M.J. Dubova, L.P. Gorelova, L.M. Klykova).  p. 146.

53.  Gruntinio vandens (Groundwater) hidrocheminio rezimo pasikeitimy prognoze, pa-
     naudojant matematinio model iavfimo metodus. (G.P.Jevgraskina).  p. 147.

54.  Makrofitai - is'tirpintii organiniu medziagy ir fenolu sumos s'altiniai Barenco
     juros priekrantineje zonoje (near-shore; inshore; foreshore).p. 148.
55.  Fosforo organinio nuodingo chemikalo dimetil-dichlorvinilfosfato (DDVF) vande-
     nyje nustatymo ekstrakcinis-fotometrinis metodas. (K.P. Jersova, N.S. Komarov).
                                                                            p.  148.
56.  Boro, magnio, gelezies dumbliname vandenyje nustatymas jsmisiniu-spektri,niu
     budu, disperguojant vandeni  kibirkstine iikrova. (A.A.Zeleznova, O.V. Sis'kina).
                                                                            p. 149.
57.  Vandens ir jo panaudojimo upiu atkarpose, kuriose yra limituotas (apribotas)
     vandens naudojimas, teisingo valstybines vandens apskaitos vedimo hidrochemine
     kontrole. (V.M.  Ivanik, T.Ch. Kolesnikova).  p. 150.

58.  Apie lakiujy fenolu, nustatymo kalorimetriniu metodu automatizavim^. (V.S. Iva-
     nov, N.N.ternousov, E.E. Judovic).  p. 150.

59.  Baltymu buvimo gamtiniame vandenyje (natural  water) nustatymas mikrograminiais
     kiekiais, panaudojant chemiliuminescentini, metoda. (L.V. Kalabina, B.I. Nabi^
     vancev, I.S. Macko). p. lll.(ziur. eil-Nr. 8).

60.  Poliorganilsiloksanu panaudojimas kai kuriu metalu koncentracijai ir ju nusta-
     tymui gamtiniuose (natural water) ir nutekanciuosiuose (sewage; wasterwater)
     vandenyse. (A.I. Kirilov, O.V. Zemlianusnova, I.P. Golentovskaja, N.A. Vlasov).
61.  Gamtiniu vandenq (natural  water)  kokybes automatizuota kontrole,    P-
     naudojant ioninius-selektyvinius  elektrodus ir gaunamu. duomeny patikimumas.
     9G.G.Kiseliov).   p.  152.

62.  Herbicidu. transformacijos ryziu, drekinamos sistemos kolektorinio-drenazinio
     tinklo vandenyje tyrimai.  (V.G.  Kovtun, A.J.  Jurcenko, A.I.  Zatula).  p.  153.

63.  Azoto ir fitoplanktono formy dinamika, esant skirtingam juros vandens uz'ter-
     simo laipsniui.  (N.P.  Kovrigina,  L.G.Senickina).  p. 154.
                        •<•*,-
64.  Potenciometrinio f^bridu nustatymo su ioniniais-selektyviniais elektrodais
     jautrumo pakelimo budai. (E.A.Konsina, O.M. Tabakova, R.D. Cingareli, M.M.
     Seniavin).  p.  154.

65.  Meginiy (sample) paruosimo automatizavimas, analizuojant vandens kokybe.
     (I.F. Konkov).   p. 155.
66.  Atomine's-absorbcine's spektrofotometrijos panaudojimas, atliekant hidroche-
     minius tyrimus.  (A.P.  Koreniov,  G.S.Konovalov).  p. 156.

67.  OGSNK (Bendravalstybine stebejimy ir kontroles tarnyba) sistemoje-racionalaus
     stebejimu hidrotechninio tinklo isdestymo metodikos tobulinimo.klausimai.
     (V.P. Kornev, G.I. Ganin, V.T. Kaplin, V.I. Gorochov).  p. 156.

-------
                                                                            p. 20

68.  Chloro organiniu pesticidu nustatymo dirvozemije klausimu. (P.A.Korytko,
     S.A.Arinova).  p. 157.

69.  Liqnosulfanatu ir sulfatinio lignino nustatymas gamtiniame vandenyje (natural
     water), panaudojant anodine voltampermetrija su grafitiniij elektrodu. (V.F.
     Korytceva, N.P. SkvorcovaK  p. 158.

70.  Pasleptu, perijodis'kumu hidrocheminese eilese is'aiskinimas, panaudojant Markovo
     diskretiskas grandines. (I.A. Kriudkov, A.M. Kaganova).  p. 159.

71.  Apie slapalo (urea) pasiskirstym§ eutrofiSkame baseine (water body; waters).
     (L.S.Kosmenko, V.A. Bryzgalo, A.D. Semionov).  p. 160.

72.  Naujo grupinio rodiklio - "Sunkujy metaly suma" panaudojimas vandens kokybe's
     charakteristikai. (M.S. Kravcenko, N.A. Sobina, L.N. Severdina).  p. 161.

73.  Del dugnine'se nuogulose (bottomset beds) esanciu medziagu, turinciu azota,
     transformacijos. (L.I. Kuris, A.N. Popov),  p. 161.

74.  Anglies dvideginio (carbon dioxide), esancio juros vandenyje su jvairia nepas-
     tovios organines medz'iagos koncentracija, dinamika. (E.A. Kuftarkova).  p. 162.

75.  Fe ir Mn  ezeru nuosedu, gruntu tirpaluose kalorimetriniu budu modifikacija.
     (I.E. Leibovic).  p. 163.

76.  Arseno (III) ir arseno (V) atskiras nustatymas ekstrakciniu-fotometriniu  budu
     gamtiniuose (natural water) ir nutekanciuose (sewage;  wasterwater; waterborne
     waste) vandenyse. (E.V. Litvinenko, N.S. Zotejeva, M.S. Kravcenko).  p. 163.

77.  Vandens masiii dinamikos tyrimai, panaudojant automatizuota duomeny rinkima ir
     ju, apdorojima. (V.Ch. Lifsic, A.L. Pomazovskij, V.S. Titov, A.V. Kurinnyj)".
                                                                          p. 164.
78.  Apie galimybe pagerinti elektrocheminii^ davikliy darbinius parametrus deguonies
     koncentracijai. (R.V. Marvet, T.Ch. Jaetma).  p. 165.

79.  Latvijos TSR mazy upiy organinio uzters'imo destrukcijos intensyvumo tyrimai.
     (M.N. Matisone, M.K.Zvaigzne, R.P. Zembacha).  p. 166.

80.  Gamtiniu vandenu (natural  water), uzterstq naftos (oil; mineral oil; petroleum)
     produktais ir labai  stipriai  mineralizuotais nutekejimais (effluent; outlet;
     runof) kokybes pakelimas biologiniais metodais. (N.V.  Morozov, V.N. Nikolajev,
     R.B. Petrova, A.F.  Magalimov).  p. 166.

81.  Metalu ionu ir gamtinio vandens (natural water) kompleksinio susidarymo proce-
     su tyrimai. (B.I. Nabivanec,  P.M. Linik, L.V. Kalabina).  p.  167.

82.  Prietaisai naftos (oil; mineral oil; petroleum) produkty nutekanciuosiuose van-
     denyse kontroliavimui. (V.M.Osipov, E.E. Judovic).  p. 168.

83.  Sim-triazinij hidrolizes klausimu. (M.S.Petrosian).  p. 168.

84.  Kalcio ir magnio vienalaikio  nustatymo gamtiniame vandenyje (natural water)
     fotometriniai metodai. (E.A.Pisarskova, E.A. Morgen, N.A. Vlasov).  p. 169.

85.  Apie vandens isvalymo nuo organiniy priemaisu^ ivertinimo kriteriju. (S.M. Ro-
     zinojer, G.V. Charitonov).  p. 170.
86.  Mikro priemaisu, elementu gamtiniame vandenyje (natural water) nustatymas,
     panaudojant nusodinimo (soosazdenija) procesus ir inversine's voltampermetrijos
     metoda. (V.P.Portretnyj, V.T.Cuiko).  p. 171.
87.  Azoto isnesimas kolektoriniais vandenimis is tresiamu, ir laistomu. lauku
     Vidurines Azijos sqlygose. (L.S.Postojalkina, K.A.Bersonova, M.N.  Tarasov,
     L.V. Braznikova).  p. 172.
88.  Kai kurie metodiniai priejimai tyriant uzters'ty nutekanciujij (sewage; wasterwa-
     ter; waterborne waste) ir gamtiniq (natural  water) vandenu sudeti. (V.M. Pru-
     sakova, V.V.Konstantinova, E.A. Verzbickaja).  p.

-------
                                                                             p. 21
 89.  Apie ditizono panaudojima analizei atomines-absorbcine's spektroskopijos metodu,
      is juros vandens ekstraguojant cinka. (L.I. Rozanskaja).  p. 173.

 90.  Apie hidrocheminio istirtumo medziagos panaudojima. (A.L.  Rabinovic, V.T.
      Kaplin).  p. 174.

 91.  Apie hidrochemines informacijos kontroles budus. (A.L.  Rabinovic, T.Ch. Koles-
      nikova).  p. 174.

 92.  Hidrochemines informacijos vartotoju kategorijos. (A.L. Rabinovic).   p. 175.

 93.  Skystu, ioniniy-selekciniu elektrodij panaudojimas organiniq medziagu,  mikroprie-
      maisu, buvimo vandens aplinkoje kontrolei. (E.M. Rachmanjko, G.L.  Starobinec,
      A.L. Gulevic, G.A. Lajevskaja).  p. 176.

 94.  Evropijos liuminescentinis nustatymas mineraliniuose vandenyse.  (M.M. Rybakova,
      A.I. Kirilov).   p. 176.

 95.  Ni, Co, Zn, Cu, V, Sn, Mo, Ti, Al, Bi, Pb ir Mn spektrocheminis  nustatymas
      analizuojamuose tirpaluose, esant gelezies miligraminiams  kiekiams.  (N.T.
      Ryzkov).  p. 177.

 96.  Apie vandens kokybe's cheminiu rodikliu interkalibracija. (A.E.Saava).  p. 178.

 97.  Apie mikroelementu, nustatyma Volynes Poleses gamtiniuose vandenyse (natural
      water). (V.N.Savickij, D.V."Zakrevskij).  p. 178.

 98.  Hidrobiocenozes reakcija kaip vandens telkiniu, (water body; waters)  uztersimo
      pesticidais metodas. (N.I.Samarin).  p.  179.

 99.  Apie dugniniLj nuoguly (bettomset beds) BPK nustatymo metodika.  (V.N. Safonova,
      V.T. Kaplin).  p. 180.

100.  Nauji duomenys  apie organiniq medz'iagij (OM) oksidacija  gamtiniuose vandenyse
      (natural water).  (B.A. Skopincev,  J.V. Larionov).  p.   181.

101.  Kriptingoji kristalizacija kaip organinii^ priemais'ii vandenyje koncentravimo
      metodas. (N.A.  Sobina, V.F. Bondarenko,  O.F. Boberov).   p.  181.

102.  Skystas ioninis-selekcinis elektrodas is Hgl-j^aniono ir jo panaudojimas gyv-
      sidabrio (Hg) mikrokiekiu, nustatymui vandens tirpaluose (solum).  (G.L.  Staro-
      binec, E.M. Rachmanko, R.del  Toro  Denis, A.L.  Gulevic).  p. 182.

103.  Cheminiu medziagu irimo ir transformacijos procesui itakos  vandens kokybes
      pagrindiniams higieniniams rodikliams jvertinimo metodiniai priejimai.  (I.V.
      Sutokskaja, Z.N.  Pavlova, M.G.  Krylova,  G.N. Krasovskij).   p. 183.

104.  Indeksu "santykinis gausumas" ir "santykinis ivairumas" atliekant vandens
      sriautu (water  boody; watercourse, water course training)  sanitarinius-hidro-
      biologinius tyrimus. (V.N. Talskij, S.A. Nisanchdzajev).  p. 183.

105.  Suspenduotu medziagij vandens baseinuose  (water body; waters) nustatymo  metodi-
      kos klausimu. (E.N. Tarasova).   p. 184.

106.  Del GOST 17403-72 (valstybinis  standartas) "Hidrochemija.  Pagrindine's s^vokos.
      Terminal' ir charakteristikos" galiojimo  pratesimo.  (M.N. Tarasov, A.L.  Rabi-
      novic).  p. 185.
107.  Nufiltruotos suspenzijos (suspension; slurry)  kiekio fluorometrinis  nustatymas
      zarnyne, kaip kai kuriu hidrobionty (water organismus;  aquatic organisms) fi-
      ziologinio aktyvumo indikacijos budas. (N.M. Trunov, E.P.  Lysenko, A.F. Deg-
      teriov, P.I. Korolenko).  p.  185.

108.  Negyvii organizmi^  hidrobiologiniame me'ginyje (sample) santykinio  kiekio  nusta-
      tymo metodas. (N.M. Trunov, E.I. Anisimova, O.V. Chopriackova, P.I.  Korolenko).
                                                                        p.  186.

-------
                                                                           P. 22


109.  Naftalinsulfo rugsciu, gamybos nutekanciuju vandenu (sewage, wasterwage, wa-
      terborne waste) isleidimo i vandens telkinius (water body; waters) salygu
      nustatymo eksperimentiniai tyrimai. (A.Ch. Fedorovskaja, I.V. Maj). 'p. 186.

110.  Geriamojo vandens (drinking water) ir miesty nutekanciuju vandenu (sewage;
      wasterwater; waterborne waste) saltiniu (water dispenser; water outflow), uz-
      terstu pesticidais, kontrole. (L.A.Chrfstijanova, N.I.  Udalceva, S.S.  Soldato-
      va).  p. 187.

111.  Isvalytu nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste)  kokybes
      ekspresinis jvertininias. (L.A.Christijanova, I.V. Seriakova, D.D. Lycnikova).
                                                                           p. 188.
112.  Fitoplanktono fotosintetinis aktyvumas kaip vandens aplinkos bukle's stovio
      rodiklis. ( O.P.Cvyliov, V.N. Tkacenko, A.I. Starceva).   p. 188.

113.  Mikroreaktorius chloruoto anglies vandem'lio, esancio juros vandenyje, bendram
      nustatymui. (S.M.  Cerniak).  p.  189.

114.  Apie sintetiniu pavirsiniy-aktyviq medziagu (SPAM) elgsena, gamtiniame  van-
      cjenyje (natural  water).  (S.S.Samanajev, N.A. Jakovleva,  A.M. Cerniajev, I.E.
      Cerniajeva).  p. 190.

115.  Trasq kiekio drekinamuose zemes  ukio  laukuose (DZUL)  apskaiciavimo metodai.
      J.Z. Seveliov, S.N.  Cizevskaja,  V.B.  Isakov).  p. 191.

116.  Poliarografinio metodo panaudojimas pramoniniq  nutekanciyjq vandenu (sewage;
      wasterwater, waterborne waste) BPK nustatymui. (T.L.Skorbatova, J.P. Ponoma-
      riov, V.N.  Griscenko, F.A. Lucenko).   p. 192.

117.  Vario, seleno ir kadmio ekstrakcinis-poliarografinis  nustatymas sachtu, van-
      denyje (pit water).   (V.D. Scukin, I.D.  Kozirod).  p.  192.

118.  Nutekanciuju vandenij (sewage; wasterwater; waterborne waste) transformacija
      ivairiuose  Juodosios juros Łelfo gyliuose. (E.F.Sulgina).  p. 193.


D.               Sekcija "Aerokosmines informacijos distancines indikacijos
                         ir interpretacijos  aparatura  ir metodai  gamtinio
                         vandens (natural water) bukles opreratyviai  kontrolei".



  1.  Daugiazonines kosmines informacijos sakinio apdorojimo  klausimai. (V.A. Kriul-
      kov, J.V. Zavolokin, N.D.  Liubovnyj,  S.M.  Sazin).  p.  196.

  2.  Sausumos pavirsiniu  vandenij klasifikavimo  pagal  kosmini  pavaizdavima klausimai.
      (V.A. Kriulkov,  N.D. Liubovnyj,  S.M.  Sazin).  p.  197.

  3.  Mazu gabaritu, lauko  spektometras. (V.A. Kriulkov, N.P.  Ledasciov, V.I.  Nosaciov,
      L.A.' Sliachova).  p. 198.

  4.  Sausumos pavirsiniuose vandenyse (sufrace  waters) esancios  suspenduotos medz^ia-
      gos (suspended solids) kiekio nustatymo spektrinio ryskumo  metodu klausimu.
      (V.A. Kriulkov,  L.A. Sliachova).  p.  199.

  5.  Sausumos pavirs'iniu,  vandenu, (sufrace waters) bukles ivertinimas panaudojant
      IK-radiometra. (V./I.Kriulkov, N.O. Krutikov, K.I. Smelkov).  p. 201.

  6.  Suspenduotos medz'iagos (suspended solids;  suspended matters) laikintj-erdviniu
      charakteristiku  nustatymas pagal vandens telkiniu (water body;  waters)  ir
      vandens sriautu,  (water boody; watercourse; watercoursetraining) aerokosminiu
      nuotrauku mikrofotometravimo duomenis. (J.V. Zavolokin,  V.A. Kriulkov,  N.P.
      Serebriakova, S.T. Lapcenkov).  p. 202.

-------
                                                                          p. 23
 7.  Stating modeliu panaudojimas gamtiniu vandeng (natural water) kokybes distan-
     cines^kontrole's pagrindimui. (K.L. Boc'eniuk, V.A. Kriulkov, M.L. Krajzman,
     L.A. Sliachova).  p. 204.

 8.  Integruojanti sfera kaip etalonas. (N.P. Ledasciov, S.I. Mironenkov, V.I. Nora-
     ciov, V.G. Troskin, V.A. Kriulkov).  p. 205.

 9.  Aeronegatyvi} mikrofotometravimas ir jij kokybine analize turint tiksljj nusta-
     tyti optimally daugiazoniniy aeronuotrauku informatyvis'kumo rastra. (J.V. Za-
     valokin, V.A. Kriulkov, N.P. Serebriakova).   p. 206.

10.  leinancioji optine sistema "fokon-sfera". (V.G.Troskin, V.I. Nosacfiov, N.P. Le-
     dasciov, S.I. Mironenkov, L.A.  Sliachova).  p. 207.

11.  Pavirsiniu vandeny telkiniu (water boody; waters) ir vandens sriautu, (water
     boody; watercourse; watercoursetraining) aerokosminiu vaizdu televizineje
     sistemoje analire, siekiant nustatyti tersanciyju, medziagy (pollutant; conta-
     minant) paplitimo laikinas erdvines charakteristikas. (J.V. Zavolokin, V.A.
     Kriulkov, S.T. Lapdenkov, N.P.  Serebriakova).  p. 207.

12.  He-Ne lazeriai sausumos pavirsiniu vandenu suspenduotos medziagos (suspended
     solids; suspended matter) nustatymui. (V.A.Kriulkov, V.A.Popov),  p. 209.

13.  Interferenciniq filtru panaudojimas spektrometruose. (N.P. Ledasciov, V.I. No-
     saciov, V.A. Kriulkov).  p. 210.

14.  Del drumzlino vandens (opacity  water; turbidity water) erdvine's-laikinos dina-
     mikos jvertinimo metodikos pagal daugiazoninius kosminius vaizdus. (I.N. Alek-
     sejeva, M. Nazirov).  p. 211.

15.  Skaniruojancio (skanirujuscego) optinio lokatoriaus panaudojimas distanciniam
     naftim'u, uzterstu^ vandenui(contamination water of productive oil  strata) at-
     radimui. (M.A.Kropotkin, T.J.  Seveljeva, V.A. Ivanov).  p. 211.

16. Uztersimo nafta (oil  contamination; oil  pollution) naftos plevele's (oil  film;
     oil lager;^oil-slick; slick) storio kontaktinis nustatymas optiniu metodu.
     (V.I. Taraskevic, T.J. Seveliova, M.A.  Kropotkin).  p. 214.

17.  Hidrometeorologiniu faktoritj itaka vandens          . (water body; waters) uz-
     tersimo nafta (contamination of oil;  pollution of mineral oil) radiometrinio
     aptikimo rezultatams. (T.J. Seveljova,  M.A.  Kropotkin).  p. 216.

18.  Uztersty vandenq (contamination water)  paplitimo ir ju ribi| charakterio tyri-
     mai, panaudojant distancinio matavimo sistemas. (O.E. Korotkevic).  p.  219.

19. Daziklio (dye liquor) demiu, turbulentines difuzijos charakteristiky tyrimq
     pagal aerometodu duomenis taikomieji  aspektai. (V.I. Zac, A.I. Sevastjanov).
                     *                                                    r\  001
20. Ju'ros pavirsiaus uztersimo nafta (contamination of mineral oil) tyrimal,
     panaudojant distancine's fluorometrijos  metoda. (I.V. Mazurov, V.A. Torgoviciov,
     E.J.Cajanova).  p. 224.
                                                                          fa
21.  Le'ktuvo 1 idar-poliarimetras gamtiniu  vandens telkiniu pavirs'inio sluo^nio
     atspindz'io savybiu tyrimams. (L.N. Biric, A.I. German, A.P. Tichonov, A.E.
     Tiabotov).  p. 226.

22.  Apie juros pavirsiaus uztersimo nafta (contomination of mineral  oil) nustatymo
     galimybes pagal  lazerio spindulio atspindzio intensyvumo fluktacija. (A.I.
     German, G.S. Gurevic).  p. 228.

23.  Informacijos uzras'ymo ant magnetinio  nesejo  irengimas, magnetofono "Vesna
     201-stereo" bazeje.(N.P. Ledasciov, G.M. Mironenkov, V.I. Nosaciov, V.G.
     Troskin, V.A. Kriulkov).  p. 230.

-------
24.  Interferenciniu sviesos filtrij pakeitimo prietaisas. (N.P.Ledasciov, V.I.
     Nosadiov, V.A.Popov),   p. 232.

25.  Juros pavirsiaus uztersimo nafta (contomination of mineral  oil) tyrimai, pa-
     naudojant atspind2:io spinduliavimo erdvine's filtracijos metoda. (E.M. Biger,
     G.M. Kricenickij, I.V.  Mazurov, V.E. Rokotian).  p. 232.

26.  Apie gamtinio vandens  (natural water) antropogeninio pasikeitimo distancine's
     indikacijos galimybes.  (E.A. Vostokova, N.M. Novikova).  p.234.


     Is viso knygoje yra  248 straipsniai.

-------
                                                                         p. 25

                              Nr. 5


TSRS Hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kontroles valstybinis komitetas.

Hidrochemijos institutes (Rostove prie Dono).


              Hidrochemine medziaga. LXXVIII tomas.

              MATEMATINIAI  METODAI  HIDROCHEMIJOJE.

                                                          Leningrad. 1981.
             Hydro Chemikal Materials. Volume 78.

             MATEMATICAL  METHODS  IN  HYDROCHEMISTRY.



     Siame straipsniq rinkinyje nagrinejami stebejimu sistemos ir informacijos

sistemos planavimo metodai, o taip pat hidrocheminiu, procesu, matematiniu, modeliu

sudarymo metodai.  Rinkinys skirtas specialistams, dirbantiems vandens resursq

tyrimu, ir ju apsaugos srityje.

     Sioje knygoje yra tokie straipsniai:


 1.  Pavirsiniu, vandeny (sufrace waters)  monitoringo klase's. (V.L.  Pavlenko).
     p. 3.  Bibliogr. - 9 pavadinimai.

 2. Hidrocheminiu,  lauku. erdve's-laiko kintamumo tyrimu pagrindiniai  principal  ir
     kriptys. (G.V.Cycarin, I.T. Gavrilov,  S.G.  Tusinskij, V.L.  Pavelko). p.  12.
     Bibliogr.  - 8 pavad..

 3.  Uzdavinio  matematinis sudarymas vandens kokybes kontroles sistemos parametru
     optimizacijai. (V.P. Bielogurov). p.  18.  Bibliogr.  - 3 pavad..

 4.  Eutropiniu, vandens saugyklu (barrage;  man-made lake) kai kuriy fiziniu-cheminiq
     rodikliu dinamikos tyrimai, siekiant pagristi  stebejimu, daznum§ ir matavimu
     metiniame  cikle suderint§  tikslum§.  (N.A. Averin, I.T.  Gavrilov, T.P.  Kroms-
     kaja, S.G. Tusinskij). p.  22.  Bibliogr. -  5 pavad..

 5.  Vandens kokybes apskaiciavimo metodq jvertinimo keliai. (V.L.  Pavelko).  p. 32.
     Bibliogr.  - 4 pavad..

 6.  Vandens uztersimo tendencijy indentifikacija pagal  dispersiju  analize^. (V.L.
     Pavelko).  p.  48.  Bibliogr. - 5 pavad..

 7.  Hidrocheminiu, stebejimu parametru. tobulinimo keliai, siekiant  islyginti  OGSNK
     iseinanciu, duomenu, patikimuma. (V.L.  Pavelko). p. 57. Bibliogr. - 6 pavad..

 8.  Del  isskirtu.  ismetimu stebejimu daznumo apskaiciavimo metodikos. (V.L. Pavelko,
     I.J. Kamov, A.P. Sarycev).  p. 65.  Bibliogr. - 3 pavad..

 9.  Pasle'ptu, perijodiskumu, analizuojant hidrochemines  informacijos laikinas eiles,
     isskyrimas. (I.A.Kriuckov). p. 69.   Bibliogr.  -  1 pavad..

10.  Duomenu, "hidrochemija" banko sudarymo  pagrindine's koncepcijos. (O.A. Oznobichin,
     G.G. Panasenko). p.  72.
11.  Apie trasu[ isplovimo is zeme's ukio  laukij modelio sudarym^.  (K.L. Boceniuk, L.V.
     Braznikova, V.L. Pavelko,  L.S. Postojalkina).  p. 75.  Bibliogr. - 6 pavad..

12.  Informacijos  skaiciais sutankinimas  ja saugant techniniuose nese'juose. (V.L.
     Pavelko).  p.  81.  Bibliogr. - 3 pavad.

-------
                                                                        p. 26

13.  Azoto ir fosforo isplovimo is drekinamu, plotu modeliu matematinis sudarymas.
     (L.S. Postojalkina, K.L. Boceniuk, V.L.' Pavefko).  p/92.   Bibliogr.  - 3  pavad.

14.  Kompleksu susidarymo procesu statistinis modeliavimas. (K.L.  Boceniuk, T.V.
     Goncarova, I.V.  Kolosov, I.d. Kosov, V.L. Pavelko).  p. 99.   Bibliogr. -3 pavad.

15.  Kai kuriu, medziagu nuteke'jimo (effluent, disharge, autflow)  su Selengos  upe's
     vandeniu prognozes model is.  (K.L.  Boceniuk, V.L.  Pavelko,  A.A. Matvejev).
     p. 104.   Bibliogr. - 2 pavad..

16.  Apie hidrocheminio lauko erdve's didziq sumazinima, apibendrinty rodikliu
     ivedimo budu.  (K.L. Boceniuk, V.L. Pavelko, A.A.  Matvejev,  L.I. Leontjeva).
     p. 108.   Bibliogr. - 3 pavad..
17.  Hidrocheminiu  erdve's-laiko lauky analize', atsizvelgiant ]  jy  nevienalytis-
     kuma ir daugiakomponentiskum§.  (S.M. Mikulinskaja, V.A. Rozkov, I.S.  Spajer).
     p. il3.   Bibliogr. - 11 pavad..
18.  Horizontalus turbulentinis persimaisimas mazoje vandens saugykloje.  (S.G.
     Tusinskij).  p.  123.  Bibliogr.  - 6 pavad..

     Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa santrauka (anotacija)  rusu, kalba.

     Knygoje  is viso yra 314 bibliografinii^ nuorodu,.

-------
                                                                       P- 27


                               Nr.  6


TSRS  Hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kontroles valstybinis komitetas.

Hidrocheminis institutas (Rostove prie Dono).


                 Hidrochemine medz'iaga. LXXXII tomas.

      PAVIRSINIU VANDENU EKOLOGINES TOKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS.

                                                              Leningrad.  1981.
            Hydro Chemical  Materials.  Volume 82.

      ECOLOGICAL  TOXICOLOGY  PROBLEMS  IN SURFACE  WATERS.



     Sis straipsnii] rinkinys yra skirtas vienai is aktualiausiu. aplinkos  apsaugos

problemai - antropogeniniu,  faktoriu poveikio biohidrocenoze'ms ekologinio-toksikolo-

ginio ivertinimo naujo priejimo ir nauju metodu sukurimui.

     Isdestyti nauji vandens telkiniy ir vandens bukle's egzimodiagnostikos prieji-

mai ir metodai.  Nagrinejami  vandens objektu, biomonitoringo  uzdaviniu sprendimo

biologiniu metody isvystymo  perspektyvos.

     Straipsniu, rinkinys yra skyriamas mokslo ir praktikos  darbuotojams,  kurie
dirba vandens toksikologijos, hidrobiologijos, hidrochemijos srityse, o taip pat

atitinkamu, profiliu aukstuju mokyklu studentams.

     Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:

 1.  Hidrobiologiniu bendriju bukles antropogeninio poveikio salygose kontroles
     biologiniai metodai. (O.M. Kozova).  p. 3. Bibliogr. -  22 pavadinimai.

 2.  Apie statistiniu metodq panaudojima vandens kokybes prognoze's nustatymui.
     (O.M. Kozova, N.A.  Sastina).   p.  17.  Bibliogr. - 9 pavad..

 3.  Gamtinig (natural water) ir nutekanciyju vandeny (sewage, wasterwater,  water-
     borne waste) biologines analizes vieningos sistemos sukiirimo problema.
     (Teorija ir praktika).  Pranesimas I:  Kai kuriy pilvakojy moliusky rus'iy funk-
     cijonavimo  bukles analize, panaudojant eiles fermentu  laikinos organizacijos
     tyrimus. (P.I. Korolenko,  L.S.  Fedorova, A.J. Gvozdariov, E.V. Morozova,
     N.I. Cema,  O.V. Jakunina,  L.M.  Peredeina).  p. 34. Bibliogr. - 11 pavad..
4.    Gamtiniu, (natural water) ir nutekanciuju vandenu (sewage, wasterwater,  water-
     borne waste) biologines analize's vieningos sistemos sukurimo problema.
     (Teorija ir praktika).  Pranesimas II:  Laikino fermentinio aktyvumo savaimine
     organizacija, kaip viena is organizmu veiklos adaptacine'- prisitaikymo  sa-
     vybe). (L.S.Fedorova,  P.I. Korolenko^A.J. Gvozdariov,  O.V.  Jakunina, L.M.
     Predenna).  p. 51. Bibliogr. - 20 pavad..

5.    Organizmu naturaliu populiaciju gyvybines veiklos funkcines bukles egzimodi-
     agnostikos  ekspres-metodu  sukurimo klausimu. (P.I. Korolenko, A.J. Gvozdariov,
     L.M. Predeina). p.  64.  Bibliogr.  - 31 pavad.
6.    Hidrobiontu (water organismus;  aquatic organismus) fiziologines bukles  iver-
     tinimo unifikuotas metodas. (N.M. Trunov, E.P. Lysenko, A.F. Degteriov, P.I.
     Korolenko). p. 78.  Bibliogr.  -  9 pavad.

-------
                                                                         p.  28


 7.  Vertikaliosios elektroforezes patobulintas prietaisas.  (P.I.  Korolenko, V.A.
     Dechta). p. 87. Bibliogr. - 13 pavad..

 8.  Mikroorganizmu, esanciu gamtiniame vandenyje, naujas bendro ju, kiekio nustatymo
     metodas. (N.M. Trunov, O.V. Chopriackova, V.L.  Kubrakov,  E.I.  Anisimova, P.I.
     Korolenko). p. 100. Bibliogr. - 10 pavad..

 9.  Deguonies koncentracijos vandenyje nustatymo fotometrinis metodas.  (P.I. Ko-
     rolenko, G.S. Kotliarevskaja). p.  105.  Bibliogr.  - 11 pavad..

10.  Kai kuriq pavirsiniu vandenu^ (sufrace waters) kontroles hidrobiologiniij metodu
     ekonominio efektyvumo nustatymo klausimu. (L.I.  Tananejev, P.I.  Korolenko,
     G.S. Kotliarevskaja, A.J. Gvozdariov, L.M. Predeina). p.  114.  Bibliogr. - 2 pav

11.  Del kai kuriq ekologiniu-toksikologiniu ir hidrocheminiu  tyrimq mokslinio-
     techninio lygio nustatymo metodikos.  ((..1. Tananejev, V^L. Necajev, I.G. Kosov).
     p. 121.

12.  Terminologijos vandens toksikologijos srityje klausimu. (P.I.  Korolenko).
     p. 127.


     Sioje knygoje prie kiekvieno straipsnio taip pat yra trumpa santrauka (ano-

tacija) rusu kalba.

     Yra du knygos egzemplioriai.

     Is viso knygoje yra 148 bibliografines  nuorodos.

-------
                                                                          P. 29

                                Nr. 7

TSRS Hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kontroles valstybinis komitetas.
Hidrocheminis institutas (Rostove pn'e Dono).

                Hidrochemine medziaga. LXXXIII tomas.
     GAMTINIU VANDENg CHEMINES SUDETIES FORMAVIMASIS IR CHARAKTERRISTIKA,
                  METODAI IR ANALIZE.
                                                        Leningrad.  1981.
               Hydro Chemikal  Materials.  Volume 83.
    FORMATION AND CHARACTERISTICS OF THE  CHEMICAL STRUCTURE OF
    NATURAL WATER, METHODS AND ANALYSIS.

     Siame straipsniu, rinkinyje nagrinejami gamtiniu vandeny formavimosi, ju che-
mines sudeties,  gamtiniu procesu, vykstanciu, vandenyje, laboratorinio ir matematinio
modeliavimo klausimai, o taip pat jg analizes metodai.
     Straipsniu,  rinkinys yra skirtas specialistams, kuriu, darbas yra susijes su
gamtiniu, vandenu (natural water) tyrimais.  Jame yra sekantys straipsniai:

 1. Upe's Kovdy baseino ezeru, vandenyje esancios organines medziagos, (N.S.Char-
    kevic, A.V.Sabylina).  p.  3. Bibliogr.  - 8 pavad.
 2. Kai  kuriy Karelijos ezertj  vandenyje istirpe ir suspenduoti lipidai.  (A.V.  Sa-
    bylina, A.D. Semionov).  p.  10.   Bibliogr. -' 46 pavad.
 3. Kai  kuriu mikroelementu  buvimas ir pasiskirstymas Siaures-Ryty  Mongolijos
    gamtiniuose  vandenyse.  (G.R.Filipova,  N.A.Vlasov, G.M.Speizer,  L.A.Carcidi,
    N.V. Demina, N.F. Aprelkova, L.L.  Bogdanova). p. 23.   Bibliogr.  - 5  pavad.
 4. Rytinio Prieskaukazio mezozojiniy  nuogulq pozeminio vandens mikroelementai.
    (V.P. Iljicenko). p. 27.  Bibliogr. -  15 pavad.
 5. Apie stroncio geocheminius  ypatumus Dagestano sluoksniniuose vandenyse (stratal
    water). (Z.M. Stancajeva).  p. 34.   Bibliogr.  - 13.
 6. Petrovsko-Anastasijevsko ryziu  laukUj  drekinimo sistemos biogenines medziagos
    isnesimas kolektoriniais vandenimis.  (E.A.Kobiliova,  M.N.  Tarasov).  p. 41.
    Bibliogr. -  13 pavad.
 7. Krasnousolsko mineralinio  vandens  hidrochemine charakteristika  ir jo forma-
    vimosi ypatumai. (V.G.  Popov),  p.  47.   Bibliogr. -  12 pavad.
 8. Uolienu^ filtraciniu savybiu itaka  gruntinii^ vandenu (groundwater) chemines
    sudeties formavimesi. (I.N. Doneckaja,  V.P. Gromovenko). p. 56.  Bibliogr.  -
    5 pavadinimai.
 9. Naturalaus vandens telkinio (water body; waters) organiniq medziagy  charakte-
    ristika (pranesimas 2).  (  P.I.  Lozovik, V.T.Kaplin, V.M.Feoktistov). p.  65.
    Bibliogr. -  65 pavad.

-------
                                                                         p. 30


10.  Lipidy ir suspenduotos medziagos, esanc'iu, neuzterstu  vandens  telkiniu  (water
     body; waters) vandenyje nustatymas infra raudonos  spektrofotometrijos  me-
     todu. (A.V. Sabylina, I.M.  Semionova, A.D.  Semionov).  p.  75.   Bibliogr.  -
     32 pavadinimai.

11.  Organiniu. medziagy pozeminiuose vandenyse,  naftos  (mineral  oil)  ir  fliuidy
     itarpu tyrimai,  panaudojant IR (infra-raudona)  spektroskopija,.  (A.M. Nikanorov,
     G.S.Sianisian, V.N.  Volkov, T.K.  Doncova).  p. 84.   Bibliogr.  -  3 pavad.

12.  Naftos produkty  (petroleum  product)  pavirsiniuose  vandenyse (sufrace waters)
     nustatymas deginimo  metodu. (L.F. Pavlenko, A.D. Semionov,  V.G.  Sojer, A.G.
     Stradomskaja). p.  91.  Bibliogr.  - 17 pavad.

13.  Vandenyje tirpaus  gamtinio  lignino trugdancioji  ]taka,  nustatant lignosulfo-
     natus "vanilino" metodu.  (G.I.Ganin, V.T.Kaplin).  p.  97.  Bibliogr.  -  23 pavad.

14.  Tersianciuju medziagq vandenyje nustatymo galimybe pagal  vandens pavirsiaus
     ryskumo distancinio  matavimo duomenis.  (V.F.Demiochin,  A.V. Labazin, L.I. Le-
     ontjeva). p. - 103.   Bibliogr. -  3 pavad.

15.  Naftos produktq  (petroleum  product)  gamtiniame  vandenyje  (natural water)
     indikacijos distancinis metodas.  (L.A.  Sliacova).  p.  114.   Bibliogr. - 26 pavad.

16.  Pernesamas aparatas  istirpusio deguonies koncentracijos,  lyginamojo elektros
     pralaidumo ir pH nustatymui pavirsiniuose vandenyse.  (N.A.Averin, A.V. Anto-
     nov, I.T. Gavrilov,  V.S.  Novikov). p. 121.   Bibliogr.  - 3 pavad.

17.  Apie dugniniu, nuosedu (dregs, bed material) paemimo standartizacija. (A.L.
     Rabinovic, V.I.  Manichin, N.I. Kuzekova, V.T. Kaplin,  G.S.  Konovalov,  A.A.
     Ivanova). p. 126.  Bibliogr. - 17 pavad.

18.  Apie regionine. standartizacija vandens  apsaugos  srityje (pagrindiniai  prin-
     cipai). (A.L. Rabinovic). p. 133.  Bibliogr.- 8  pavad.


        Prie visq straipsniu yra trumpos  santraukos  (anotacijos) rusu kalba.

        Knygoje is viso yra 80 bibliografiniu nuorodu.

-------
                                                                          P. 31


                                  Nr. 8


TSRS Hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontrole's valstybinis komitetas.

Hidrochemijos institutas (Rostove prie Dono).


                  Hidrochemine medz'iaga.  LXXXVIII tomas.

       GAMTINIU VANDENy CHEMIJOS KLAUSIMAI, METODAI IR TYRIMAI.

                                                               Leningrad.  1983.

                  Hydro Chemikal Materials. Volume 88.

       CHEMICAL ISSUES,  METHODS AND RESEACH IN NATURAL WATERS.



     Siame straipsniu rinkinyje nagrinejami gamtiniq vandeny chemines sudeties

klausimai, jos pasikeitimai laike ir veikiant ivairiems faktoriams, vandens tyrimu

metodai.
                                                                     —>
     Rinkinys skirtas hidrochemikams, geochemikams, specialistams kur/iu darbas

yra susijes su gamtiniu vandenu tyrimais.

     Knygoje yra sekantys straipsniai:


 1.  Mikroelementu, isnesimo upiu. sriautais (runoff; effluent)  tyriimi. ir  apskaiciavimu
     metodai. (G.S.  Konovalov, V.I.  Koreniova, A.P. Koreniov,  E.S.  Pavlenko, N.I.
     Dobrovolskaja).  p. 3.   Bibliogr. - 8 pavadinimai.

 2.  Kairiojo kranto  Ukrainos stepiu zonos saltiniu (well)  ir upeliu, hidrochemine"
     charakteristika. (V.E. Stych)/p.  10.  BibliogV.  - 8 pavad..

 3.  Biogeniniu elementu ir organiniu junginiu apytakos uzdarose ekosistemose ty-
     rimai. (A.'K.  Riabov, A.I. Denisov).  p. 16.  Bibliogr.  - 3 pavad..

 4.  Anglies mineraliniq junginiu sarmingumo (alkalinity) pasiskirstymas ir vandens
     prisotinimas  kalcio karbonatu (carbonate of 1ime)Juodosios  juros vandenyje.
     (V.A. Zarov,  S.G.  Boguslavskij, T.N. Abakumova).  p.  23.  Bibliogr.  -  16 pavad..

 5.  Nauji duomenys  apie karbonatu mineralogine, sudeti ir ju. pasiskirstyma Sevano
     ezero dugninese  nuogulose (bottomset beds).^p. 36.  Bibliogr.  - 20  pavad.

 6.  Dugninii) nuogulu' (^S^omiet Be§s)Torganine?medziagos  destrukcija  (breahdown  of
     organic compounds; decomposition)  kaip vandens baseino (water  body; waters)
     trofinio lygio  (trophic level)  rodiklis. (M.V. Martynova).  p.  44. Bibliogr. -
                                                                         14 pavad..
 7.  Nutekanciuju  vandenu (sewage; wasterwater; waterborne  waste) susimaisimo ir
     prasiskiedimo (dilution; attenuation) upiu vandenyje istirtumo klausimu. (T.A.
     Kondiurina, O.A. Klimenko, M.N. Tarasov).'p. 49.   Bibliogr. -  20 pavad..

 8.  lonu-selektyvinio elektrodo          (gradirovocnoj) charakteristikos nustaty-
     mas  standartiniq priedu, metodu. (G.G.Kiseliov, R.P.  Licko,  T.A. Mezburd).
     p. 56.  Biblioqr.  - 9 pavad.

 9. Bismuto juros  vandenyje nustatymas  inversines voltampermetrijos mqtodu, panau-
     dojant cinko  hidrooksida. koncentracijai. (V.P. Portretnyj,  V.T. Cuiko). p. 68.
     Biblogr. - 9  pavad.

-------
                                                                          p. 32

 10.  Spektro suzadinimo ir registracijos sa,lygu optimizacija, nustatant gamtiniame
     vandenyje sunkiuosius metalus chemniu-spektriniu metodu. (N.I. Katalevskij,
     A.D. Semionov, L.V. Ananjev, A.M. Anikanov). p. 72.  Bibliogr. - 23 pavad..
 11.  Hidrobiologiniy parametru, pasikeitimas gyvulin/flkystes kompleksu, nutekaniiuju
     vandenu, (sewage; wasterwater; waterborne waste). (V.A. Bryzgaloi A.I. Simoriovic,
     N.A. Sliachova, O.M. Neverova, T.A. Ganina). p. 82.  Bibliogr. - 16 pavad..
 12.  Apie hidrocheminiu. procesu linijiniu determinuotu modeliu automatizuota suda-
     ryma ir ju verifikacija.. (l.J.Kamov). p. 97.  Bibliogr. - 4 pavad..
 13.  Padidejusios temperatures jtaka \ chemine vandens sude'tj modeliavimo salygose.
     (D.I. Golovan). p. 103.  Bibliogr. - 8 pavad.
 14.  Kai kuriu fosforo-organiniij pesticide migracijos sistemoje "dirvozemis-vanduo"
     tyrimai vandens objektu, uztersimo prognozei. (M.N. Tarasov, L.G. Korotova,
     A.S. Demcenko). p. 109.' Bibliogr. - 32 pavad.
 15.  Sausumos pavirsiniu, vandenu (sufrace waters) kokybes jvertinimas pagal  hidro-
     cheminius rodiklius. (V.P. 'Emeljanov, G.N. Danilova, T.Ch. Kolesnikova). p. 119.
     Bibliogr. -• 3 pavad..
     Prie visq straipsniu yra trumpos santraukos (anotadjos) rusu kalba.
     Knygoje is viso yra 190 bibliografiniu, nuorodu.
     Knygoje yra informacijos skyrius (p.  130-134).  Jame nurodyta,  kad 1976-1980 m.
Hidrochemijos institute buvo apgintos 40 disertaciju,pagal  specialybe "Hidrochemija"
mokslu kandidato laipsniui gauti.  Kai kurios is ty disertaciju knygoje isvardintos,
taip pat pateikiant trumpas ju^ turinio santraukas (anotacijas) rusij kalba.
     Zemiau tos disertacijos isvardinamos.

A.
 1.  Aplinkos ir ju asociaciju cheminiu rodikliu^ pasikeitimai, junkcijonuojant juri|
     fitoplanktonui. (Ch.I. Emara).  p.   130.
 2.  Anglies-adsorbcinio metodo pagreitinti  varijantai, nustatant SSE rodikli.
     (G.M. Morozova).  p. 130.
 3.  Vario ir magnio nustatymo fotometrinis  ir kinetinis metodai  ir ju panaudoji-
     jimas tyriant minetu, elementu pasiskirstymo desm'ngumus Dniepro-Bugo -limane
     (Liman; lagoon).  (N.A. Truba).  p.  130.
 4.  Slapalas (urea) evtrofiniame  baseine.  (L.S. Kosmenko). p. 131.
 5.  Mangano migracijos formos ir  sezonine dinamika  Dniepro ir Desnos upiu vandenyje.
     (P.N. Linik). p.  131.
 6.  Negyvo fitoplanktono organines  medziagos ir susidariusios suspenzijos (eksperi-
     mentinese salygose) transformacija laike.(E.M.  Bikbulatova). p.  131.
 7.  Kai kuriu mikroelementu,, esanciu Gruzijos mineraliniuose vandenyse koncentra-
     cijos ir nustatymo sorbciniai metodai.  (B.A.Gogicaisvili). p.  131.
                   ;          f
 8.  Natris ir kalis Sovietij Sajungos upiu vandenyje. (V.I. Koreniova).  p.  132.
 9.  Ryziu drekinimo sistemu hidrochemija Kubanes upiu  deltos salygose.  (E.A.  Ko-
     biliova).  p.  132.
10.  Vandens charakteristika ir jo chemines  sudeties formavimasis Kumos ir Ejos
     upiu tvenkiniu (pond) kaskadoje (Siaurinis Kaukazas).  (G.V.  Pozdniakova).  p.132.

-------
                                                                          p. 33

11.   Mongolijos liaudies respublikos (MLR) hidrochemija. (N.Cend). p. 132.
12.   Viaceslaysko, Sergijeysko vandens saugykly (barrage; man-made lake) ir jas
     maitinancios Isimo upes hidrochemija. (T.iJ. Lopariova). p. 133.
13.   Nuosedy susidarymo ir ekologine's aplinkos fizine-chemine charakteristika
     (pH ir Eh) (Baltosios jiiros pietines dalies pavyzdfiu). (L.G. Pavlova), p. 133.
14.   Kai kuriu. fiziniij-cheminiy procesy vaidmuo Mongol ijos Liaudies Respublikos
     mineraliniij vandenu chemines sudeties formavimesi. (N.M. Zigunova). p. 133.
15.  Deguonies rezimas ir organines medz'iagos Azovo juroje. (Z.V. Aleksandrova) .p.134.

-------
                                                                       p. 34


                                 Nr. 9


TSRS Hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontroles valstybinis komitetas.
Hidrochemijos institutes (Rostove prie Dono).


                  Hidrochemine medziaga. LXXXIX tomas.

    GAMTINiq IR NUTEKANCIUJU VANDENlj BIOINDIKACIJOS IR BIOTESAVIMO

                            KLAUSIMAI.

                                                             Leningrad. 1984.
       BIOINDICATORS AND BIOLOGICAL TESTING ISSUES IN NATURAL
                  WATERS AND IN WASTE WATER


     Siame straipsniu. rinkinyje nagrine'jami uzterstu, vandeni^ panrindiniai klausimai
ir kai kurie til, vandenu toksiskumo biotestavimo (biotestu sudarymo) metodai, o taip
pat praktines enzimoindikacijos principal'.  Charakterizuojami biohidrocenologiniai
procesai. Aptariamos bendros biologines sa,vokos ir biomonitoringo terminal'.
     Knyga yra skirta placiam specialistu,  dirbanciy gamtim'i^ vandenu apsaugos
srityje ratui.

     Sioje knygoje atspausdinti sekantys straipshiai:

 1.  Dafniji) kvepavimo ir jude'jimo aktyvumo elektrografine registracija.  (V.V. Mak-
     lakov, B.I.  Kolupajev). p. 3. Bibliogr. - 7 pavadinimai.
 2.  Hamaridu, funkcines biikles nustatymo metodq panaudojimas vandens biologiniams
     testams (biologiniam testavimui). B.I. Kolupajev). p. 8.  Bibliogr.- 6  pavad..
 3.  Pramoniniu nutekanciuju, vandenq (industrial water) toksiskumo ivertinimo bio-
     loginiai metodai. (B.I. Kolupajev, T.A. Karpovic, V.V. Maklakov).  p. 11.
     Bibliogr. -  4 pavad..
 4.  Apie pilvakojij moliusku (gastropodu) elgsenos reakcijos panaudojimo  galimybes
     uztersto vandens toksis"kumo biotestavimui. (P.I.  Korolenko, A.A. Stepanenko).
     p. 14.  Bibliogr. - 18 pavad..
 5.  Hidrobiontq  sunaudojamo piro vynuogiq  rugsties, slapalo (urea) ir benzaldehido
     greicio nustatymas modeliuose ir lauko eksperimentuose (oligotrofinio ezero
     pavyzdziu).  V.A. Brizgalo, L.S. Kosmenko, L.P.  Sokolova, N.P. Matvejeva, B.G.
     Papadin). p.  28.  Bibliogr. - 17 pavad..

 6.  Biogeniniai  elemental'  kaip fitoplanktono vystymasi limituojantys faktoriai.
     (V.A. Bryzgalo, L.S. Kosmenko, O.M. Neverova).  p.'40.  Bibliogr. - 11 pavad.
 7.  Dniepro vandens saugyklu sekluju fitocenozes vietu hidrocheminis rezimas ir
     jo ri^ys su  perifitono gyvybine'veikla. (V.M. Sidorenko, I.M. Velicko). p. 50.
     Bibliogr. -  6 pavad..

 8.  Praktines enzimoindikacijos bendrieji  principai.  (P.I. Korolenko). p. 57.
     Bibliogr. -  35 pavad..
 9.  Deguonies vandens aplinkoje nustatymo  metodu apzvalga. (G.S. Kotliarevskaja,  P.I
     Korolenko).  p. 79.  Bibliogr. - 65 pavad..
10.  Biologinio monitoringo pagrindines s^vokos ir terminal' (diskusiju tvarka).
     (P.I. Korolenko). p. 94.   Bibliogr.- 23 pavad..
     Prie kiekvieno str. -  trmpos santraukos rusu kl.   Viso - 192 bibl. pavadinimai.

-------
                                                                         p. 35
                                Nr. 10

TSRS Hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontroles valstybinis komitetas.
Hidrochemijos institutas (Rostove prie Dono).

          PAVIRSINig VANDENU KOKYBES KOMPLEKSINIAI IVERTINIMAI.
                                                               Leningrad. 1984.
          SURFACE WATER EVALUATION CASE STUDIES.

     Knygoje nusviesti TSRS ir uzsienije atliktu tyrimu rezultatai, vykdant pavir-
siniu vandenu kompleksini ivertinima ir ju kokybes klasifikavima. Nustatytos to-
limesniu darbu sioje srityje perspektyvine's kriptys.  Nagrinejami klausimai, susije
su vandens objektu, bukles ivertinimo kriterijq sistemos formaviinu, nauji komplek-
sinio ivertinimo metodai sprendziant svarbiausias vandens likio problemas, iskai-
tant pavirsiniu vandenu kokybes apsaugos prognoze, planavima ir kokybes regulia-
vima.
     Isanalizuoti vandens objektu vandens kokybes i.vairiu klasifikaciju principai,
ju panaudojimo vandens apsaugoje eiles valstybiu patirties praktikoje ir numaty-
tos ji( tobulinimo kriptys,  pavirsiniy vandenu (sufrace waters) kokybes komplek-
sinio jvertinimo pagrindu.
     Knyga yra skirta specialistams, dirbantiems supancios aplinkos apsaugos sri-
tyje.
     Knygos ivade (A.M.iNikanorov, G.N. Danilova, p.  3) rasoma, jog sis straipsniu
rinkinys susumuoja Visasajungines konferencijos  "Pavirsinig vandenu (sufrace wa-
ters) ivertinimas ir kokybes klasifikacija", i^vykusios 1979 m. Charkove. Si knyga -
pirmas meginimas susistem'nti  vandens resursu kokybines bukles tyrimu rezultatus,
juos objektyviai vertinant  moksliniu pagrindu.
     Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:
 1.  Pavirsiniu vandenu (sufrace waters) kokybes kompleksinio ivertinimo problema
     ir jos sprendimo keliai.  (V.R.  Lozanskij).  p. 6.  Bibliogrl - 20 pavadinimu.
 2.  Pavirsiniu vandenu klasifikacija, pagrjsta  ju kokybines bukles i^vertinimu.
     (A.A. Vernicenko).' p.  14.  Bibliogr. - 26 pavad..
 3.  Integraliniai ivertinimai  ir ju panaudojimas upiu vandens kokybes ilgalai-
     ke'je prognozeje. (A.S.Sajn). p.' 24. Bibliogr. -  10 pavad..
 4.  Apibendrinty rodikliu  panaudojimas ivertinant vandens objektu uz'tersimo
     lyq^. (V.P.'Bidogurov, V.R. Lozanskij, S.A. Piosina). p. 33. Bibliogr. -
     8 pavad..
 5.  Apie pavirsiniu vandenu kokybes klasifikacijos  sudaryma. (Z.P. Ambraziene).
     p. 48. Bibliogr. - 38  pavad..
          Sio straipsnio paruos'imui  panaudota 59 Lietuvos upiu uztersimo tyrinu
     medziaga. Tie tyrimai  buvo atlikti 1965-1972 metais.
 6.  NutekanciLjju vandenu (sewage; wasterwater;  waterborne waste) toksiskumo kom-
     pleksinii| wertinimg apzvalga biotestij metodais.(A.N.Krainiukova). p.  61.
     Biblioqr. - 7 pavad.'.

-------
                                                                        p.  36


 7.  Pozeminiu vandenu (groundwater; underground waters) uzterstumo ivertinimas.
     (A.N. Serstiuk, M.P.  Saprykina). p. 65.  Bibliogr.  - 10 pavad..

 8.  Antropogeninio poveikio taskinio uzters"imo s'altinio bioindikacijos zonu klau-
     simu, oligotrofinio vandens telkinio (water body;  waters)  salygose.  (S'.S.
     Zozulia, V.I.Chudiakov, A.A. Matvejev).  p. 71.

 9.  Panasumo indeksu metrologine's savybe's (kaip priedas prie vandens kokybes
     biologines analize's).  (V.N.Maksimov). p.  77. Bibliogr. - 7 pavad..

10.  Apie ekosistemu biikles jvertinimo.pagal  cheminiu,-biologiniu parametru  cha-
     rakteringus pasikeitimus, galimybes. (V.A. Bryzgalo, L.P.  Sokolova,  L.S.
     Kosmenko, N.P. Hatvejeva).  p. 04.

11.  Vandens organizmu, fermentatyvinio  aktyvumo laikinos organizacijos tyrimu
     prognostine reikSme.  (P.I.  Korolenko, L.S.Fedorova, E.V. Morozova, O.V.'Ja-
     kunina, A.M. Levin),  p. 39. Bibliogr. -  16 pavad..

12.  Upiu, vandens ionines  sudeties antropogeninio pasikeitinio ivertinimo  kai kurie
     budai.  (V.V. Cirkunov). p.  102.

13.  Mazu, lygumos upiu vandens kokybes  kai kuriu rodikliu tarpusavio kiekybiniai
     santykiai (Estijos TSR pavyzdziu).  (A.E.Saava,  I.N. Blinova, E.Ch.,  E.Ch.
     Yunapuu). p. 109. Bibliogr. - 13 pavad..

14.  Apie erdves-laiko tinklo stebejimu  Talino jlankoje parinkimo galimybes, pa-
     naudojant dispersing  analize. (A.C.Vyzu,  A.A.  Liaene). p.  116. Bibliogr. -

15.  Latvijos TSR mazq upim vandens kokybes jvertinimo  kompleksiniai   ^  v
     kriterijai. (P.A.Cimdin, A.G.Melberga, M.N. Matisone, O.L. Kacalova, R.A.
     Liepa,  E.A. Parela, V.I. Rodinov).  p. 120. Bibliogr. - 6 pavad..

16.  Nutekanciuju vandenu  (sewage; wasterwater, waterborne waste) praskiedimas
     (dilution; attenuation) dvimates ir erdvines izotropijos salygose. (A.V.
     Karausev, L.N. Mejerovic, A.J.§varcman).  p. 123. Bibliogr/- 6 pavad..

17.  Istirpusios medziagos  peroksidacija (acidification oxidation), kaip  vandens
     kokybes kompleksinis  rodiklis. (M.M.Telitcenko,  L.A. Granovskaja). p.  129.
     Bibliogr. - 16 pavad..

18.  Biocheminiu rodikliu  reiksme vandens kokybes kompleksiniame ivertinime.
     (L.A. Telitcenko). p.  133.  Bibliogr. - 20 pavad..


        Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa  anotacija  rusij kalba.

        Is viso knygoje yra 203  bibliografines nuorodos.

-------
                                                                   p.  37
                            Nr. 11

Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
Visasajunginis mokslinis vandens apsaugos  tyrimu institutas (VNIIVO).

             UPIU BASEINU VANDENS APSAUGOS KOMPLEKSAI.
                                                          Charkov.  1985.
       RIVER BASIN UATER QUALITY PROTECTION CASE STUDIES.
     Sioje knygoje patalpinti straipsniai  atspindi  upiu vandens kokybes regulia-
vimo ir valdymo tyrimu, panaudojant vandens apsaugos kompleksus, rezultatus.  Pro-
cesu., vykstanciu vandens saltiniuose matematiniu ir eksperimentiniu  tyrimu pagrindu
rekomenduojamos vandens apsaugos priemones, kuriu ivykdymas  uztikrins  vandens
kokybes ir kiekio palaikima nustatytuose upes skerspiuviuose arba vandens  objek-
tu vietose.
     Knyga skirta placiam vandens ukio,  inzinieriy-techniky  ir mokslo  darbuotoju,
buriui, vandens saltiniij apsaugos valstybinems inspekcijoms, o taip  pat organi-
zacijoms, kuriu veikla yra susijusi su gamtiniu resursu racionalaus  panaudojimo ir
supancios aplinkos apsaugos problemomis.
     Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:
 1. Modeliu sistema ir vandens apsaugos  kompleksu isvystymo  hierarchines optimi-
    zacijos metodas.  (G.A.Sucharukov) . p.  3.   Bibliogr. -  7  pavad..
 2. Vandens apsaugos  priemoniu kompromisinio  optimalaus komplekso isrinkimas,
    atsizvelgiant i gamybos technologijos  ir  valymo budu, pasikeitim§.  (V.I. Gu-
    rarij, T.N. Naumenko, V.V. Zabolockaja) .  p. 12. BibTiogr.  - 3 pavad..
 3. Vandens apsaugos  kompleksu projektavimas, atsizvelgiant  i  vandens  sriauty
    (water boody; watercourse; watercoursetraining) savaiminj  apsivalyma.  (E.P.
    Mirgorodskoj, N.V.Sepotina). p. 17.  Bibliogr. - 7 pavad..
 4. Matematiniu model iu,, susijusiu, su vandens apsaugos uzdaviniais,  ivertinimo
    metodas.  p/ 22.  Bibliogr. - 3 pavad. . (V.A.Lvov, V.I.  Gurarij).
 5. Vandens apsaugos  komplekso, Siaurinio  Donco upe'je valdymo  sistemos isvystymas.
    (V.R. Lozanskij,  V.I. Muchopad).  p.  26. Bibliogr. - 2  pavad..
 6. Medziagu  leidziamu ismetimu ribq (LIR)  normu ir vandens  apsaugos priemoniu
    upes baseine sudarymo apskaiciavimu  salygos. (N.P. Posiuga).  p.  33.  Bibliogr.-
                                                                    ^
 7.  Upiu uzterSimo pozeminiu nuotekiu (subsurface  flow;  s.  runoff)  is  teritoriju,
    kurios paliestos technogeninio poveikio,  is'vengimas.  (M.I.  Bedusenko,  M.P.
    Saprykina,  M.P.Sandybin, V.E.Cerednikov) .  p. 37.  Bibliogr.  -  5  pavad..
 8.  Pozeminiu vandenu (sufrace waters)  apsaugos  nuo  uztersimo Dniepro  baseine
    (basin) pagrindihes kriptys.  (A.N.  Serstiuk, G.I.  Kaplin, M.P.  Saprykina).
    p.  41. Bibliogr. - 1 pavad..
 9.  Dniepro-Siaurinio Doneco tarpupio (interfluve) drekinamy masyvy drenuojamy
    vandenu (drainage water) kokybes formavimosi ypatumai.  (V.G.  Magmedov,  M.A.
    Zacharcenko).  p. 44.  Biblioqr.  - 3 pavad..

-------
                                                                      p. 38


10.  Kietu daleliu nuotekio (enfluent) stebejimo tinklo modelis vandens apsaugos
     statiniu, isdestymo pagrindimui.  (O.A. Taran). p. 50. Bibliogr.  - 5 pavad..

11.  Mineraliniu trasy gamybos kiety  atliekij poveikio sleniij vandens kokybes ap-
     saugos lokalizacines priemones.  (V.D. Liusukov, G.I. Kaplin, V.F.  Averjanov).
     p. 53. Bibliogr. - 3 pavad..

12.  Regioniniu vandens ukio sistemy  vandens apsaugos kompleksy planavimas. (L.J.
     Aniscenko). p. 58. Bibliogr. - 8 pavad..

13.  Vandens kanaluose apsaugos kompleksai. (F.V. Stolberg). p. 66.  Bibliogr.  -
     14 pavad..

14.  Kanalo produkciniu-destrukciniq  charakteristiky nustatymas vandens apsaugos
     kompleksy apskaicfavimu, pagrindimui. (V.N.  Sotnikov).  p.  76. Bibliogr. -  4
                                                                      pavad..
15.  Biologinio olato (plateu) hidrodinaminis modelis.  (V.A. Lvov),  p.  81.
                                                           Bibliogr. -  5 pavad..
16.  Srovq nukreipiancios sistemos, nutekanciuju, vandenu (sewage; wasterwater;
     waterborne waste) susimaisymo vandens sriautuose (water body; watercourse;
     watercoursetraining) intensyvumo,padidinimui, eksperimentiniai  tyrimai.
     (E.V.Eremenko. B.A. Gulin, G.G.  Cerniavskij). p. 88. Bibliogr.  - 7 pavad..

17.  Nutekanciuju, vandeny (sewage, wasterwater)  koncentruoto isleidimo  lokalines
     jtakos vandens baseino (water body;  waters) vandens kokybei  apskaiciavimas.
     (V.A. Barankin, V.S. Kresin). p. 95. Bibliogr. - 4 pavad.

18.  Planktono judejimas klampaus (viscosity) skyscio sriaute.(V.A.  LVOV),  p.  102.
     Bibliogr. - 8 pavad..

19.  Priemaisq paplitimas placiuose atviruose vandens sriautuose. (water boody;
     watercourse; watercourse training),  p. 112. Bibliogr.  - 7  pavad..

20.  Benuotakiniy (blin effluent; interior effluent)(mazo nuotekio - smail  effluent
     vandens sistemu sudarymas Dniepro upes baseinui  (basin),  p.  118. Bibliogr.  -
                                                                4 pavad..
21.  Vandens apsaugos kompleksas upiu apsaugai  nuo uztersimo chemines pramones
     imoniij nutekanciaisias vandenimis. (1.1. Jakovleva, A.V.  Roksevskaja). p.124.

22.  Benuotakine (interior) technologija  galvanikos gamyboje kaip upiy  baseinu
     vandens apsaugos kompleksu elementas. (E.V. Kurgan, N.N.  Dychanov). p. 127.
     Bibliogr. - 10 pavad..

23.  Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater;  waterborne  waste) biotestavimo
     (biologiniu testu) metodu, ir priemoniu isbandymo rezultatai, Siaurinio Donco
     vandens apsaugos komplekse. (I.P. Uljanova). p.  133. Bibliogr.  - 2 pavad..

24.  Normatyviniu (standard) reikalavimy, statomu ukinei veiklai  vandens surinkimo
     vietose (catchment area;  contributing watersked area;  drainage  district;
     entrance area), tobulinimas. (J.V. Ermolenko). p.  138.  Bibliogr. - 3 pavad..


          Visi auksciau isvardinti straipsniai  turi trumpas santraukas  (anota-
     cijas) rusu kalba.

          Knygoje is viso 113 bibliografiniu nuorodu.

-------
                                                                    P. 39
                              Nr. 12

Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
Visasajunginis mokslinis vandens apsaugos tyrimy, institutas (VNIIVO).

        VANDENS APSAUGOS EKONOMINIAI, TECHNINIAI IR ORGANIZACINIAI
                             PAGRINDAI.
                                                          Charkov. 1986.
        ECONOMIC TECHNOLOGICAL AND ORGANIZATIONAL PRINCIPLES
                      OF WATER PROTECTION.

     Siame straipsniu, rinkinyje atsispindi gamtiniu vandenu reguliavimo ir ju
kokybes operatyvaus valdymo tyrimu rezultatai, kurie leidzia sudaryti  konkre-
cias organizacines ir technines vandens objektu apsaugos nuo uztersimo priemones.
     Knygoje aptariama dabar naudojama vandens kokybes normavimo sistema.  Vandens
normatyvines kokybes uztikrinimui siulomi vandens objekty vandens kokybes  ro-
dikliu. nustatymo model iai, kenksriingu. medziagu leidziamo ismetimo apskaiciavimai.
Vandens apsaugos priemoniu ekonominis ivertinimas duodamas priimtij sprendimu
skirtinguose lygiuose.
     Straipsniu, rinkinys yra skirtas placiam vandens ukio inzineriniq-techniniu
ir mokslo darbuotoju, buriui, vandens saltiniu apsauqos valstybinems inspekcijoms,
o taip pat organizacijoms, kuriu, veikla yra susijusi su gamtiniu resursu  racio-
nalaus panaudojimo ir gyvenamosios aplinkos apsaugos problemomis.
     Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:
 1.  Vandens kokybes kompleksiniq rodikliij palyginimo metodologija. (V.I.  Gura-
     rij, V.P.  Bielogurov). p.  3. Bibliogr. - 5 pavad..
 2.  Vandens naudojimo ir apsaugos kontroles ir valdymo sistemos tobulinimas.
     (V.N. Ladyzenskij). p. 8.
 3.  Pozeminiu  vandeni^j (ground  water; underground waters) dirbtino papildymo
     socialiniai-ekonominiai, technologiniai ir vandens apsaugos aspektai.  (V.F.
     Averjanov, P.M. Bespalov).  p. 14. Bibliogr. - 7 pavad..
 4.  Vandens apsaugines veiklos organizacija, saugant pozeminius vandenis
     (ground v;ater; underground waters) nuo uzters'imo. (G.I. Kaplin, M.P.  Sap-
     rykina, V.E.  Sandybin, K.A.  Popravko). p. 20.  Bibliogr. -  3 pavad..
 5.  Vandens kokybes normavimas ir kontrole. (V.F.  Osyka, L.J.Chejfec,  M.S.
     Kravcenko, N.I. Alnikova).  p. 22. Bibliogr. - 7 pavad..
 5.  Medziagu, fizines-chemines  formos, jij fazinis-dispersinis  pasiskirstymas
     ir vandens kokybes normavimas.  (L.J. Cheifec,  V.F. Osyka,  M.S.Kravcenko, S.G.
     Maksimovskij). p. 28.  Bibliogr.  - 8 pavad..
 7.  Vandens kokybes pagal  jo uzterstumo koeficienta, apibendrintq \vertinimLj atiti-
     kimo \vairiu  krastg ekspertq nuomonems, analize. (V.P.  Bielogurov).  p.  33.
     Bibliogr.  - 7 pavad..

-------
                                                                          p. 40
 8.  Vandens apsaugos priemoniij pala/psne optimizacija vykdant sakinj ir terito-
     rinj planavima. (G.A.Suchorukov, N.A. Sitenko). p. 42. Bibliogr. - 4 pavad..

 9.  Vandens apsaugos priemoniu, optimizavimas vystant tarpsakines vandens Jkio
     sistemas. T.N. Efremenko, E.A. Dmitrijeva). p. 52. Bibliogr. - 5 pavad..

10.  Vandens apsaugos kompleksu metodu optimizavimas uzdaviniu klasei su neis-
     gaubtomis tikslinemis funkcijomis. (G.A. Suchorukov, A.I. Alesinskij, M.V.
     Leibov). p. 57. Bibliogr. - 3 pavad..

11.  Vandens kokybes, maksimaliai leidziamij ismetinuj (MLI) ir vandens apsaugos
     priemonii) upes baseine apskaiciavimu, aprupinimas. (N.P. Pasiuga, J.F. Popov).
     p. 62. Bibliogr. - 2 pavad..

12.  Sriaute (stream) vandens kokybe's iyertinino uzdavinys. (E.P. Mirgorodskbj,
     N.V. Scepotina, V.M. Vasiljev). p. 66. Bibliogr. - 6 pavad..

13.  Vandens kokybes vandens sistemoje Neva-Nevskaja Guba prognozavimas, vandens
     apsaugos priemoniu. organizaciniam-techniniam ivertinimui. (E.V.Eremenko,
     J.M. Plis, N.I. Seliuk). p. 72. Bibliogr. - 15 pavad..

14.  Sivaso ir Juodosios juros Karkinitsko jlankos akvatoriju, apsauga.  (M.S. Ko-
     valenko, G.A.  Karabas, V.A. Basinskij, A.I. Napolov, M.Z. Malkin). p. 80.
     Bibliogr. - 2  pavad..

15.  Baroklinines juros sinoptinio kintamumo modelis juru, vandens kokybes forma-
     vimosi prognoziniams apskaiciavimams. (V.A. Barankin). p. 88.  Bibliogr. -
                                                                      6 pavad..
16.  Vandens kanaluose BPKpj-|no skaiciavimai ir vandens apsaugos techniniu,
     priemoniu parinkimas. (V.N. Sotnikov, F.V. Stolberg). p. 93. Bibliogr. -
                                                                      6 pavad..
17.  Bioinzineriniai statiniai, skirti vandens objektu apsaugai nuo jy uztersimo
     feme's ukio gamybos nutekanciaisias vandenimis. (Sewage; wasterwater, water-
     borne waste).  (V.G.Magmedov, S.M. Charagizova, M.A.  Zacharcenko).  p. 101.
     Bibliogr. - 8  pavad..

18.  Katastrofu matematines teorijos panaudojimo galimybes, tyriant vandens
     objektu avarines situacijas. (V.A. Lvov, V.I. Gurarij). p. Io6.  Bibliogr. -
                                                                 6  pavad..
19.  I  upe nuvedus  nutekanciuosius vandenis, upes vandens kokybes reguliavimo
     efektyvumo jvertinimas.  (V.R. Lozanskij). p. 110.  Bibliogr. -  8  pavad..

20.  "Vamzdzio Mir"(diamond pipe "Mir") karjero drenuojamu vandenu^ (drainage water)
     nuvedimo i Viliujaus upe reguliavimas. (V.I. Muchopad, R.V. terkasov). p. 122.
     Bibliogr. - 3  pavad..

21.  Nutekanciuji^ vandeni^ (sewage; wasterwater; waterborne waste) padidinto pra-
     skiedimo kartu skaiciavimas sriaute (stream), siekiant nustatyti PDS nor-
     muotas medziagas.  (V.A.  Barankin, V.S. Kresin).  p.  128. Bibliogr.  - 5 pavad..

22. Nutekanciuju vandeny (sewage; wasterwater; waterborne waste) ypatumai aeruo-
     jamuose baseinuose iki ju, isvalymo, reguliuojant lokaliniu, automatiniu sis-
     temij deguonies balansa.  (A.A. Nemcova, E.G. Ponomarenko). p. 132.  Bibliogr. -
                                                             5 pavad..
23.  Medziagu transformacijos statistinis daugiakomponentinis modelis upes ir
     nutekanc'iuju vandenu (sewage; wasterwater; water borne waste)  susimaisymo
     zonoje. (S.L\  Vasilenko).  p. 138. Bibliogr. - 5 pavad..
24.  Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) toksikologine
     kontrole ir normavimas biotestavimo (biologiniu testu) pagrindu. (A.M.
     Krainiukova, I.P.  Uljanova, V.E.Lysenko). p. - 147.  Bibliogr.  -  6  pavad..

-------
                                                                        p. 41

25.  Programuojamo mikrokalkuliatoriaus panaudojimas automatiniame signalizato-
     riuje nutekanciuju vandenu, (sewage; wasterwater;  water borne waste)  kontrolei
     (A.A. Chotimskij,'A.N.Drobotenko, E.E.Lebedev, V.M.  Donee),  p.  151.  Bib-
     liogr.  - 2 pavad..

26.  Veikianciu informacijos-matavimo prietaisq sistemos  charakteristiku  atkurimo
     disciplines optimizavimas. (V.I. Avdejev,  P.A. Stecenko, L.N. Efremova).
     p. 155.  Bibliogr. - 1 pavad..

27.  Automobilii| transporto imoniij  nutekanciuju vandeny (sewage;  wasterwater;
     water borne waste) isleidimo i  vandens objektus kontrole ir  ju  is'val^jhno
     statim'm kompleksas.  (V.M.Chvat, A.V.Raks"evskaja, T.J. Zaslavskaja).  p. 166.
     Bibliogr. - 2 pavad..
28.  Benuotekines (interior;  blind)  ir be atlieku, technologijos sukurimas galva-
     nineje gamyboje.  (N.N. Dychanov, E.V. Kurgan), p. 174. Bibliogr.  - 9 pavad..


        Visi  auksciau  is'vardinti  straipsniai turi  trumpas santraukas (anotacijas)

     rusq kalba. Sios  knygos  yra  du  egzemplioriai.

        Knygoje is viso yra 146 bibliografines  nuorodos.

-------
                                                                          p. 42

                               Nr. 13

Knygu serija: "Biosferos siuolaikines problemos".

           GEOGRAFINIS PROGNOZAVIMAS. Teorija, metodai,
                  regioninis aspektas.
                                                             Maskva. 1986.
           GEOGRAPHIC FORE CASTING: Theory, Methods
                  and Regional Issues.

     Knygoje nagrinejami konstruktyviniij-geografiniu, prognoziu. teorijos ir prak-
tikos klausimai, ivairus jii tyrimq aspektai (gamtotyros, ekologiniai, ekonominiai,
socialiniai ir antropoekologiniai), gamtines aplinkos ir jos atskiru komponentu
pasikeitimu,sal ies stambiu regionu, antropogeninio poveikio pasekmeje,prognozes
tikslams.
     Knygos pagrinda sudaro pranesimai, kurie buvo perskaityti TSRS Mokslu Aka-
demijos Mokslines tarybos globaliniu ir regioniniu geografiniu prognoziu, sekcijos
mokslineje sesijoje, kuri jvyko 1989 m. geguze's menesj Klaipedoje (Lietuvos TSR).
     Knygoje patalpinti  sekantys  straipsniai:

 0.  Izanga. p.  5.
 1.  Globaline's  ir regionines bendrosios geografines prognozes.  (I.P. Gerasimov).
     p.  7. Bibliogr. - 11 pavad..
 2.  Konstrukciniu,-geografiniu tyrimu isvystymas. (V.S. Preobrazenskij).  p. 17.
 3.  Antropoekologinio prognozavimo teoriniai  ir praktiniai  klausimai. (B.B. Pro-
     chorov). p. 27. bibliogr. -  12 pavad..
 4. Upes nuotekio (runof river),  kaip geografines aplinkos elemento, antropoge-
     niniu pasikeitimu prognoze.  (L.S. Kumcent). p. 34. Bibliogr. - 2 pavad..
 5.  Baltijos juros bukles ^vertinimas ir orognoze. (J.A. Izrael, A.V. Cybanj).
     p.  40. Bibliogr.  -  12 pavad..
 6.  Gamtos ir visuomenes tarpusavio saveikiavimas Kursiy nerijos pajurio land-
     safto pavyzdziu,  retrospektyviniu poziuriu. (V.K. Gudelis).  p. 51.
 7.  Lietuvos TSR numatomos antropogenines apkrovos ir geocheminio landsafto
     tolimesniu  pasikeitimu prognoze. (G.Pauliukevicius). p. 56.  Bibliogr. - 17 pav,
 8.  Ekologinis-ekonominis prognozavimas sajisyje su kanalo Dunojus-Dniepras
     statyba. (A.N. Alymov, P.P.  Marakulin). p. 66.
 9.  Kolchides zemumos gamtines aplinkos pasikeitimy geografine  prognoze,^sari-
     syje su jos isisavinimu liaudies ukiui. (T.Z.Kikanadze, G.N. Gigineisvili,
     V.S. Dzaosvili, A.V. Mocerelija). p. 72.  Bibliogr. - 5 pavad..
10.  Destrukciniu kriogeniniu reiskiniu prognozes metodai, jsisavinant terito-
     rijas (Vakaru Sibiro siaures pavyzdziu).  p. 81. Bibliogr. -  8 pavad..
        Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa santrauka (anotacija) rusu kalba.
        Is viso  84 bibl iograf ine's nuorodos.

-------
                                                                          p. 43
                               Nr. 14.

Sverdlovsko srities Mokslines-technines draugijos taryba.
Supancios aplinkos apsauqos problemg komitetas.
Uralo vandens resursu. kompleksinio panaudojimo ir jy apsaugos moksliniu tyrimu
                                                                  institutas.
                    URALO GAMTINIU, VANDENy APSAUGA. 16 tomas.
                    URALS NATURAL WATERS PROTECTION.          Sverdlovsk. 1986.
                                                    Volume 16.
     s
     Siame straipsniq rinkinyje aprasomi gyvulininkystes kompleksu, miestu ir
pramones imoniij nutekanciuju vandeni^ (sewage, wasterwater, waterborne waste)
valymo ir ju, utilizacijos efektingumo padidinimo ir ivairiu, pigiy reagentu pa-
naudojimo, apdorojant ivairias nuotekiu, (effluent; outlet; runof) rusis ir aera-
ciniu, parametru apskaiciavimij metodai.
     Eile straipsniu yra skirti gamtiniu vandenu kokybes tyrimi^ rezultatams,
upiu, ezery ir vandens tvenkiniy sveikatingumo pagerinimui, vandens telkiniy
sanitarines bukles ivertinimo budi^ tobulinimui ir vandens telkiniu, nuostoliu,
patirtu del ju uztersimo jvertinimui, sakinio vandens naudojimo ir dvidesimtam
penkmeciui planuojamu vandens apsaugos priemoniu analizei.
     Straipsniy rinkinys skiriamas moksliniams bendradarbiams ir vandens ukio
specialistams, kurie uzsiima gamtiniu, vandenij tyrimais, vandens'ukio sistemu ir
statiniu, projektavimu.
     Sioje knygoje yra sekantys straipsniai:

 1.  Energijos persigrupavimas nespudiniame sriaute (strem gravity), judanciu^
     skysciu, netolygiam rezimui nusistove'jus. (V.D. Bogatyriov). p. 3.
 2.  Laboratoriniij irengimq, skirtu stambiqi raguociu gyvuliu (SRG) gyvulininkystes
     komp^leksp nutekanciyju, vandenu (sewage,  wasterwater, waterborny water)  pa-
     ruosimui'ir utilizaci jai, veikimo tyrimai. (A.M. Asonov, L.A. Ducinskaja).p. 10.
 3.  Naujoji aeracijos statiniq skaiciavimu metodika. (I.V. Kolevatova, I.M. Si-
     riak, L.A. Dacinskaja). p. 14.  Bibliogr. - 6 pavad..
 4.  Milteliniu, anglies sorbentu panaudojimas miesty nutekanciuju vandeny (sewage;
     wasterwater;  waterborne waste) valymui.  (M.G. Votiakova, S.S.S^amanajev).
     p. 20.  Bibliogr. - 26 pavad..
 5.  Dodecilsulfatinio natrio sorbcijos aliuminijaus hidrooksidy izoterma. (B.S.
     Brajalovskij, A.F. Nikiforov, S.A. Lutoskin, N.G. Zmurovskaja). p. 26.
     Bibliogr. - 6 pavad..
 6.  Nutekanciuju  vandenu (sewage; wasterwater; waterborne waste) valji'mas nuo
     anionu elektrocheminiu budu. (E.O. Salnikova, T.L. Kliukina, O.G. Perederij).
     p. 29:' Bibliogr. - 4 pavad..
 7.  Reagentu, naudojimo sumazinimo budai valant nut;ekanciuosius vandenis  (sewa-
     ge; wasterwater; waterborne waste). (V.T.Lubocnikov, J.O. Grigorjev, A.G. Juza-
     ninov, N.S. Medvedeva). p. 34.

-------
                                                                        p.  44

 8.  Nuosedy (dregs) sudeties prognozavimas neutralizuotuose nutekanciuosiuose
     vandenyse (sewage, wasterwater, water borne waste), turinciuose sieros rugstj
     ir var}.(T.L.  Bruk-Levinson).  p. 37. Bibliogr.  - 6 pavad..
                    s
 9.  Sverdlovsko ir Celiabinsko sriciu vandens saugyklu (barrage;  man-made  lake)
     sanitarines bukles vieningo jvertinimo klausimu. (L.G.  Egorenok).  p. 42.
     Bibliogr. - 3  pavad..

10.  Fosforo inaktyvacija vandens telkiniuose (water body; waters)  kaustinio magnezitO
     nusodinimo biidu).  (A.N.  Popov, V.I.  Sidorkin).  p.  44.

11.  Dvieju, ezeru, rekreacinio panaudojimo biolimnologija.  (A.I.  Pas'kevic).  p.  47.
     Bibliogr. - 15 pavad..

12.  Apie vandens saltiniy  uzters'imo nutekanciaisias vandenimis  (sewage; waster
     water; water borne waste) zalos jvertinima. (N.V.OJilcenko, V.F.  Łolocnovic).
     p. 59. Bibliogr. - 6 pavad..

13.  Vandens reguliavimo uz'daru pazeminimu vaidmuo Viduriniajame Urale.  (A.A.  Chari-
     tonov, N.S. Kazakova).  p. 66.
14.  Vandens, naudojamo drekinimui  ekonomija, panaudojant  diferencijuoto laistymo
     sistem^. (A.V. Novosiolov). p. 68.

15.  Pozeminiu vandenu  (groundwater; underground water) naudojimo  salygy kartira-
     vimas (mapping)/(R.V.  Bulatov, S.N. Elochina). p. 73.  Bibliogr.  -  18  pavad..

16.  Pozeminiu vandeni)  (groundwater, underground waters) racionalaus naudojimo ir
     apsaugos 'problemos, vykdant naftos  kilmiaviecii^ (mineral  oil  deposit)  zvalgyba
     ir eksplotacijq. (V.K.  Eneljanov, A.J. Gajev).  p.  82. Bibliogr. -  7 pavad..

17.  Vandens sakinis naudojimas Uralo ekonominio rajono vandens  ukio sistemoje.
     (S.B. Sokolov, L.V. Sochariova, E.V. Safronov). p. 88.

       Prie visu straipsniu,  yra trumpos  santraukos (anotacijos)  rusu kalba.

       Knygoje yra  is viso  97 bibliografines nuorodos.

-------
                                                                      p. 45
                                Nr. 15

Sverdlovsko srities Mokslines-technine's draugijos taryba.
Supancios aplinkos apsaugos problemu komitetas.
Uralo vandens resursu kompleksinio panaudojimo ir ju, apsaugos moksliniy tyrimy
                                                                   institutes!

                URALO GAMTINiy VANDENU APSAUGA. 17 tomas.
                                                               Sverdlovsk. 1987.
                URAL NATURAL WATERS PROTECTION. Volume 17.
     ^
     Siame straipsniu rinkinyje patalpinti straipsniai, kuriuose yra naujtj duo-
menij apie vandens ukio veiklos ivairius aspektus. Didzioji siq darbq dalis nu-
sviecia biochemines oksidacijos, gamtiniij (natural water) ir nutekanciujy van^
deng (sewage; wasterwater; water borne waste) papildomo   : isvalpmo nuo dazu,,
PAV sorbcinio isval/mo,  vandens telkiniy savaimingo apsival^mo teoriniy ir ekspe-
rimentiniu tyrimu ir gamybinio patikrinimo rezultatus. Priklausomai nuo ty re-
zultatu - nustatyma kiekio maksimaliai leidziamu^ ismetimu (blow-off) i  vandens
objektus, ismetimu, kurie turi ivairiu, priemaisu.
     Eile straipsniu yra skirti racionalaus vandens naudojimo, vandens  resursu,
ekonomijos, vandens apsaugos kontroles tobulinimo, veiklos vandens ukije valdymo
ir priimamij sprendimu optimizavimo moksliniij-techniniu uzdaviniu ir ekologiniu-
ekonominiy problemu svarstymui.
     Rinkinys skiriamas  mokslo darbuotojams ir vandens ukio specialistams, kurie
uzsiima gamtiniu vandenu (natural  water) tyrimais ir ju apsauga, vandens ukio
sistemu ir statiniu projektavimu,  veiklos vandens ukije valdimu.
     Rinkinyje patalpinta medziaga atspindi mokslinio tyrimo jstaigu, imoniu ir
fabriku laboratoriju darbu patirti ;vandens telkiniu (water body, waters) apsaugos
srityje, ieskant budu juos apsaugoti  nuo ju uztersimo nutekanciaisias vandenimis
(sewage, wasterwater, wasterborne  waste).
     Knygoje yra sekantys straipsniai:

 1.  Uralo vandens resursy naudojimo  ir ju apsaugos moksliniai-techniniai  uzdavi-
     niai. (V.I. Aksekov). p.  3.
     Vandens resursu racionalaus panaudojimo inzineriniai-ekologiniai  aspektai.
     (E.V.  Safronov, I.S.Sachov).  p.  6.  Bibliogr.  -  6 pavadinimai.
    Islaidu vandens apsaugos priemonems  upes baseine dvietapes  diferencijuotos
     optimizacijos metodika. (A.M.  Cerniajev, I.M.  Siriak,  V.F.  Solochov).  p.  10.
     Bibliogr.  - 5 pavad..
     Drekinimo  (irigation)  sistemu^ aprupinimo vandeniu padidinimas,  racionaliai
     isdestant  femes ukio  kulturas. (S.A.  Bairamukov). p.  19

-------
                                                                       p. 46


 5.  Vandens resursu naudojimo ir jq apsaugos irigacijoje efektingumo padidinimo.
     technologija ir technines priemones. (A.V.  Novosiolov).  p.  24.  Bibliogr.  -
     3 pavadinimai.

 6.  Vandens ir zemes resursy apsaugos femes ukije kontrole's  tobulinimas. (N.V.
     Chilcenko). p.  29. Bibliogr. - 15 pavad..

 7.  Sluqksnio (stratel) maitinimo parametro identifikacijos  palyginamoji ana-
     lize. (S.D. Beliajev). p. 35. Bibliogr. - 7 pavad..

 8.  Aeraciniu statiniu, skaiciavimu netodikos eksperimentinio patikrinimo rezul-
     tatai. (I.M. Siriak, I.V. Kolevatova, A.M.  Asonov).  p. 53.  Bibliogr. - 6
                                                                    pavadinimai.
 9.  Tekstile's pramone's imoniy nutekanciujy vandeny (sewage;  wasterwater; water-
     borne waste) sorbcinis valri/nas. (A.F. Nikiforov, O.V.  Lokaj, I.I.  Nickova,
     I.G. Fatkulin). p. 62.

10.  Nutekanciyju vandenu, (sewage; wasterwater;  waterborne  waste) papildomas va-
     l^mas nuo dazanciyju medziagu ir PAV. (J.V. Anikin). p.  65.  Bibliogr.  - 10  pav
11.  Natrio alkisulfaty biochemine oksidacija. (S.S.  Samanajev,  A.M.  Cerniajev,
     N.A. Jakovleva). p. 74.

12.  Gamtiniu, vandenu (natural water) savaimingo apsival^mo nuo  trinitrotoluolo
     galimybes. (V.K Sidorkin, A.N. Popov), p.  83. Bibliogr. -  4 pavad..

13.  Vandens telkiniu (waterbody; waters) nestandartinio  uztersimo procesy  skait-
     linis modeliavimas. (V.N. Jasin). p. 86. Bibliogr.  - 4 pavad..

14.  Koreliaciniu splainu panaudojimas vandens kokybes skaiciuojamuju^ rodikliu
     ivertinimui '. (A.N. Danilov, B.V. Chakimov). p. 92.

15.  Maksimaliai  leidziamu priemaisy ismetino \  vandens  objektus  kiekiu^ nustatymas,
     zmogaus-masinos sistemu  pagrindu. (I.N. Karaban, J.P.  Belicenko).  p. 95.

16.  Upes Ceremsankos vagos netobulumo tyrimai elektriniais modeliais.  (R.V. Bu-
     latov).  p. 103. Bibliogr. - 7 pavad..

17.  Filtracijos vidutinio greicio ir skyscio debito  (flow; passage;  throughput),
     gruntinio sriauto (groundwater stream)  gyvame kritiniame skerspiuvyje  nusta-
     tymo pagal parametrq kinematini santykj, klausimu.  (V.D.Bogatyriov). p. 117.
     Bibliogr.  - 3 pavad..

18.  Kalnakasybiniu,-pramoniniu landsaftu (landscape,  topography,  country) tech-
     nogenine-geochemine transfortnacija Uralo rudij kilmiavieciu  (ore  deposit)
     rajone.  (L.S. Tabaksblat, A.I. Cecionkina). p. 124.

          Prie kiekvieno straipsnio yra trumpa santrauka  (anotacija)  rusu^ kalba.

          Knygoje is viso yra 75 bibliografines  nuorodos.

-------
                                                                        p. 47

                                Nr. 16

TSRS Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
Visasajunginis mokslinis vandens apsaugos tyrimu institutes (VNIIVO).

                 UPiy BASEINy VANDENS APSAUGA.
                                                               Charkov. 1987.
             RIVER BASIN WATER QUALITY PROTECTION.

    Rinkinyje patalpinti straipsniai, kurie atspindi upiu, baseinu (drainage
basin or system) apsaugos nuo ji^ uztersimo pavirsiniais nuotekiais (sufrace
runoff) jmoniu nutekanciaisias vandenimis (sewage; wasterwater, waterborne was-
te) ir melioruojant zemes arba tokiu uztersimij, sumazinimo tyrimu. rezultatus.
Siulomi vandens kokybes kontroles uzdaviniij sprendimai, upiu vandens kokybes
valdimo efektingumo pakelimo galimi budai. Duotos vandens kokybes matematiniy
moduliu, parinkimo rekomendacijos. Nustatyti valymo irengimu^ upes baseine (drainage
basin or system) vystimo etapines optimizacijos kriterijai. Nagrinejami pagrin-
diniai vandens apsaugai rekalingos aparaturos aprupinimo klausimai.
     Straipsniq rinkinys yra skirtas vandens ukio inzinerijos-technikos ir mokslo
darbuotojams, valstybinems vandens s^altiniu, apsaugos inspekcijoms, o taip pat
organizacijoms, kuriu, veikla yra susijusi su gamtos resursu racionalaus panaudo-
jimo ir supancios aplinkos problemomis.
     Knygoje yra sekantys straipsniai:
 1.  Regiono pavirsinig vandenu (sufrace waters) kokybes ivertinimas TSRS vandens
     resursu, kompleksinio panaudojimo ir apsaugos schemoje. (E.L. Makarovskij,
     A.G. Padalka, B.S. Baklan, V.S. Belenkova). p. 3.  Bibliogr. - 4 pavadinimai.
 2.  Eutrofuotose  upiu sistemose panaudojimas priemonii), apsauganciu nuo plank-
     tono, siekiant pagerinti vandens kokyb^. (B.S.Sverdlov).  p. 7.  Bibliogr. -
                                                                5 pavadinimai.
 3.  Pavirsinio nuotekio (effluent, runof), kaip^vandens objektu uztersimo fak-
     toriaus, formavimosi desningumu, tyrimai, desifruojant kosmines  nuotraukas.
     (G.J. Krasovskij, V.P. Ruzajev). p. 13. Bibliogr.  - 3 pavad..
 4.  Vandens kokybes kontroles reikalaujamo perijodiskumo nustatymas. (V.P. Bielo-
     gurov). p. 23. Bibliogr. - 9 pavad..
 5.  Upiu, vandens kokybes valdimo efektingumo padidinimo galimi budai. (V.R. Lo-
     zanskij). p. 29. Bibliogr. - 12 pavad..
 6.  Nutekanciyju vandenu (sewage, wastervater, waterborne waste) reguliuojamo
     nuotekio (effluent,Jdisharge) hidrologinio aprupinimo ypatumai. (M.S. Kova-
     lenko, V.I. Muchopad). p. 37. Bibliogr. - 2 pavad..
 7.  Pramoninio-agrarinio komplekso vandens resursq apsauga^ir ju racionalus pa-
     naudojimas (Charkovo miesto ir Charkovo srities pavyzdziu). p.  42. Biblio-
     gr;. - 2 pavad..

-------
                                                                     p. 48


 8.  Vandens apsaugos priemoniu pagrindimas melioruojant zemes. (A.S. Voronkin).
     p. 45. Bibliogr. - 7 pavad..

 9.  Didelio dregnumo deltines lygumos melioracijos poveikis pavirsinio ir dre-
     nazinio nuotekio sudeciai ir savybems (upe Vam-ko Vietnamo Socialistineje
     Respublikoje). (I.G. Cervaniov, Le Van Tchiong, I.M. Podoba). p. 50.  Biblogr.-
     13 pavadinimu.

10. Dirvu, erozijos itaka tvenkiniy (pond) vandens kokybei.  (V.I. Antonov). p. 57.
     Bibliogr. - 5 pavad..

11.  Prieseroziniu vandens apsaugos priemoniu komplekso efektingumo jvertinimas,
     saugant mazas upes nuo uztersimo nuoteknujs dirbamy zemes ukio lauku.
     (L.M. Bondarenko, S.G. Cygutkin, N.B. Kopciorina). p.  60.  Bibliogr. - 11 pav.,

12.  Trofiniu funkciju kokybes ivertinimas, modeliuojant medziagu biochemine
     transformacija. (J.M. PI is"), p. 65. Bibliogr. - 5 pavad..

13.  Kietu^ daleliu nusedimo matematinis model is. (V.A.  Lvov),  p. 72. Bibliogr. -
                                                                4 pavadinimai.
14.  Pasyviu priemaisu pernesimas klampaus (viscous) skyscio sriaute
     (stream). (V.A. Lvov), p. 80. Bibliogr.  - 7 pavad..

15.  Vandens baseine (water body; waters) sorbuojamy medziagq sroviu, ir lauku
     modeliavimas. (E.V. Eremenko, L.I. Lavrinenko, V.E. Lysenko, O.I.  Nosvit).
     p. 86. Bibliogr.  - 13 pavad.

16.  Vandens paemimo (water intake; withdrawal of water) \  kanalus optimizavimo
     GPSS modelis, atsizvelgiant j kokybes rodiklius.  (V.I.  Uberman). p. 96.
     Bibliogr. - 10 pavad..

17.  Turbulentinio priemais'y pernesimo vandens sriautuose lygties koeficiento
     nustatymas pagal  eksperimenty duomenis.  (B.A. Gulin).  p.  109. Bibliogr. -
                                                                 6 pavadinimai.
18.  Humusines prigimties organiniu medziagq  transformacijos procesi^ tyrimai
     Ivankovsko vandens saugykloje. (Barrage; Man-made  lake).  (A.G. Kocarian,
     I.A.  Lapin, A.M.  Maliutin).  p. 113. Bibliogr. - 4  pavad..

19.  Upiu, baseinu apsaugos nuo uztersimo pavirsiniu nuotekiu (effluent; outlet;
     runof), is uzstatyttj teritorijij, sistemose esanciu akumuliuojanciu talpu
     (volume;  capacity; content)  skaiciavimas (V.M. Chvat,  O.P. Ronenko).  p. 117.
     Bibliogr. - 3 pavad..

20.  Vandens objektu, apsauga nuo uztersimo pesticidais, paruosiant juos naudojimui.
     (N.N. Dychanov, E.V.  Kurgan, K.A.  Popravko).  p. 121. Bibliogr. - 14 pavad..

21.            Valimo  jrengimu (cleaning equipment) upes bare  (lot; parcel;
     district) etapines optimfzacijos kriterijai.  (N.A. Sitenko).  p. 128.
     Bibliogr. - 3 pavad..
22.  Nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater; waterborne  waste)  is decentra-
     lizuoto,  sud^e'tingos konfiguracijos isleidimo patenkanciu,  i vandens saugykla
     (man-made lake; artificial(barage) lake, impounding reservoir (lake), pa-
     grindinio praskiedimo kartu  skaiciavimai. (V.A. Barankin,  V.S. Kresin). p.132.
     Bibliogr.- 5 pavad..

23.  Atlieku sandeliavimo naujo budo efektas  vandens apsaugai.  (G.I. Kaplin,
     N.K.  MaVkina, Z.A. (favyr).  p. 137. Bibliogr.  - 4  pavad..
24.  Energobiologiniu  kompleksu vandens ukio  strukturos analize. (G.A.  Suchoru-
     kov,  E.A. Dmitrijeva,  A.G!  Vasenko). p.  141.  Bibliogr.  -  5 pavad..

-------
                                                                      p.  49

25.  Aprupinimas prietaisais,  skirty vandens apsaugai,  pagrindiniai  nuostatai.
     (S.V.  Antonov, V.N.  Zuk,  V.I.  Kuznecov, J.P.  Belicenko).  p.  146.  Bibliogr.
     8 pavadinimai.
26.  Oksiduoto vandens biotestavimas (biologiniai  testai)  pagal  zuvy kraujo
     elektrinius parametrus.  (L.A.  Vaskovec, A.N.  Krainiukova).  p.  153.
     Bibliogr. - 9  pavadinimai.

          Prie kiekvieno  straipsnio yra trumpa  santrauka  (anotacija) rusi^ kalba.
          Knygoje is viso 173  bibliografines nuorodos.

-------
                                                                        p. 50


                                 Nr. 17


Ekonomine savitarpio pagalbos taryba.

Saliu-ESP nariu vandens ukio organu, pasitarimas.


     Vandens ukio planavimo patobulintu, metodu, sudarymas.(Tema SB-02).


     VANDENS UKIO PLANAVIMO TOBULINIMO, PANAUDOJANT EKONOMINIUS-

     MATEMATINIUS MODELIUS IR ELEKTRONINES SKAICIAVIMO MASINAS

     (ESM), METODINIAI NURODYMAI.
                                                               Maskva. 1986.

     IMPROVEMENT OF AQUACULTURE PLANNING, USING ECONOMIC-MATHEMATICAL

     MODELING AND COMPUTERS (ESM), METHODOLOGICAL GUIDANCE.


     Vandens ukio planavimo tobulinimo metodiniai nurodymai buvo sudaryti sutinkamai

su saliu-ESP nariu vandens ukio organu Darbo proqrama moksliniu darbu srityje, te-

mos SB-02 "Vandens ukio planavimo patobulintu metodu sudarymas" remuose.  Sig meto-

dini'm nurodymu pagrindu pn'imtos vandens ukio planavimo tobulinimo Rekomendacijos

ir atsizvelgta j medziaga, kuria temos vykdymo dalyviai pristate 1983-1985 metais.

     Sie metodiniai nurodymai  buvo apsvarstyti ir priimti saliu-ESP nariu SRVO

darbo grupes posedije, ivykusiame 1985 m. lapkricio men. 2 d. Maskvoje.

     Metodiniij nurodymu turinys yra toks:

     1.0. Ivadas.
     2.0. Bendri dalykai.
     2.1. Darbo tikslai ir uzdaviniai.
     2.2. Vandens resursai kaip ekonominio issivystymo faktorius.
     2.3. Vandens ukis kaip planavimo objektas.

     3.0. Vandens ukio planavimo metodologija.
     3.1. Planavimo principal'.
     3.2. Planavimo metodai.
     3.3. Priesplanine stadija.
     3.4. Ilgalaikis planavimas.
     3.5. Vidutinis'kai tafiwinuotas planavimas.
     3.6. Einamasis (metinis)  planavimas.
     3.7. Planavimo metodologijos tobulinimo krjj-ptys.

     4.0. Vandens ukio piano  skyriai.
     4.1. Vandens tiekimo  pTanavimas ir jo tobulinimas.
     4.2. Vandens racionalaus  naudojimo planavimas ir jo tobulinimas.
     4.3. Vandens resursu,  apsaugos planavimas ir jo tobulinimas.
     4.4. Gamtiniu, (natural)  ir ukiniu objektu apsaugos nuo vandens kenksmingo
          poveikio planavimas  ir jo tobulinimas.
     4.5. Kapitalines statybos  planavimas ir jos tobulinimas.

     5.0. Skaiciavimo technikos planiniams skaiciavimams panaudojimo pasiulymai.
     5.1. Pagrindiniai uzdaviniai sprendziami ESM (elektroninem skaic. masinomis).
     5.2. Planavimo technologijos pasikeitimai,  naudojant ESM.
     5.3. Apriipinimo informacija klausimai.

-------
                                                                     p. 51

                              Nr. 18
TSRS Valstybinis Standartas.

                 Gamtos apsauga. Hidrosfera.
        VANDENS NAUDOJIMAS IR VANDENS APSAUGA. PAGRINDINIAI
        TERMINAI IR JU APIBUDINIMAI (apibrezimai).
                                                                Maskva. 1984.
        WATER USE AND WATER RESOURCE PROTECTION. FUNDAMENTAL
        TERMS AND DEFINITIONS.(State standards).

                    GOST  17.1.1.01-77
                    (ST SEV 3544-82)
     Sis standartas nustato terminus, naudojamus moksle, technikoje ir gamyboje

ir pagrindiniu, savoky apibrezimus.  Savoku, kurios liecia vandens naudojimo ir

jo apsaugos klausimus.

     Siuo standartu nustatyti  terminal' yra privalomi juos naudojant liaudies

ukio visii rusiu.  dokumentacijoje, mokslineje-technineje, mokymo 1iteraturoje.

     Standarte yra jane esanciu terminu sarasas rustj, vokieciu, anglii ir pran-

cuzLj kalbomis.


     Sios knygeles yra 2 egzemplioriai.

-------
                                                                       p. 52
                              Nr. 19

TSRS Sveikatos apsaugos ministerija.
Vyriausioji sanitarine-epidemiologine valdyba.

          UKINIO-GERIAMO IR KULTURINIO-BUITINIO VANDENS NAUDOJIMO
          OBJEKTU VANDENYJE KENKSMINGL) MEDZIAGIJ VEIKIMO LEIDZIAMOS
          RIBINES KONCENTRACIJOS IR TU MEDZIAGy ORIENTACINIAI
          NEPAVOJINGI KIEKIAI.
                                                                Maskva. 1983.
          WATER QUALIIYISTAUDARDS .OFATOXIC SQBSTANCES IN POTABLE
          AND NON-POTABLE WATER DISTRIBUTION AND TREATMENT SYSTEMS.

     Sio leidinio jvade (psl.  3) rasoma jog remiantis TSRS Konstitucija (skyrius 2,
paragrafas 18 ir skyrius 7, paragrafas 42), vandens sanitarijos istatymo pagrin-
dinis elementas yra higieniniai normatyvai arba leidziamos ribines koncentracijos
(LRK), t.y. maksimalios koncentracijos, prie kuriu medziaga nedaro tiesioginio
arba tarpinio poveikio zmoniu  sveikatinqumui (veikiant ji^ organizma  per visa gy-
venima) ir nepablogina vandens naudojimo higieniniu. salygu.
     LRK istatymine reiksme yra tame, jog jos duoda pagrinda jspejamajai ir esa-
mai prieziurai. Kadangi LRK yra vandens kokybes medicininis kriterijus, jos yra
naudojanos Valstybines kontroles organq, kurie vykdo vandens uztersimo laipsnio
ir vandens objektu bukle's pasikeitimu,  zmogaus ukines veiklos poveikije, ste-
bejimus.
     Medicinine LRK reiksme yra tame, jog laikantis jq praktikoje, jos padeda
sudaryti palankias buitines ir poilsio sajygas, sumazina sergamuma,  padidina
zmoniu ilgaamziskuma bei Jn darbinguma. LRK tarnauja vandens kokybe's higieniniu
kriterijumi prognozuojant cheminiu medziagu kenksminga poveiki gyventoju svei-
katingumo buklei  ir ju vandens naudojimo salygoms, sarisyje su vandens objektu
esanciu ir laukiamu uzterstumu. Tuo paciu LRK leidzia realizuoti  tarybines me-
dicinos profilaktini, principa: isvengti kenksmingq medziagy poveikio gyventojams
iki nauju medziagu isisavinimo ivairiose liaudies ukio sferose ir buitije.
     LRK reiksme liaudies ukije yra  tame, jog jos yra kaip  projek-
tuojamu ir ekspluatuojamu vandens apsaugos priemoniu efektyvumo kriterijus:
     1. LRK yra pagrindas maksimaliai leidziamo imoniu nutekanciuju  vandeny
(sewage; wasterwater; waterborne v/aste) ismetimo skaiciavimams;
     2. LRK naudojamos sudarant salies namybinig jegu, isvystymo naujai isisavi-
namose teritorijose ir stambiu hidrotechniniu statiniu statyboje LRK pasiskirs-
tymo prognozes.

-------
                                                                       p. 53

     3.  Leidziamos ribines koncentracijos (LRK) naudojamos sprendz'iant salies
vandens resursi) pergrupavimo problemas.

     LRK moksline reiksme yra tame, kad jos negali buti nustatytos nepagristai,
nes jos atspindi gamtos objektyvius desnius, kuriuos galima pazinti tyriant or-
ganizmij ir uzterstu, vandenu cheminiu medziagij (nustatytu, siuolaikiniu. tyrimu
metodais) tarpusavio saveika. Moksliskai pagrindziant LRK yra naudojami sekantys
normavimo principal:
     1.  medicininiij rodikliu prioritetas;
     2.  cheminiu medziagg kenksmingo poveikio }vairiu pozymii^ (toksiskumas,
jtaka i vandens organoleptines savybes, vandens objektij sanitarinio rez^imo pa-
sikeitimas) kompleksinis vertinimas;
     3. normavimas pagal limituot^ kenksmingumo pozymi;
     4.  LRK per^iurejimas naujij mokslinii^ zinii^ pagrindu.

     Sudaryta higieninio normavinio sistema, apribojant ir reguliuojant kenksmingu
medziagi^ patekima \ zmogu^ supanciaja aplinka, is vienos puses netrugdo vystytis
pramonei ir zemes ukiui, o is kitos puses - leidzia apsaugoti vandens baseinus
zmoniu naudojimui. Tuo higieninis normavimas nepriestarauja salies  ekonomikos
vystymui ir prisideda prie visuomenes socialinio-ekonominio vystymo.
     s
     Sio leidinio tekste yra sekantys skyriai:
     1.  Jvadas, kurio beveik pilnas vertimas pateiktas auksciau.
     2.  Is'vardint4 medziagu, esanciu vandenyje, praktinio panaudojimo rekomen-
dacijos. p. 5.
     3.  Medziagu, esanciu vandenyje higieniniu LRK nustatymo, svarstimo ir
patvirtinimo taisykles.  p. 7.

     Tekste yra 3 lentele's, kuriy pavadinimai ir numeruotu grafu^ paaiskinimai
pateikiami z'emiau.
     Lentele#I. Kenksmingu medziagu leidziamos ribines koncentracijos (LRK)
ukinio-buitinio ir kulturinio-buitinio vandens naudojimo objektu vandenyje. p. 10,
                Rodikliai: 1. medziagos pavadinimas;
                           2. Limituojantis kenksmingumo rodiklis;
                           3. maksimaliai leidziama koncentracija, mg 1;
                           4. pavojingumo klase.
     Lentele Nr. 2.  Medziagos, esancios ukinio-gerimo ir kulturinio-buitinio
naudojimo vandens objektu vandenyje orientaciniai nepavojingi lygiai (OMNL). p.57.
                Rodikliu grafos tos pacios kaip ir lenteleje Nr. I

-------
                                                                       p. 54
     Lentele'-Nr. 3.  Techniniu ir prekybiniu pavadinimq rodykle kaip priedas
prie kenksmingq medziagij ukinio-gerimo ir kulturinio-buitinio naudojimo vandens
objektu vandenyje leidziamy ribiniy koncentraciju (LRK) saraso. p. 59.
     Lenteleje yra dvi grafos, kuriu pavadinimai yra tokie:
                   kaireje puseje - Medziagos pavadinimas ir jo eile's numeris
                                    lenteleje Nr. 3.
                   desineje puseje - pirmosios grafos te,sinys.

     Prie sio leidinio turetu buti devyrii ipriedai - "Instrukciniai-metodiniai
dokumentai" kurie isvardinti knygos gale.
     Yra du sio leidinio egzemplioriai.

-------
                                                                         p.  55
                             Nr. 20
TSRS Valstybiniai standartai.

                         GERIAMAS  VANDUO.
                         Analize's metodai.
                                                              Maskva. 1984.
                         DRINKING WATER.
                 Analytical Methods. (State Standards).
     is
     Sioje knygoje esantys standartai buvo patvirtinti 1983 m. rugsejo men. 1 d.
Knygoje aprasyti sekantys geriamo vandens analizes standarty metodai:
 1.  Higieniniai reikalavimai ir kokybes kontrole. p. 3.
 2.  Hidrosfera. Centralizuoto ukinio-geriamo vandens tiekimo saltiniu parinktmO
     ir kokybes ^vertinimo taisykle's. p. 9.
 3.  Bendro kietumo nustatymo metodai. p. 21.
 4.  Aliuminijaus mase's koncentracijos nustatymo metodas. p. 25.
 5.  Berilio mase's koncentracijos nustatymo metodas. p. 30.
 6.  Mangano kiekio nustatymo metodai. p. 37.
 7.  Vario kiekio nustatymo metodai. p. 43.
 8.  Arseno mase's koncentracijos metodas. p. 49.
 9.  Nitratu, kiekio nustatymo metodai. p. 54.
10.  Bendro gelezies kiekio nustatymo metodai. p. 60.
11.  Aktyvaus chloro liekanos nustatymo metodai. p. 68.
12.  Ozono liekanos (ostatocnogo) nustatymo metodai. p. 75.
13.  Polifosfatu nustatymo metodas.  p. 78.
14.  Radfio-226 nustatymo metodas.  p. 83.
15.  Stroncio-90 nustatymo metodas.  p. 87.
16.  Svino, cinko, sidabro nustatymo metodai. p. 93.
17.  Sausu, liekanu nustatymo metodas. p. 112.
18.  Urano kiekio nustatymo metodas. p. 114.
19.  Ftoro mases koncentracijos nustatymo metodai. p. 120.
20.  Chloridu, kiekio nustatymo metodai. p. 130.
21.  Sanitarines-bakteriologines analizes metodai. p. 136.
22.  Sulfatu kiekio nustatymo metodai. p. 159.
23.  Skonio, kvapo, spalvos ir drumzletumo nustatymo metodai. p. 166.
24. Azota turinciu, mineraliniu medziagu, nustatymo metodai. p. 173.
25.  Tiekiamo ukinio-geriamo ir pramoninio vandens chemine's analizes metodai.
     Me'giniu (sample)  pae'mimas, saugojimas ir transportavimas. p. 179.

-------
                                                                       p.  56
26.  Molibdeno kiekio nustatymo metodas.  p.  182.
27. Stroncio mases nustatymo metodas.  p.  186.
28. Vanduo skirtas ukiniams reikalams  ir geYimui.  Bendri  reikalavimai  lauko
    anal iziu. metodams. p.  190.
29. Geriamas vanduo.  Sanitarines-mikrobiologines  analizes lauko metodai.  p. 193.
30. Vanduo, skirtas ukiniams reikalams ir gerimui. Analizes lauko metodai.  p.  @11,
31. Geriamas vanduo.  Meginiij (sample)  paemimas.  p. 233.
     >»
     Sios knygos yra  du egzemplioriai.

-------
                                                                        p.57
                              Nr. 21

TSRS Valstybinis hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos kontroles komitetas.


       PAVIRSINIU VANDENy IR DUGNINiy NUOGULlj HIDROBIOLOGINES
                 ANALIZES METODU VADOVAS.
                               ^
                                                              Leningrad, 1983.
       SURFACE WATER AND BOTTOM SEDIMENT HYDROBIOLOGY
       ANALYTICAL METHOODS MANUAL.

     Zemiaq pateikiama  knygos jvado (autorius V.A. Abakumov, p. 3) santrauka.
     Zinoma, kad vandens kokybe, jo biologini pilnavertiskuma z'imia dalimi apsp-
rendzia biohidrocenozes bukle. Todel is visu, zinomq gamtiniu vandenij (natural
water) kokybes kontroles sistemu tiktai hidrobiologines kontroles sistema duoda
biohidrocenozes bukles betarpiska ivertinima^. Tame yra jos pagrindinis priva-
lumas, lyginant su kitomis vandens kokybes kontroles sistemomis. Visa tai rei-
kalauja rimto ir plataus hidrobiologines analize's metodu ivedimo \ ekologinio
monitoringo praktika,. Hidrobiologine analize, budama svarbiausiu pavirsiniu ir
dugniniu nuogulu uztersimo kontroles sistemos elementu, leidzia nustatyti:
     1. tersianciuj^ medziagu kombinuoto poveikio visumini efekta;
     2. vandens trofines savybes;
     3. antrinio uztersimo atsiradima,  o kai kuriais atvejais specifin] chemizma
ir jo kilme;
     4. vandens biocenoziu^ kryptis ir pasikeitimus uzterstos gamtines aplinkos
sa,lygose;
     5. vandens telkiniu ekologine bukle ir ju uztersimo ekologines pasekmes.
     TSRS 1974 m. buvo sukurta Hidrobiologine tarnyba pavirsiniu vandenu stebe-
jimui ir ju kontrolei. Toji  Tarnyba yra vienas is padaliniu Bendravalstbines
tarnybos, kuri vykdo gamtines aplinkos  objektu uztersimo intensyvumo stebe'jimus
ir kontrole. Toki darba atlieka TSRS Valstybinis hidrometeorologijos ir gamtines
aplinkos kontroles komitetas.
     TSRS pavirsiniu vandenu stebe'jimo  ir kontroles hidrobiologines tarnybos
organizacijos pagrinda sudaro:
     1. hidrobiologiniu stebe'jimu masiskumas:
     2. stebejimy kompleksiskumas, t.y. hidrobiologiniu stebejimu atlikimas
komplekse su hidrocheminiais ir hidrologiniais stebejimais;
     3. mokslinio-metodinio vadovavimo  hidrobiologinig laboratoriju tinklui
vieningumas;

-------
                                                                        p. 58

     4. vandens objektu uztersimo ir vandens ekologiniu sistemu pasikeitimo,
veikiant antropogeniniams faktoriarns, kontroles metu gautos hidrobiologines in-
formacijos centralizavimas;
     5. hidrobiologiniu, stebejimu ir kontroles metodu unifikavimas ir standar-
tizavimas;
     6. vandens objektij baru, kuriuose galimas uztersimo s'altiniu poveikis, hid-
robiologiniu rodikliu palyginimas su vandens objektu barij hidrobiologiniais ro-
dikliais, kuriuose nera tokio poveikio.
     Sioje knygoje-vadove apibendrinta pavirsiniu vandenu, ir dugniniij nuogulu
(bottomset beds) kokybes hidrobiologines kontroles, atliktos Bendravalstybine's
gamtines aplinkos objektu uztersimo intensyvumo stebejimu ir kontroles sistemoje,
astuoneriu metu, patirtis.
     Vadova paruose TSRS Valstybinio hidrometeorologijos ir gamtines aplinkos
kontroles komiteto gamtines aplinkos ir klimato monitoringo Laboratorijos gela-
vandeniu (freshness) ekosistemu biomonitoringo skyrius ir TSRS Mokslu Akademija,
dalyvaujant eilei specialistu is Valstybinio hidrometeorologijos ir gamtines
aplinkos kontroles komiteto taikomosios fizikos institute, TSRS Mokslu Akademi-
jos mikrobiologijos institute, TSRS Mokslu Akademijos ezerotyros institute,
Latvijos TSR Mokslu Akademijos biologijos institute, Maskvos Valstybinio uni-
versiteto.
     Knyga sk^riama Valstybinio hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kont-
roles komiteto pavirsiniu vandenu stebejimu ir kontroles hidrobiologines tar-
nybos specialistams.
     Knygos pirmajame skyriuje (autorius V.A. Abakumov) aprasomi pavirsinii^
vandenu ir dugniniu nuogulu (bottomset beds) hidrobiologines analizes pagrin-
diniai principal", gamtines aplinkos hidrobiologiniu stebejimu ir kontroles ben-
dros rekomendacijos, nurodomi atskiru metodu privalumai bei trukumai, nustato-
mos tu metodu, panaudojimo ribos, sprendziant vienus ar kitus bioindikacijos
uzdavinius-vp. 7}. Bibliogr. - 33 pavadinimai.
     Antrame skyriuje (autoriai N.P.Bubnova, N.I.Choiikova) aprasomi zoobentoso
rinkimo ir kameralinio apdorojimo metodai, dugniniu nuogulu (bottomset beds)
stovio ir vandens kokybes metodu ivertinimas pagal zoobentosa. p. 21. Biblio-
 graf. - 19 pavad..
     Treciame skyriuje (T.P. Goridcenko) aprasomi perifitono me'giniu (sample)
paemimo ir ju apdorojimo metodai ir vandens kokybes ivertinimo pagal perifitona
budai. p. 39. Bibliogr. - 32 pavad..

-------
                                                                        p. 59

     Ketvirtame skyriuje (R.A. Liepa) aprasomi protozoinio bentoso ir plankto-
no tyrimu, metodai. p. 50.  Bibliogr. - 20 pavad..
     Penktame skyriuje (N.L. Svirskaja) aprasomi zooplanktono rinkimo ir kame-
ralinio apdorojimo metodai, vandens kokybes ivertinimo pagal zooplanktona me-
todai. p. 59.
     Fitoplanktono tyrimams paskirti trys sios knygos-vadovo skyriai.
     Sestajame skyriuje (L.A. Gansina) aprasomi vandens kokybes jvertinimo pa-
gal fitoplankton^ metodai. Skyriaus pradzioje - fitoplanktono rinkimo ir kame-
ralinio apdorojimo metodai. p. 78.  Bibliogr. - 20 pavad..
     Septintajame skyriuje (V.A.Semin, V.M.Chromov) aprasomi fitoplanktono
pigmentu (chlorofil "a", "b", "c") nustatymo ir fitoplanktono biomase's apskai-
\X                                           ^'
ciavimo pagal chlorofilo "a" koncentracija. siuolaikiniai metodai. p. 87.
Bibliogr. - 9 pavad..
     Astuntame skyriuje (V.A.Semin, V.M.Chromov) aprasomi organines medziagos
pirmines produkcijos ir destrukcijos nustatymo metodai. p. 91. Bibliogr. - 24 pavad.
     Devintajame skyriuje (D.I.Nikitin) mikrobiologines analizes metodai, mik-
robiologiniq darbij technika ir mikrobiologiniu rodikliy nustatymas. p. 112.
Bibliogr. - 9 pavad..
     Desimtame skyriuje (V.M.Katanskaja, I.M. Raspopov) aprasomi aukstesniosios
vandens augalijos tyrimij metodai. Sitie metodai turi ypatingai didele reiksme
atliekant vandens telkiniu (water body; Waters) ir vandens sriauty (watercourse;
watercourse training) rekognoskuote' ^ (preliminariniuose tyrimuose). p.  129.
Bibliogr. - 53 pavad..
     Knygos gale yra 29 priedai.  Juose isvardinti tipiniai prietaisai ir prie-
mones, kurios yra butinos hidrobiologiniu^ laboratoriju tinklo apibudinimui (p.220-
224). Taip pat pateikiama labiausiai  paplitusiu vandens augalu charakteristika
(p. 189-219). Duodami dokumentavimo bloku pavyzdziai (p. 176-189).
     Literatures sarasas pagal  skyrius (p.  225-236). Jame is viso 187 biblio-
grafines nuorodos.
     Knygos autoriai tikisi jog ji bus naudinga specialistams-hidrobiologams,
mikrobiologams, ichtiologams, ekologams, hidrochemikams dirbantiems gamtine's
aplinkos apsaugos ir kontroles srityje.

-------
                                                                         p. 60

                           Nr. 22

              J.F.Pleskov, V.I. Muchopad.

     INZINERINES GEOCHEMIJOS  IR VANDENS APSAUGOS KLAUSIMAI.
                                                                Leningrad. 1979.
              J.F. PLESHKOV, V.I. MUCHOPAD.

     ENGINEERING GEOCHEMISTRY AND WATER QUALITY ISSUES.

     Knygoje aprasomi projektuojamu, ir veikianciu dirbtintj vandens telkinig
- vandens saugyklu^ (barrage; man-made lake), pramones nutekanciuju vandenu (se-
wage; wasterwage) surinkejij ir garintuvq (evaporator) druskinio rezimo skaicia-
vimLj metodai, o taip pat nutekanciqju vandentj itakos vandens kokybei vertinimo
budai. Didelis demesys skiriamas kai kuriu klausimu, susijusiu su vandens kokyb€
upese, vandens saugyklose (barrage; man-made lake) ir techninese vandens tie-
kimo sistemose.
     Visiems daug laiko reikalaujantiems sprendimams duotos rekomendacijos kaip
atlikti skaiciavimus, panaudojant elektronines skaiiiiavimy masinas. Knyga yra
skiriama inzinieriams-projektuotojams, kurie dirba hidrologijos ir vandens tikio
srityje, o taip pat specialistams, kurii^ darbas yra susijes su vandens apsauga.
     Knygos jvade rasoma jog joje didelis demesys yra skiriamas pavieniu surin-
keju-reguliatoriu skaiciavimo metodu aprasymams, o taip pat tokiu statiniii, isdes-
tytu isilgai upes, sistemos apras^mui. Nustatytas risys tarp surinkejo turio ir
jo ismetimo kelio praleidz'iamumo galimybii^. Nagrinejami kai kurie klausimai, su-
sije su surinkeju,, skirtu drekinimui skaiciavimais.
     Priklausomybes kurias autoriai siulo vandens druskines sudeties skaicia-
vimams, nuotekio (effluenti  disharge; autflow) reguliavimo procese ir ivairiose
vandens tiekimo schemose, yra gauti sprendziant vandens-drusku balanso lygtis.
Kita perspektyvi vandens apsaugos kryptis yra nutekanciuju vandenu (daugiausiai
sauso klimato zonose) garintuvu pastatrimas. Ju pagalba vanduo pervedamas i at-
mosfera natiiralaus isgarinimo budu. Pasiulyti budai ir algoritnai gali buti pa-
naudoti skaiciuojant mineralizuoti.1 nutekanciuju, vandenu (liekaminiu surimu -
brine; salt brine), susidarancii^ gelinant vandeni, sachtL) ir sluoksniu (stratum)
vandenu^ ir kt.) garintuvus.
     Viena is aktualiu, vandens resurs^ racionalaus panaudojimo nepakankamo dre'g-
numo zonose kripcig yra arti  stambiu kanalu pripilamu vandens saugyklu (barrage;
man-made lake; reservoir) irengimas. Labai  daznai pripilamu vandens talpyklu

-------
                                                                         p. 61

druskinio rezimo prognozavimas tampa komplikuotas del drusku patekimo is gruntinio

pagrindo. Tokiems atvejams duodami pripilamu vandens saugyklu skaiciavimu meto-

dai, atsizvelgiant i  druskii, patenkanciu is grunto, molekuline, difuzija.

     Hidrocheminiu. procesu matematinis apibendrinimas,skaiciavimams panaudojant
elektronines skaiciavimu masinas, leidzia spresti upes vandens charakteristiku

uzdavinius, esant ivairioms vandens naudojimo salygoms ir parinkti vandens re-
sursu apsaugos nuo uztersimo ir issekimo statiniu optimalius varijantus.

     Knygos skyrius 1; 2; 4 ir 3.2 parase J.F.PIeskov, ivada ir skyrius 3.3-3.5;
4,1; 4,3; 4.4 - V.I.  Muchopad. Skyrius 3.1 ir 4.2 autoriai  parase kartu. Penk-
tas skyrius parasytas M.S. Kovalenko.

     Bibliografiniame sarase - 98 pavadinimai.

     Knygos turinys yra toks.

     Jvadas. p. 3.

                          I dalis.

          Hidrocheminiai skaiciavimai  reguliuojant nuoteki  (effluent;
          disharge; outflow) ir upiu panaudojimas vandens"tiekimui
          (water supply) ir vandens^nuvedimui.


I skyrius. Vandens mineralizacijos pasikeitimas, reguliuojant upes nuoteki. p. 5.

1.1 Mineralizacijos pasikeitimo prielaidos, reguliuojant nuotekj.  p.  5.
1.2 Vandens mineralizacijos formavimosi, reguliuojant nuoteki (effluent; dis-
    harge; outflow),  procesu analitinis  apibendrinimas.  p.  12.
1.3 Vandens mineralizacijos skaiciavimu  (prognozes) nuoseklumas vandens saugyk-
    lose (barrage; conservation reservoir; man-made lake) ir siluminiu elektri-
    niu saldymo tvenkiniuose (pond), p.  20.

II skyrius.  Vandens tiekimo sistemu ir upiu-priemeju ionines (ir silumines)
            apkrovos  skaiciavimai. p.  27.

2.1 Vandens tiekimo tiesaus ir kombinuoto tekejimo sistemu  skaiciavimai. p. 28.

2.2 Uzdaros (apytakines) vandens tiekimo sistemos ir jos "praputimo"  skaiciavi-
    mai .
                          II dalis.

          Nutekanciuji) vandenu (sewage;  wasterwater; waterborne waste)
          surinkejai  ir upiu panaudojimas vandens apsaugai  nuo uzter-
          simo. Garavimas ir nutekandiyju. vandenu (sewage;  wasterwater;
          waterborne  waste) panaudojimas/

III skyrius. Surinkejai-reguliatoriai  ir ju skaiciavimai. Surinkejai  dreki-
             nimui. p. 38.

3.1 Izoliuoto surinkejo-reguliatoriaus skaiciavimu metodai. Skaiciavimo metodu
    analize. p. 38.

-------
                                                                      p. 62


3.2  Drekinimo surinkejai. p. 62.

3.3  Surinkejo turio risys su jo ismetamojo trakto (kelio) pralaidumo galimy-
     bemis. p. 73.

3.4  Dvieju surinkeju-reguliatoriu sistem^ optimal iu, turiu isrinkimas. p. 77.

3.5  Surinke'jij-regul iatoriu sistemu skaiciavimai, panaudojant dinaminio progra-
     mavimo metoda. p. 84.

IV skyrius. Surinkejai-isgarintojai ir ju skaiciavimai. p. 95.

4.1  Mineral izuotu nutekanciuju, vandenu (sewage, wasterwater, wasterborne waste)
     isgarinimo skaiciavimu patikslinimas. p. 95.

4.2  Surinkeju-isgarintojij skaiciavimai. p. 99.

4.3  Liekaminiu, surimu, (relic brine; residual brine; detrital brine; indigenous
     brine; relic salt brine) isgarintojij skaiciavimai gelinimo (desolinization;
     desalting) irengimuose.  p. 109.

4.4  Surinkeju-isgarintoju skaiciavimu algoritmai. p. 113.


                               Ill dalis.

           Vandens telkiniu, gelinimo (desalinization; desalting) priemones.

V skyrius. Druskingu idaubu (basin; kettlehole; kettle,trough) gelinimas (desa-
           linization; desalting) vandens telkiniu (water body; waters) iren-
           gimui. p. 126.

5.1  Pripilamo vandens telkinio (waterbody; waters)  turio ir praplovimo rezimo
     skaiciavimai. p.  128.

5.2  Drusku difuzija i vandens telkini (water body;  waters)  is jo guolio.(bed).
                                                                          p. 130.
5.3  Molekulines difuzijos koeficiento nustatymas. p. 139.

VI skyrius. Vandens gelinimas reguliuojant vandens saugyklos (barrage; conserva-
            tion reservoir; man-made lake; reservoir) nutekejima (effluent;
            disharge;  autflow) ir vandens apykaita uzdarame  vandens telkinyje
            (water body;  waters).

6.1  Upe's nuotekio (effluent; outlet;  runof) gelinimo (desalinization; desalting)
     ir jo reguliavimo praktiniai tyrimai (Berdiansko vandens saugyklos Berdiansko
     aprupinimo vandeniu  pavyzdfiu). p. 144.

6.2  Vandens telkiniu  (water body; waters)- vesintuvu (cooler) "ismetimo-papil-
     dymo" rezimu skaiciavimai. p. 152.

Priedas Nr. 1.  Ismetimu  aprupinimo, daugiamete's talpos Vm papildymu ir nutekan-
                c'iyju  va'ndenu (sewage; wastewater; waterborne waste) surinkejq
                atidavimo def'icitu,, pasarinii) zoliu  drekinimui Baltarusijos TSR
                pietiniuose rajonuose, apibendrintu  kreiviu  koordinates. p. 162.

Priedas  Nr. 2.  Vandens  aktyvumas elektrolitu tirpaluose (solurn) prie +25°C
                temperatures, p.  165.

     Bibliografiniame  skyriuje (p. 98) - 98 pavadinimai.

-------
                                                                        p. 63
                               Nr. 23

                A.M. Nikanorov, M.G. Tarasov, J.A. Fedorov

       HIDROCHEMIJA IR POZEMINIU VANDENlj IR SURIMy FORMAVIMASIS.
                                                                Leningrad. 1983.
                A.M. Nikanorov, M.G. Tarasov, J.A. Fedorov
       HYDROCHEMISTRY AND GROUND-WATER AND BRINE FORMATION.

     Knyqos titulinio lapo antroje puseje yra trumpa sios knygos santrauka (ano-
tacija) angliji kalba. Joje nurodoma jog knygoje aprasomos Prieskaukazes specia-
lios hidrogeologines ir hidrochemines salygos, ypatinga, demesi ski riant surimu
(brine) susidarymo problemai.
     Knygos ivade (p.  3) rasoma jog "pozeminiu vandenu chemines sudeties zino-
jimas taip pat yra butinas prognozuojant ji) kenksminga poveiki gamtai ir parengiant
aplinkos apsauqos priemoniu kompleksa1.1 Turima omenyje tie pozeminiai vandenys,
kurie yra ismetami, atliekant naftos (oil;  mineral oil) ir dujij paieskinius-
zvalgybinius darbus (prespecting; quest work and reconnaissance, exploration
work) ir vykdant jy ekspluatacija.
     Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.

I v a' d a s. p.  3.
I skyrius. Prieskaukazes mezozoiniu (Mesozoic) nuogulu trumpa charakteristika.
                                  *i                  J                    f
                                                                       p.  5.
1.1  Siuolaikinis tektoninis rajonavimas. p. 5.
1.2  Mezozoiniu  nuogulu litologine charakteristika. p. 13.
1.3  Mezozoiniu  nuogulu hidrogeologiniai ypatumai. p. 17.
II skyrius. Dabartiniu, hipoteziu, apie pozemines hidrosferos surimu, (brine; salt
            brine) kilme ir ju formavimasi  trumpa apzvalga. p. 25.
2.1 Endogenine kryptis. p. 25.
2.2  Infiltracine kryptis. p. 26.
2.3  Sedimentine kryptis. p. 27.
Ill skyrius. Eksperimentiniu tyrimu metodai. p. 30.
3.1  Tyrimu optimalaus komplekso nustatymas. p. 30.
3.2  Aparatura ir metodika. p. 34.
IV skyrius. Pofeminiu, vandenu (groundwater; underground waters) ir surimu
            (brine; salt brine) geneze ir procesai. p. 37.
4.1  Halogeniniu mineralu geocheminiai tyrimai. p. 37.
4.2  Pozeminiu vandenu ir surimu sudeties hidrochemine analize. p. 53.

-------
                                                                        p. 64

4.3  Dujiniu-skystu mineralu tirpalu itarpu nuosedineje dangoje chemine sudetis.
            "'                               "'                               1 f\ O
4.4  Gamtiniame vandenyje (natural water) vandenilio ir deguonies stabi?1u
     izotopu analizes varijantai. p. iii.
4.5  Kristaluose itarpu ir kristalizacinio vandens tirpalu izotopine sudetis.p.134.
4.6  Pozeminiu vandenq (grounwater; underground waters) ir surimij (brine; salt
     brine) paplitimo mezozoinese nuogulose bendri de'sningumai. p. 140.
4.7  Druskinese formacijose superhidrostatiniu, sluoksniij sle'gio (formational
     presure; rock pressure) zonu formavimasis. p. 154.
V skyrius. Regiono pozeminiuose vandenyse mikroelementu susikaupimo ir paplitimo
           desningumai. p. 170.
5.1  lodo ir bromo hidrochemija. p. 170.
5.2  Rubidzio, cezio, licio ir stroncio hidrochemija. p. 182.
VI skyrius. Pozemine's hidrosferos vandens ir siirimu (brine; salt brine) izoto-
            pines-chemines sudeties evoliucija. p. 202.
6.1  Juros vandens pasikeitimas sedimentacijos stad^.joje. p. 203.
6.2  Pozeminiu vandenu (groundwater; underground waters) pasikeitimas diagenezes
     ir katagenezes s^adijose. p. 209.
P a b a i g a.  p. 233.
     Knygos pabaigoje rasoma jog autoriu atliktieji eksperimentiniai ir teoriniai
tyrimai patvirtina hidrosferos pozeminiu vandenu ir surimu, (brine; salt brine)
sedimentogenines hipotezes dideles daugumos salininku koncepcijos tikruma. Sedi-
mentogeniniu vandenu ir surimtj dabartine izotopine ir chemine sudetis yra Zemes
rutulio atskiru regionu ilgo geologinio vystymosi ir evoliucijos procesu pasekme.

     Knygos gale pateiktas bibliografinis sarasas. Jame yra 149 pavadinimai.

-------
                                                                          p. 65

                            Nr. 24

                         S.L.Vendrov

                     MUSll UPILj GYVENIMAS
                                                                Leningrad. 1986.
                         S.L. Vendrov

                  THE LIFE OF OUR RIVERS.

     Knygoje aprasomi pavirsiniu vandens resursu (sufrace waters) dabartinio ir
perspektyvinio panaudojimo klausimai. Resursu, kurie dabar yra gamtinese, per-
dirbtose ir dirbtinose sistemose kaip zaliava ir pusfabrikatis, kuris turi .itaka
pramones ir zemes ukio gamybos teritoriniam isdestymui, anksciau isisavintij ir
naujy rajonu ekonominiam ir socialiniam isvystymui.
     Knyga skiriama specialistams,  dirbantiems vandens resursu naudojimo, gamtos
racionalaus naudojimo ir gyvenamosios aplinkos srityse. Faktiskai, tai  yra moks-
lines populiarizacijos knyga, skirta ir tiems, kurie neturi specialaus  pasiruo-
simo.
     Knygos turinys yra toks.

Autoriaus jvadinis z'odis. p.  3.
I skyrius.
     Vanduo ir vandens resursai.  p.  5.
     Vandens vieta sprendziant gamtos racionalaus naudojimo problemas.  p. 5.
     Kas yra vandens resursai. p.  7.
     Labai trumpai apie upiu  ir upiu nuotekio (effluent;  runof) pasiskirstima
                                                   TSRS teritorijoje.  p.  16."'
II skyrius.
     Siuolaikinis upiu, panaudojimas  ir  artimiausios  ju panaudojimo perspektyvos.
                                                                      p.  22.
     Upiu sistemu energetinis, iriqacinis ir kitokios sakinio panaudojimo formos.
     ,   '       "'                 "                                      P- 22.
     Salies aprupinimo vandeniu ir  vandens saltiniq  (telkiniu) apsaugos XXI an-
        ziaus riboje uzdaviniu kai  kurie ypatumai.  p. 27.
Ill skyrius.
     Apie upiu ir ukines veiklos  tarpusavio sarisi.  p. 56.
     Hidroenergetines statybos vaidmuo  TSRS upiu kompleksiniame panaudojime.p.  56.
     Upes ir urbanizacija.  p. 73.
     Upe ir jura. Upiu ziociu zonos. p. 83.
IV skyrius.
     Mazos upes - didele problema.  p. 94.

-------
                                                                        p. 66
                              Nr. 25

Ukrainos TSR Mokslu, Akadenija.
Hidrobiologijos institutes.         .

                      O.P. Oksijuk, F.V. Stolberg

           VANDENS KOKYBES REGOLIAVIMAS KANALUOSE;'_.: -
                                                            Kijev. 1986.
                      0.0. Oksijuk, F.V. Stolberg
           THE REGULATION OF WATER QUALITY IN CANALS.

     Monografijoje suformuluoti vandens kokybes kanaluose reguliavimo moksliniai
pagrindai. Sudaryti vandens kokybes reguliavimo ir kanalij projektavimo bei ju
ekspluatacijos skaiciavimu metodikos matematiniai modeliai. Aprasomas techniniij
vandens apsaugos priemonitj kompleksas, kuris grindziamas kanalu ekosistemu ypa-
tumais, tu priemoniu komplekso realizacijos patirtis Dniepro-Donbaso kanale ir
kanalu tarpbaseininio nuotekio permetimo projektuose.
     Knyga yra skiriama ekologams, hidrobiologams, vandens ukio specialistams,
projektavimo organizaciju, darbuotojams, kanalu ekspluatacijos tarnyboms  ir ukinio-
-geriamo vandens tiekimo imonems.
     Knygos jvade rasoma jog joje pateikti tyrimu duomenys ir praktines  rekomen-
dacijos gali buti  panaudoti projektuojant kanalus ir veikianciu dirbtinu vandens
sriautu (water boody; watercourse; watercourse training) rezimu nustatymui, sie-
kiant uztikrinti vandens kokybes normatyvus vandens naudojimo skerspiuviuose
(vietose).
    Zemiau pateikiamas sios knyqos turinys.
I v a d a s.  p. 3.
I skyrius. Kanalq ekosistemii ypatumai ir bendri vandens kokybes reguliavimo
              juose principai. p. 8.
1.1  Kanalu charakteristika ir ju hidrobiologinio rezimo desningumai. p. 8.
1.2  Vandens kokybe kanaluose. p. 23.
1.3  Vandens kokybes reguliavimo kanaluose ekologiniai  ir techniniai pagrindai.
                                                                         p. 42.
1.4  Vandens kokybes reguliavimo matematinis model is.  p. 53.
II skyrius. Vandens kokybes kanaluose reguliavimo technines priemone's (biolo-
               ginis pagrindimas ir inzineriniai sprendimai). p. 69.
2.1  Kanalu trasavimas (ju vietos projektavimas). p.69.
2.2  Pagrindines vandenvietes (abstraction of water; draw-off; water-catchment;
     obtaining of water; water intake; withdrawal of water) konstrukcija. p. 75.
2.3  Siurblines stotys. p. 80.

-------
                                                                         p.67

2.4  Kanalo vagos konstrukcija.  p.  84.
2.5  Bioplato. p. 101.
2.6  Tekejimo greitis.  p.  115.
2.7  Vandens padavimas  ir  vandens kokybes reguliavimas kanalo itakos zonoje.p.118.
Ill skyrius. Vandens apsaugos kompleksai  kanaluose. p. 124.
3.1  Vandens apsaugos kompleksu  skaiciavimij sistema. p.  124.
3.2  Eksperimentinis vandens apsaugos konpleksas Dm'epro-Donbaso kanale.  p. 138.
3.3  Kanalo Dunojus-Dniepras vandens apsaugos komplekso  projektas.  p. 150.
I s v a d o s.  p.  153.
Priede - knygoje naudojami sutartiniai  zenklai.  p. 166.
Bibliografiniame sarase  (p.  160) 138 pavadinimai.

-------
                                                                       p. 68

                             Nr. 26

TSRS me!ioracijos ir vandens ukio ministerija.

               V.I. Aksionov, A.P. Lvov, I.T. Romanov.
       BEATLIEKINIU TECHNOLOGIJU VAIDMUO SPRENDZIANT VANDENS RESURSU
                        APSAUGOS PROBLEMAS.
                                                              Maskva. 1987.
               V.I. Aksionov, A.P. Lvov, I.T. Romanov.
       THE ROLE OF WASTE-FREE TECHNOLOGIES IN PROTECTING WATER RESOUCES.

     Knygos tikslas - nesigilinant i konkreciu technologiniu schemu ir gamybu
su mazu kiekiu atlieku ir i  beatliekines technologies technines detales, parodyti
1. beatliekiniu technologijij vystymo ivairiose pramones sakose kelius; 2. vandens
suvartojimo sumazinimo ir nutekancigju vandeni^ isvaljrmo nuo tersalu perspektyvi-
nius metodus ir priemones; 3. ivertinti vandens apytakos sistemu ekonomini ir
ekologini  efektinguma.
     Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.

I v a d a  s. Beatliekiniu technologiju vaidmuo, sprendziant vandens resursu
             apsaugos probleuias. p. 1.
Beatliekiniu technologiju tobulinimo pagrindiniai  keliai ir principal', p. 5.
Vandens ukio sistemu uzdaviniai  fabriku beatliekiniu technologiju, ir teritoriniu-
   -gamybiniu. kompleksu (TGK) re'muose. "'p. 12.
Beatliekine technologija ir vandens resursu apsauga. p. 16.
Vandens sunaudojimo sumazinimas  pagrindinese  pramones sakose.  p. 18.
     Energetika.  p. 19.
     Chemijos ir tekstiles pramone. p. 21.
     Naftos (oil; mineral oil) perdirbimo ir  naftos chemine pramone. p. 26.
     Celiuliozes-popieriaus pramone. p. 29.
     Metalurgija. p. 32.
     Masinu, statybos. p. 35.
     Anglies ir kalnakasybos pramone. p. 37.
     Gyvulininkyste ir paukstininkyste. p.  39.
Vandens apsaugos priemoniu ekonominis efektingumas idiegiant beatliekines
   technologijas. p. 45.  "'

Knygos bibliografiniame sarase (p. 47) yra 20 pavadinimu.

-------
                                                                     p. 69
                              Nr. 27
Ukrainos TSR Mokslu Akademija.
Hidrobiologijos institutes.

              A.I.Denisova, E.P. Nachshina, B.I. Novikov, A.K. Riabov.

          VANDENS SAUGYKLL) DUGNINES NUOGULOS IR jy ITAKA VANDENS KOKYBEI.
                                                                 Kijev. 1987.
              A.I.Denisova, E.P. Nachshina, B.I. Novikov, A.K. Riabov.
          WATER RESERVOIR BOTTOM SEDIMENTS AND THEIR IMPACT ON WATER QUALITY.
     Knygoje pateikta dugniniu, nuogulu. charakteristika (ju, mechanine ir chemine
sudetis) ,aprasomas ju pasiskirstyhnas vandens saugyklos akvatorijoje, nusviesti
biogeniniu, organiniu medziagg ir mikroelementu dsanciu dugnine'se nuogulose,
sorbcijos ir desorbcijos procesai, parodytas dugniniu nuogulij vaidmuo hidroche-
minio rezimo ir vandens kokybes formavimuisi , o taip pat vandens telkim'M (water
body; waters) savaiminio apsival^mo ir antrinio uztersimo procesuose.
     Knyga skirta hi drobiol ogams, hidrologams, hidrochemikams, ekologams, van-
dens ukio special istams.
     Jos ivade rasoma jog joje nagrinejami  dugniniu nuogulu formavimosi procesai,
tu nuogulu mechanine ir chemine sudetis, jose esanciu^ visos eiles cheminiu ele-
menti^ atsargos (kiekiai). Duotos rekomendaci jos kaip sumazinti dugniniu. nuogulu
neigiam^ vaidmeni vandens kokybes formavimesi.
     Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.
Ivadas.
I skyrius.
             p. 3.
            Dugniniu nuogulu formavimosi fizines-geografines salygos.  p.  5.
            Geologiniai-geomorfologiniai faktoriai.  p.  5.
            Hidrologiniai  faktoriai. p. 9.
            Hidrobiontu vaidmuo.  p.  12.
II skyrius.  Dugniniu nuogulu charakteristika.  p.  14.
            Formuojancios  medziagos  pagrindiniai saltiniai.  p.  14.
            Medziagos atnesimas.  p.  15.
            Vandens saugyklu sugebejimas akumuliuoti.  p.  18.
            Nuogulu erdvinio pasiskirstymo ypatumai.  p.  20.
            Nuogulu pasiskirstymas pagal dugno  plota.  p.  22.

-------
                                                                      p. 69«,

            Dumblo kaupimosi procesas. p. 25.
            Dugniniu nuogulu sudetis ir savybes. p. 31.
            Vandenines-fizines savybes ir granulometrine sudetis. p. 31.
            Chemine sudetis. p. 40.
            Cheminiq element^ kiekiai dugninese nuogulose. p. 54.
Ill skyrius. Faktoriai, kurie riboje "dugnine's nuogulos-vanduo" nustato sorb-
             ciriius-desorbcinius procesus. p. 60.
            Fiziniu,-chenriniu ir biologiniu procesu, vykstanciu riboje "dugnine's
               nuogulos-vanduo" tyrimu, metodai. p.J 61.
               Dujinis rezimas. p. 64.
               Deguonis. p. 64.
               Anglies dvideginis. p. 72.
               Biogeniniai elemental', p.  74.
               Azoto junginiai. p. 74.
               Fosforo junginiai. p. 83.
               Gelezis. p. 97.
               Organiniai  junginiai. p. 100.
               Sunkieji metalai. p. 104.
               Sorbciniai  procesai. p. 104.
               Desorbciniai procesai. p.  122.
IV skyrius.  Dugniniu nuogulu vaidmuo vandens chemine's sude'ties ir kokybe's
                formavimesi. p. 133.
             Biogenines ir organines medziagos. p.  135.
             Sunkieji metalai. p. 144.
P a b a i g a.   p. 150.

     Bibliografiniame sarase (p. 152) - 246  pavadinimai.

-------
                                                                          p.  70

                                Nr. 28

                      L.A. Kulskij, P.P. Strokac.

                 GAMTINiy VANDENU VALYMO TECHNOLOGIJA.
                                                                  Kijev.  1986.
                      L.A. Kulskij, P.P. Strokach.

              TREATMENT TECHNOLOGIES FOR NATURAL HATERS.
     Knygoje nagrinejami pagrindiniai gamtiniu vandenu technologiniu, procesu ir
valymo metodu teoriniai pagrindai, tuos vandenis naudojant ukio-maisto ir pramo-
nes reikalams. Isdestytos siuolaikines pafiuros apie fizinius-cheminius procesus,
kurie vyksta tarp gamtiniame vandenyje esancii^ ir i ji patenkanciu medziagu. Ap-
rasytos valymo irengimg ir vandens paruosino prietaisu, konstrukcijos ir ju eks-
pluatacija. Pateikti duomenys skaiciavimams. Aprasomi siuolaikiniai sovietu ir
uzsienio krasti^ pasiekimai sioje srityje.
     Duomenys apie vandens valyma nuo •jvairiij priemaisu yra apibendrinti ir su-
sisteminti atsizvelgiant ^ vandeni tersianciu, priemaisu fizine-chemine bukl^.
Tiksliau tariant - atsizvelgiant i ju fizine^dispersine bukle..
     Knyga, kaip mokymo priemone yra skiriama aukstuju mokyklu^ studentams, kurie
mokosi pagal specialybe "Vandens resursu racionalus naudojimas ir nutekanciuju
vandenu, (sewage; wasterwater; waterborne waste) nukenksninimas (detoxification;
decontami nati on)".
     .r
     Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.
jzanga.  p. 3.
Ivadas.  p. 4.
               I dalis.  Priemaisg, esanciy vandenyje ir ju pas'alinimo
                         metodu charakteristika.
I skyrius.  Gamtinio vandens kokybes rodikliai ir reikalavimai. p. 7.
1.1  Vandens tiekimo saltiniu charakteristika. p. 7.
1.2  Priemaisu, esanciu gamtiniame vandenyje sudetis. p. 9.
1.3  Gamtiniam vandeniui statomi reikalavimai ir jo klasifikacija. p. 18.
II skyrius.  Gamtinio vandens kokybes pagerinimo metodai ir technologine's
             schemes, p. p.  21.
2.1  Vandens valymo metodg nustatymas pagal priemaisu klasifikacija, atsizvelgiant
     j ju fizin^-dispersine  bukle. p. 21.
2.2  Vandens apdorojimo metodai ir ju val^jjmo irengimai, kurie yra rekomenduojami
     vandens klasifikacijos  pagrindu. p. 23.

-------
                                                                          p. 71

2.3  Technologies schemes kurios yra naudojamos. apdorojant vandeni ir tu, sche-
     mu komponavimo principal, p. 24.
Ill skyrius.  Reagentu, likis. p. 27.
3.1  Reagentu, ukio komponavimas. p. 27.
3.2  Koagulianti^ sunaudojimo prognoze. p. 28.
3.3  Apskaiciuotos reagentu. dozes, p. 29.
3.4  Reagentu laikimo sandeliai. p. 31.
3.5  Koaguliantu tirpalUj paruosimas. p. 34.
3.6  Flokuliantu, tirpalu, paruosimas. p. 37.
3.7  Kalkiu, (lime; calk; calx) pieno ir kalkiu skiedinio paruosimas. p. 41.
3.8  Floro turinciu, reagentu, tirpalu, paruosimas. p. 45.
3.9  Aktyvizuotos anglies pulpos paruosimas. p. 45.
3.10 Sodos, natrio heksametafosfato ir kalio permanganate tirpalu, paruosimas. p. 46.
3.11 Reagentu, nuoseklaus jvedimo tvarka. p. 46.
3.12 Reagenti| dozavimas. p. 49.
3.13 Saugumo technika dirbant su reagentais ir reagentu. ukio priemoniu, naudojimas.
                                                                          p. 52.
            II dalis.  Vandens heterofaziniu, priemaisu pasalinimas.
IV skyrius.  Vandens priemaisu, koaguliavimas. p. 54.
4.1  Koaguliacijos procesu fiziniai-cheminiai pagrindai. p. 54.
4.2  Koaguliantai, ju gavimas ir savybes. p. 63.
4.3  Flokuliantu gavimas ir ju savybes. p. 66.
4.4  Koaguliacijos proceso optimalios sajygos ir jo suintensyvinimas. p. 68.
4.5  Oksidatoriu panaudojimas vandens spalvingumo panaikinimui. p. 72.
4.6  Kontaktine koaguliacija. p. 74.
4.7  Elektrochemine koaguliacija. p. 75.
V skyrius.  Reagent^ sumaisimas su vandeniu. p. 80.
5.1  Reagentu sumaisimo su vandeniu technologija. p. 80.
5.2  Skyleti maisytuvai. p. 30.
5.3  Pertvariniai ir koridoriniai maisytuvai. p. 81.
5.4  Sukuriniai maisytuvai. p. 32.
5.5  Reagent^ sunaisimas vanzdyne. p. 83.
5.6  Mechaniniai maisytuvai. p. 84.
5.7  Maisytuvu ekspluatacija. p. 85.
VI skyrius.  Dribsniu, susidarymo kameros. p. 85.
6.1  DribsniUj susidarymas. p. 85.
6.2  Dribsniu susidarymui verpetu tipo kameros, itaisytos i vertikalius nuse-
                                                          J         dintuvus. p.88.

-------
                                                                         p. 72

6.3  Dribsniu susidarymo pertvarines kameros. p. 88.
6.4  Dribsnitj susidarymo vertikaliosios kameros. p. 90.
6.5  Dribsniu, susidarymo mechanines kameros. p. 92.
6.6  Dribsniij susidarymo kameru ekspluatacija. p. 93.
VII skyrius. Priemaisu, esanciu vandenyje nusodinimas. p. 93.
7.1 Nusodinimo procesiJ teoriniai pagrindai. p. 93.
7.2  Horizontals nusedintuvai (decanter), p. 96.
7.3  Vertikalus nusedintuvai. p. 99.
7.4  Spinduliniai nusedintuvai. p. 100.
7.5  Spiraliniai, daugiaauksciai ir plonasluoksniai nuse'dintuvtj tipai. p. 101.
7.6  Nusedintuvu ekspluatacija. p. 104.
7.7  Vandens nuskaidrinimas hidro- ir multiciklonuose. p. 105.
VIII skyrius. Vandens nuskaidrinimas pakibusioje kontaktineje aplinkoje. p. 107,
8.1  Nuskaidrinimo darbo principal', p. 107.
8.2  Pakibusios kontaktines aplinkos savybe's. p. 108.
8.3  Nuskaidrintoju konstrukcijos ir ju skaiciavimai. p. 109.
3.4  Nuskaidrintoju, ekspluatacija. p. 113.
IX skyrius.  Vandens nuskaidrinimas ji filtruojant. p. 114.
9.1  Vandens nuskaidrinimo, filtruojant ji per gruduotaj medziaga^, teoriniai
     pagrindai. p. 114.
9.2  Filtru klasifikacijos ir filtruojancios medziagos. p.  117.
9.3  Vandens filtravimas per sietelius ir audini. p. 119.
9.4  Akustiniai tinkliniai filtrai. p. 121.
9.5  Letieji filtrai. p. 122.
9.6  Parengiamieji filtrai. p. 124.
9.7  Stambiagrudziai filtrai. p. 124.
9.8  Greitieji  nespudiniai filtrai. p. 125.
9.9  Greitieji  filtrai su vienasluoksne apkrova. p. 125.
9.10 Greitieji  filtrai su dvisluoksne apkrova. p. 126.
9.11 Filtrai AKX. p. 126.
9.12 Greituju nespudiniu filtru praplovimas. p. 128.
9.13 Greitieji  spudiniai filtrai. p. 130.
9.14 Ypatingai  greiti spudiniai filtrai.  p. 132.
9.15 Filtrai-elektrolizuotojai. p. 133.
9.16 Kontaktiniai nuskaidrintojai ir filtrai. p. 134.
9.17 Patys prasiplaunantys filtrai. p. 136.

-------
                                                                         p. 73
 9.18  Uzplaunamieji filtrai. p. 137.
 9.19  Filtri^ ekspluatacija. p. 138.
X skyrius.  Priemaisi^ vandenyje pasalinimas flotacijos metu. p. 139.
10.1   Flotacijos metodu teoriniai  pagrindai ir ju klasifikacija.  p. 139.
10.2   Flotaciniai irengimai. p. 140.
10.3   Flotacijos irengimij paleidimas, ju reguliavimas ir ekspluatacija. p. 143.

            Ill dalis.  Biologines  kilmes heterofaziniu priemaisu
                        pasalinimas is vandens.
XI skyrius.  Vandens chloravimas ir jodavimas.  p.  144.
11.1   Proceso kontrole ir vandens  nukenksminimo metodai. p. 144.
11.2   Vandens chloravimas. Bendros zinios. p.  144.
11.3   Chloras ir jo junginiai. p.  145.
11.4   Vandens chloravimo proceso chemija.  p.  146.
11.5   Vandens chloravimo metodu klasifikacija. p. 149.
11.6   Vandens chloravimo irengimu  tipai. p. 151.
11.7   Vandens chloravimo chloro kalkemis irengimai.  p. 151.
11.8   Chloratoriai. p. 153.
11.9   Elektrolitiniai irenginai. p. 157.
11.10  Chloro laikimas. p. 158.
11.11  Kombinuoti vandens nukenksminimo metodai. p.  160.
11.12  Vandens nukenksminimas jodu. p. 161.
11.13  Chloravimo stociu ekspluatacija. p.  162.
XII skyrius.   Vandens ozonavimas. p. 162.
12.1   Bendros zinios. p. 162.
12.2   Ozono  elektrosinteze's salygos. p. 164.
12.3   Ozonatoriu. konstrukcijos. p. 166.
12.4   Vandens ozonavimo technologies schemes, p. 168.
12.5   Ozono-oro misinio sumaisymas su apdorojamu  vandeniu.  p.  169.
12.6   Ozonavimo irengimu ekspluatacija. p. 172.
XIII skyrius.   Kiti  vandens nukenksminimo metodai. p.  173.
13.1   Vandens nukenksminimas ultrafioletiniais spinduliais. p. 173.
13.2   Vandens nukenksminimas ultragarsu. p. 177.
13.3   Nedideliu autonominiu objektu vandens nukenksminimo metodai.  p.  179.

-------
                                                                         p. 74

            IV dalis.  Homofaziniu. priemaisu, esanciu vandenyje
                       sudeties reguliavimas.
XIV skyrius.  Vandens kvapo, skonio ir toksiniu, mikrotersalu pasalinimas. p. 182.
14.1  Bendri duomenys. p. 182.
14.2  Vandens aeracija. p. 183.
14.3  Vandens apdorojimas oksidatoriais. p. 185.
14.4  Vandens dezodoracijos adsorbciniai metodai. p. 187.
14.5  Vandens sorbcinio valymo irengimu ekspluatacija. p. 192.
14.6 Pesticidu pasalinimas is vandens. p. 192.
XV skyrius.  Vandens floravimas (fluoridation) ir nufloravimas. p.  193.
15.1  Salygos, kurios apsprendzia vandens floravimo butinuma.  p. 193.
15.2  Florid-ionu, kiekio normatyvai buitiniame-geriamame vandenyje.  p.  194.
15.3  Vandens floravimo technologija. p. 195.
15.4  Floravimo irengimu technologies schemes, jy ekspluatacija ir  veikimo
         kontrole. p. 197.
15.5  Vandens nuflorinimo metodu klasifikacija ir ju sanitarinis-higieninis
         ivertinimas. p. 200.
15.6  Vandens nuflorinimo ionu pasikeitimo metodai. p. 201.
15.7  Vandens nuflorinimo sorbciniai  metodai. p. 204.
15.8  Nuflorinimo irengimu ekspluatacija. p.  207.
XVI skyrius.  Gelezies ir magnio pasalinimas  is vandens. p.  207.
16.1  Gelezies priemaisos gamtiniame  vandenyje. p. 207.
16.2  Vandens nugelefinimo metodai. p. 208.
16.3  Vandens nugelezinimo technologiniai tyrimai. p. 209.
16.4  Pozeminiu vandenu nugelezinimo  proceso  fiziniai-cheminiai pagrindai.  p.  211.
16.5  Irengimai, skirti pozeminiu vandenu nugelezinimui. p.  214.
16.6  Pavirsiniq vandenu^ nugelezinimas. p. 221.
16.7  Vandens nugelezinimo stoties ekspluatacija. p. 222.
16.8  Mangano pasalinimas is vandens. p. 222.
XVII skyrius.  Istirpusiu duju esanciu vandenyje.'pasalinimas  (degazacija). p. p.  225.
17.1  Bendros zinios. p. 225.
17.2  Vandens degazacijos fiziniai metodai. p. 225.
17.3  Vandens degazacijos cheminiai metodai.  p. 230.
17.4  Degazatoriu paleidimas, ju reguliavimas ir ekspluatacija. p. 232.
XVIII skyrius.  Vandens suminkstinimas. p. 233.
18.1  Vandens suminkstinimo metodij parinkimas. p. 233.
18.2  Vandens suminkstinimo terminis  metodas. p. 234.

-------
                                                                         p. 75

18.3  Vandens suminkstinimo reagentais metodas. p. 235.
18.4  Vandens suminkstinirio, naudojant reagentus, irengimu technologies schemes
      ir ju konstrukcijij ypatumai. p. 238.
18.5  Vandens suminkstinimo termocheminis metodas. p. 240.
18.6  Vandens magnetinis apdorojimas. p. 242.
18.7  Vandens suminkstinimo pagrindai, naudojant kationavimo procesa.  p. 245.
18.8  Kationai ir ju savybes.  p. 247.
18.9  Natrio-kationu vandens suminkstinimo metodas.  p. 249.
18.10  Vandenilio-natrio-kationu vandens suminkstinimo metodas.  p.  253.
18.11  Natrio-chloro-kationu, vandens suminkstinirio metodas.  p.  256.
18.12  Kationiniu filtri| konstrukcija ir ju aparaturos bei komunikaciju apsauga
       nuo korozijos. p. 257.
18.13  Pagelbiniai jrengimai ir paciu, kationiniij vandens suminkstinimo prietaisj^
       vandens sunaudojimas. p. 258.
18.14  Kationiniu vandens prietaisu paleidimas, ju reguliavimas  ir  ekspluatacija.
                                                                           p.  261.
XIX skyrius.  Vandens nudruskinimas ir jo gelinimas.  p. 263.
19.1  Vandens nudruskinimo ir gelinimo metodai. p. 263.
19.2  Vandens nudruskinimas ir jo gelinimas destiliacija.  Prietaisu ekspluatacija.
                                                                           p.  263.
19.3  Gazohidratinis vandens gelinimo metodas.  p. 268.
19.4  Vandens gelinimo ir nudruskinimo metodas  ionu  pasikeitimais.  p.  269.
19.5  Vandens gelinimas elektrodialize. p. 273.
XX skyrius.  Vandens nusilikatinimas. p. 279.
20.1  Bendros zinios. p.279.
20.2  Vandens nusilikatinimo metodas, naudojant reagentus. p.  280.
20.3  Vandens nusilikatinimas  filtravimu per aktyvizuotas  apkrovas. p. 282.
20.4  Vandens nusilikatinimas  anionitais. p. 283.
20.5  Vandens nusilikatinimas  elektrokoaguliacija. p. 283.
XXI skyrius.  Specialus vandens valymo metodai. p. 284.
21.1  Radiacinis vandens valymas. p. 284.
21.2  Vandens valymas nuo radiaktyviu medziagu. p. 285.
21.3  Vandens valymas nuo sintetiniu skalbymo priemoniu. p.  287.
21.4  Toksiniu cheminiu medziagu pasalinimas is vandens. p.  287.
21.5  Nutekanciuju vandeny (sewage; wasterwater; waterborne  waste)  prelimina-
      rinis valyma^s. p. 288.
21.6  Vandens paruosimas dirbtiniam pozeminiu vandenu atsargu  papildymui. p.  289.

-------
                                                                         p. 76

            V dalis.  Vandens apdorojimas uzdarame cikliniame
                      vandens tiekime. Valymo irengimu kompona-
                      vimas, paleidimas ir ju suregullavimas.
XXII skyrius.  Vandens apdorojimas, kovojant su vandentiekio sistemu vamzdziu ir
               irengimu uzakimu bei korozija. p. 291.
22.1  Vamzdziu uzakimo priezastys ir formos. p. 291.
22.2  Vandens stabilumas. p. 292.
22.3  Vandens stabilizacija. p. 293.
XXIII skyrius.  Vesinancio vandens apdorojimas. p. 295.
23.1  Vamzdziq ir vesinanciu. aparaty uzakimas. p. 295.
23.2  Uzdaro ciklinio vandens padavimo sistemu vandens rezimas. p. 295.
23.3  Vandens apdorojimas kovojant pries nuoviru susidaryma. p. 296.
23.4  Vandens apdorojimas kovojant pries biologini apaugim§. p. 298.
23.5  Vandens apdorojimas vengiant vamzdynu ir silumines kaitos aparatu korozijos.
                                                                         p. 299.
23.6 Vandens valymas nuo mechaniniy priemaisu. p. 300.
XXIV skyrius.  Ukio reikalams ir geriamo vandens tiekimo vandentiekio valymo
               stotys. p. 300.
24.1  Vandens valymo stociy isdestymo vieta. p. 300.
24.2  Pagrindiniai reikalavimai kurie yra statomi stocii^ statiniu iSde'stymui. p. 301,
24.3  Vandens valymo stociij tipai ir jy klasifikacija. p. 303.
24.4  Surenkamy gelzbetoniniu konstrukciju panaudojimas, JLJ unifikacija ir tipi-
      zacija. p.  304.
24.5  Automatizacija ir technologine kontrole. p. 3o5.
24.6  Dispecerizavimas ir telemechanizacija. p. 306.
24.7  Sanitarines apsaugos zonos. p. 306.
XXV skyrius.  Valymo statiniy paleidimas ir ju reguliavimas. p. 308.
25.1  Vandens valymo stociu jvedimas i, ekspluatacij^. p. 308.
25.2  Statiniu, techninio paruosimo paleidimui patikrinimas ir trukumu bei  defektu
      pas'alinimas. p. 309.
25.3  Valymo statiniu paruosimas paleidimui. p. 309.
25.4  Laboratorines-gamybine's kontrole's organizacija. p. 311.
25.5  Statiniu atidavimo ir priemimo ekspluatacijai tvarka. p.  311.
25.6  Stoties technologinio suderinimo paruosimas. p. 311.
25.7  Valymo irengimu bandomasis paleidimas ir ju technologinis suderinimas. p.  311.
25.8  Galutinis stoties paleidimas. p. 312.
25.9  Saugumo technika atliekant paleidimo-reguli^vimo darbus.  p. 312.

-------
                                                                          p.  77


Priedai. p. 314.

                 I.  Vandens apdorojimo metodu praktinio panaudojimo rekomenda-
                     cijos, priemaisu, vandenyje charakteristiky, sutinkamai  su
                     L.A.Kulskio (4 grupiu) klasifikacija),  paqrindu.  p.  314.

                 2.  Reagentu ir medziagu, naudojamu vandens valymo technologi-
                     joje, charakteristik^a. p. 326.

Rekomenduojamos literatures sarasas. p. 335. (Is viso 26 pavadinimai).

Dalykine rodykle.  p.  336.

-------
                                                                         p. 70

                               Nr. 29



                     L.N. Gorev, V.I. Polesenko.


                     MELIORACINE HIDROCHEMIJA.
                                                                   Kijev.  1984.

                     L.N. Gorev, V.I. Peleshenko.

                     REMEDIAL HYDROCHEMISTRY.



     Vadovelis yra skirtas universitetu geografijos ir geologijos specialybes

studentams. Taciau ji galima panaudoti  atliekant   hidrocheminius, hidrogeologi-

nius, dirvozeminius ir hidromelioracinius tyrimus.

     Knygoje susisteminti hidrochemijos teoriniai  ir praktiniai  klausimai, dre-

kinimo ir sausinimo melioraciniu priemoniu panaudojimo salygose:  1.  vandens fi-

ziniai ir fiziniai-cheminiai procesai dirvozemije;  2. melioracines-hidrochemines

aplinkos formavimosi ir rezimo ypatumai; 3.  gamtiniy (natural  water) ir irigaci-

niu vandenu chemine's sudeties prognozavimas; 4. dirvozemiu uzdruskejimo (soli-

nization) mechanizmas ir kovos su juo budai; 5. dre'kinimo itaka  upes baseino

hidrocheminiam rezimui; 6. melioracines-hidrochemines aplinkos matematinis mode-

liavimas, atsizvelgiant j dre'kinimo itaka supanciai vandens aplinkai.  Normatyvai

pateikti pagal ju bukle 1983 metu vasario men 1 dienai.

     Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra literatures  sarasas. Is  viso knygoje yra

131 bibliografine nuoroda (pavadinimai).

     Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.

     J v a d a s. p.  5.

             I dalis.  Melioracine's hidrochemijos  teoriniai pagrindai. p.  5.

I skyrius.  Dirvozemiu vandens fizines  savybes  ir  gamtiniame vandenyje (natural
            water) labiausiai paplitusiu drusku tirpalu  savybes.  p.  6.

1.  Dirvozemiu vandens fizines savybes. p. 6.

2. Gamtiniame vandenyje labiausiai paplitusiu druskq tirpalu fizines savybes. p. 10,


II skyrius. Vandens fiziniai procesai dirvozemije.  p. 14.

1.  Isgarinimas.  p. 14.

-------
                                                                        p. 79

 2.  Transpiracija.  p.  17.
 3.  Tirpalu. kapiliarinis pakilimas.  p.  18.
 4.  Konvekcinis judejimas.  p.  19.

 Ill skyrius.   Fiziniai-cheminiai  procesai  ir ju vaidmuo ionines-druskine's
               sudeties formavimuisi  dre'kinamuose gruntuose ir jy poru
               (interstitial  water)  vandenyje. p. 22.
 1.  Tirpinimas. p.  22.
 2.  Cheminis  isplovimas (leaching;  elutriation). p. 34.
 3.  Kristalizacija. p. 38.
 4.  lonii pasikeitimas. p.  40.
 5.  Adsorbcija. p.  46.
 6.  Neigiama  adsorbcija. p.  48.
 7.  Molekuline, termo- ir barodifuzija.  p.  50.
 8.  Konvekcine (filtracine)  difuzija.  p.  56.
 9.  Tirpalu, susimaisimas.  p.  64.
10.  Koloidu koaguliacija.  p.  66.
11.  Osmoze. p. 67.

 IV skyrius.  Drusku nusedimo ir  istirpimo ypatumai  hidrocheminese sistemose,
              esanciose pusiausvyroje.  p.  69.
 1.  Teoriniai  hidrocheminiu  sistemy  pusiausvyros de'sniai.  p.  70.
 2.  Karbonatine-kalcine sistema.  p.  75.
 3.  iKarbonatu-magnio sistema.  p.  84.
 4.  Sulfatu-kalcio  sistema.  p. 84.
 5.  Sistema "tirpalas-lengvai  tirpiq drusky kietoji faze", p. 88.

                II dalis.  Melioracine's  hidrochemijos taikomieji  klausimai. p. 94.

 V skyrius.  Melioracines hidrochemijos  objektu i^vertinimas.  p. 94.
 1.  Irigaciniai-gruntiniai  vandenys.  p.  94.
 2.  Poriniai  ir dirvozeminiai  vandenys  (interstitial and soil waters),  p. 98.
 3.  Irigaciniai vandenys.  p.  100.
 VI skyrius.  Melioracines hidrochemines  situacijos  formavimasis  ir rezimas. p. 108.

 1.  Melioracines-hidrochemines situacijos  suvokimas. p. 108.
 2.  ^YSnu-Hrusku  aktyvaus  pasikJ^W^iiumai storymeje,  kurioje vyksta ak-
     tyvus     vandens  ir drusku  pasikeitimas. p. 112.
 3. Poru  vandens (interstitial  water)  ionu-drusku rez'imo formavimosi ypatumai
    dre'kinant.  p. 116.

-------
                                                                         p. 80

4.  Irigaciniu-gruntiniu vandenu ionu-drusku rez'imo formavimosi ypatumai. p. 120.
5.  lonu pasiskirstymo iriqaciniuose-gruntiniuose vandenyse desningumai.  p. 142.

VII skyrius.  Irigacinio-gruntinio ir poru vandens (interstitial water) ionu-drusku
              sudeties prognozavimas. p. 149.
1.  Aktyvaus vandens-druskq pasikeitimo uolienu storymeje (embedded; included)
    mechanizmo ypatumai. p. 150.
2.  Fizines-chemines hidrodinamikos metodai. p. 158.
3.  Drusku balanso metodai. p. 172.
4.  Fizinio modeliavimo metodai. p. 179.
5.  Prognozavimo fiziniai-cheminiai aspektai. p. 183.

VIII skyrius.  Dirvozemiq uzdruskejimas (solinisation) ir kovos su juo budai.  p.193.
1.  Dirvozemiij naturalus ir antrinis uzdruskejimas. p. 193.
2.  Supratimas apie drusky toksiskumo ribas. p. 195.
3.  Uzdruskejimo (solinisation) isvengimas ir kova su juo. p. 197.

IX skyrius.  Drekinimo jtakos upiu vandens ionu-drusku sudeciai ivertinimas. p. 198.
1.  Matematinio modeliavimo metodai. p. 199.
2.  Baseinu, metodas. p. 207.
3.  Tikimybiu-statistinis metodas. p. 210.

X skyrius. Melioracine's-hidrochemine's situacijos matematinis model iavimas.  p.  211.
1.  Modeliavimo pagrindai. p. 211.
2.  Melioracines-hidrochemines situacijos matematinio modelio algoritmas. p. 240.
3.  Optimalios melioracines-hidrochemines situacijos matematinis modeliavimas.
                                                                          p. 250.

-------
                                                                             p.  81
                                    Nr.  3o
Ukrainos TSR Mokslij Akademija.
Botanikos institutes (N.G.  Cholodnyj  vardo).

                       K.M.  Sytnik,  A.V.  Brajon,  A.V.  Gordeckij.

                       BIOLOGIJA.  EKOLOGIJA.  GAMTOS APSAUGA.  l"inynas.
                                                                     Kijev.  1987.
                       K.M.  Sytnik,  A.V.  Brajon,  A.V.  Gordeckij.
                       THE  BIOSPHERE,  EKOLOGY AND ENVIRONMENTAL  PROTECTION.
                              (An  information handbook).


           Knygoje paaiskinami  siuolaikines ekologijos pagrindines  savokos,  principal
      ir problemos.  Pateikti  biosferos ir jos ekosistemu,  esanciu naturalioje bukle'je
      ir naudojant gamta ,  pasireiskiant  antropogeniniam poveikiui,  pagrindiniy  ingradi-
      entij duomenys. Nagrinejami gamtos resursu, racionalaus naudojimo,  aplinkos  kokybes
      formavimo,  gamtos apsaugos priemoniu koordinavimo nacionaliniu, ir tarptautiniy
      mastu klausimai.
           Sis zinynas  yra  skyriamas  specialistams, kurie  dirba  supancios  aplinkos  ir
      gamtos apsaugos srityje.
           Zemiau pateikiamas sios knygos turinys.

                    I dalis.   Ekologija.  Pagrindines savokos  ir  tyrimij  objektas.

      I  skyrius.   Pagrindines ekologijos  savokos.  Trumpa ekologijos  mokslu istorija. p. 11
      II skyrius. Ekologija  ir  gamtiniu resursu valdymas.  Ekologijos ateitis.  p.  16.

                    II  dalis.  Aplinka ir organizmu egzistencijos salygos.  Biosfera.

      I  skyrius.   Individu  ekologija  (autekologija). p. 20.
      1.  Aplinka ir abiotinio  tipo  faktoriai. p.  20.
      2.  Aplinkos biotiniai  faktoriai  ir ju  salygojami organizmu tarpusavio santykiu
             tipai.  p.  100.
      II skyrius.  Populiaciju  ekologija. p.  106.
      1.  Populiaciju, struktura ir dinamika.  p. 107.
      Ill skyrius.  Bendriju  ekologija. p. 113.
      1.  Biocenozes struktura  ir  charakteristika.  p.  113.
      2.  Ekosistema ir bioqeocenoze.  p.  119.

-------
                                                                         p. 82

 IV skyrius.  Biosfera.  p.  124.
 1.  Gyvoji medz'iaga ir biosferos energetika.  p.  124.
 2.  Biologinis produktavimas biosferoje.  p.  126.
 3.  Antrine ekosistemos produkcija.  p.  152.
 4. Ekosistemu redukcine grandis. p.  170.
 5.  Medziagu ir cheminiu elementu apytaka gamtoje.  p.  193.
 V skyrius.  Gamtiniai  resursai.  p.  208.
 1.  Hidrosferos gamtiniai  resursai.  p.  209.
 2.  Sausumos resursai.  p.  234.
 VI skyrius.  Biosferos  pagrindines  ekosistemos.  p.  248.
 1.  Misku ekosistemos.  p.  248.
 2.  Zoliniu landsaftu  ekosistemos.  p.  265.
 3.  Vandens ekosistemos.  p.  271.
 4.  Draustiniu ir kitu  saugomu  teritoriju ekosistemos.  p. 281.
 VII skyrius.  Globalinio poveikio i  biosfera  gamtiniai  faktoriai.  p.  309.
 1.  Geofiziniai ir kosminiai faktoriai.  p.  309.
 2.  Gamtiniai ionizuojantys  aplinkos faktoriai.  p.  323.
 3.  Stichiniu nelaimiij  globaliniai  efektai. p.  350.

                Ill dalis.  Antropogeniniai  poveikiai  gamtai  ir  jos apsauga.
 1 skyrius.  Gyventojai.  Demografines galimybes  ir biosferos  galimybe's.  p.  363.
 1.  Demografinio sprogimo  savoka ir  su  juo  susijusios  problemos.  p.  364.
 2.  Demografines prognozes ir perspektyvos. p.  368.
 3.  Gyventojai ir maisto problema.  p.  374.
 II skyrius.  Biosferos  antropogeninis  uzterstumas.  p.  389.
 1.  Atmosferos uztersimas. p. 390.
 2.  Hidrosferos uztersimas.  p.  410.
 3.  Dirvozemiu uztersimas. p. 426.
 4.  Aplinkos radiaktyvinis uztersimas.  p. 430.
 5.  Aplinkos siluminis  uztersimas.  p.  439.
 6.  Triuksmas kaip gyvenamos aplinkos  tersejas.  p.  442.
 7.  Biosferos transformuojantys  agentai.  p. 445.
 8.  Dirbtino elektromagnetinio  spinduliavimo  poveikis  j  biosfera.  p.  452.
 9.  Karas - biosfera naikinantis faktorius. p.  460.
10.  Antropogeninio poveikio  i biosfera  ir gamtine aplinka tyrimai  ir kontrole.
                                      '                                    p.  466.

-------
                                                                          p. 83
                                        .*•
Ill skyrius.  Gamtos apsauga. Problema "Zmogus ir biosfera".  p.  476.
1.  Tarptautinis bendradarbiavimas supancios aplinkos ir gamtosauginio svietitno
                                                                  srityje.  p. 476.
2.  Tarptautine programa "Zmogus ir biosfera" (MAB) JUNESKO nutarimuose.  p. 482.
3.  Saliu - SEV nariu bendradarbiavimas supancios aplinkos apsaugos srityje. p. 489.
4.  TSRS dvipusis tarptautinis bendradarbiavimas supancios aplinkos srityje. p. 490.
5.  TSRS tarptautinis bendradarbiavimas gamtos apsaugos srityje  su nevyriausybi-
       nemis organizacijomis. p. 492.
6.  Gamtos apsaugos ir racionalaus gamtos  naudojimo strategija Sovietu Sajungoje.
                                                                          p/494.
Literatures sarasas. p. 500. Jame yra  313  bibliografiniu pavadinimi^.
Dalykine rodykle. p. p. 515.

     Auksciau pateiktame knygos turinyje praleista smulkesne  poskyriy diferen-
cijacija.
     Yra du sios knygos egzemplioriai.

-------
                                                                       p. 84
                               Nr. 31


                    A.A. Zenin, N.V.  Bielousova.

                    HIDROCHEMINIS ZODYNAS.
                                                            Leningrad.  1988.

                    A.A. Zenin, N.V.  Belousova. ,

                    HYDROCHEMICAL DICTIONARY.
     Knygos pradzioje, antrojoje titulinio lapo puseje yra trumpa sios knygos

charakteristika (anotacija) angly kalba.

     Knygos turinys yra toks:


Izanga. p. 3.

Naudojami sutrumpinimai ir zenklai.  p.  G.

Knygoje panaudoti fiziniu didziy mati) vienetai. p.  7.

Aiskinamasis zodynas (nuo A iki  Z).  p.  8

Panaudotos ir rekomenduojamos  literatures  sarasas.  p.  228. Jame yra 76 bibliogra-
                                           s
    finiai pavadinimai.

Dalykine rodykle. p. 231.

-------
                                                                        p. 85

                              Nr. 32
TSRS Melioracijos ir vandens ukio ministerija.
            VISASAJUNGINIS VANDENS APSAUGOS MOKSLINIU TYRIM
                                                     '      '
                                                                 Charkov. 1986.
            ALL-UNION SCIENTIFIC RESEACH INSTITUTE FOR WATER :.MV;:v:i.. ,
                            PROTECTION.

     Tai reklaminis-informacinis prospektas.
     Sis institutas yra Charkove. Sovietu Sajungoje tai pagrindine tokios rusies
organizacija, kuri visos valstybes mastu atlieka ir koordinuoja teorinius ir pri- :
taikomuosius tyrimus vandens resursu apsaugos nuo uztersimo ir issekimo srityje.
     Institutas praktikoje igyvendina uzbaigtus moksliniu tyrimu rezultatus, teikia
moksline.-metodine pagalba imonems, kurios igyvendina rekomenduojamas vandens ap-
saugos priemones.
     Institute (VNIIVO) veiklos pagrindines kriptys yra sekancios:
     1. pavirsiniu ir pozeminiu^ vandenu kokybes prognoze, planavimas ir regulia-
vimas;
     2. technologiju ir statiniu, skirtu vandens apsaugai nuo uztersimo pavirsi-
niu nuotekiu (efluent; runof)  is miestu,, gamybos objektu ir zemes ukio lauku
tyrimai, projektavimas ir jdiegimas i praktika;
     3. sukurimas aparatu,, prietaisy ir automatizuotu sistemu, skirtu vandens
kokybes kontrolei ir vandens apsaugos kompleksu valdimui;
     4. vandens apsaugos normatyviniu-teisiniu ir organizaciniu pagrindu  vystymas
ir tobulinimas.
     Institute dirba daugiau kaip 700 moksliniu ir inzinerijos-technikos  darbuo-
toju. Ju tarpe 4 mokslu daktarai ir 73 mokslu kandidatai.
     Institutas (VNIIVO) ruosia mokslinius kadrus aspiranturoje pagal  sekancias
specialybes: hidraulika ir inzinerine hidrologija; sausumos hidrologija,  vandens
resursai; supancios aplinkos apsauga ir gamtiniu resursu racionalus naudojimas;
liaudies ukio ekonomika, organizacija ir planavimas.
     Institutas ikurtas 1971 metais. Jis atlieka tyrimus pagal sesias mokslines
                j
kryptis:
     1. vandens apsaugos valdimas, planavimas, ekonomika ir normatyviniai-teisi-
niai pagrindai;
     2. tarpsakines vandens apsaugos priemones;
     3. vandens apsaugos priemones zemes ukyje ir pozeminiu vandenu apsauga;

-------
                                                                        p. 86

     4. vandens kokybes kontroles metodai ir priemones;
     5. operatyvus vandens kokybes valdimas.
     Knygeleje isvardinami pagrindiniai ir praktikoje igyvendinti  institute
darbai (p. 1-3).
     Institutas vandens apsaugos srityje palaiko dvipusi tarptautini bendradar-
biavima su analoginemis organizacijomis uzsienio krastuose, taip pat daugiapusi
bendradarbiavima^ Ekonomines savitarpio pagalbos (SEV) krastu,-nariu vandens ukio
organij vadovu Pasitarimo remuose ir su tarptautinemis organizacijomis (ChELKOM,
MAGI, JUNEP, MKID, MIPSA).
     Institute moksline dali  sudaro 22 laboratorijos ir 2 sektoriai. Jie visi
zemiau isvardinami.
     1. Vandens apsaugos veiklos normatyviniu-teisiniu pagrindu laboratorija;
     2. Vandens apsaugos ekonomikos laboratorija.
     3. Vandens kokybes ir vandens apsaugos programq prognozavimo  laboratorija.
     4. Planiniu, ir projektiniij skaiciavimi^ automatizuotq sistemu  laboratorija.
     5. Moksliniu^ tyrimo darby prognozavimo, planavimo ir organizavimo laboratorija,
     6. Hidrauliniu tyrimu laboratorija.
     7. Juru vandens kokybes  formavimo ir apsaugos priemoniu hidrofiziniu procesu
           laboratorija.
     8. Pavirsiniu vandenij kokybes formavimo laboratorija.
     9. Matematinio modeliavimo sektorius.
    10. Miestu ir pramones pavirs'inio nuotekio (effluent; runof; disfiarge; autflow)
           laboratorija.
    11. Miestij ir gamybos  nutekanciuju, vandeny (sewage; wasterwater; waterborne
           waste) laboratorija.
    12. Vandens apsaugos kompleksiniu^ priemoniu laboratorija.
    13. Vandens nuotekio (effluent; runof; disharge) teritorinio perskirstymo
           laboratorija.
    14. Vandens apsaugos priemoniu zemes ukyje laboratorija.
    15. Pozeminiu^ vandenu  apsaugos laboratorija.
    16. Vandens kokybes kontroles laboratorija.
    17. NutekanciuJH vandenu  (sewage; wasterwater; waterborne waste) kontroles
           matavimo prietaisu ir signalizatoriu laboratorija;
    18. Biologiniu tyrimu  laboratorija.
    19. Analytiniu tyrimu  laboratorija.
    20. Pavirsiniu vandenu kokybes aerokosminiu tyrimu sektorius.

-------
                                                                         p.  87
     21.   Vandens ukio kompleksu valdimo laboratorija.
     22.  Bandomuju-gamybiniu( tyrimu ir ASU VK ekspluatacijos laboratorija.
     23.   Vandens kokybes  kontroles automatizuotu, sistemu laboratorija.
     24.   Meteorologiniu tyrimu laboratorija.
     Institute taip pat yra  Patentu ir licenzijux skyrius, mokslines-technines
informacijos skyrius,  Projektavimo-technologinis biuras.
     Knygeleje duota visu  auksciau isvardintu^padaliniu. trunpa  charakteristika.

-------
                                                                    p. 83
                               Nr. 33

TSRS Melioracijos ir zeroes ukio ministerija.
Visasajunginis vandens apsaugos moksliniu tyrimu institutas.

                      A.V. Ilevskij, A.G. Vasenko.

            VANDENS UKIO ENERGOBIOLOGINIO KOMPLEKSO KOMPLEKSINE
                             SISTEMA.
                                                               Charkov, 1986.
                      A.V. Ilevskij, A.G. Vasenko.
            THE COMPLEX SYSTEM OF ENERGOBIOLOGY IN  AQUACULTURE.

     Tai informacinis-reklanrinis lapas. Jame rasoma jog si  sistema sudaryta
visasajunginiame vandens apsaugos moksliniu tyrimu^ institute.
     Sistemos tikslai  yra tokie:
     1. vandens naudotoju aprupinimas nonnatyvines  kokybes  vandeniu;
     2. vandens naudotojo nutekanciuju vandenu (sewage; wasterwater;  waterborne
        vaste) valymo  ir utilizacijos uzdaro ciklo  utilizacija;
     3. sistemu ekologiskumo padidinimas, mazinant  negamybinius silto ir sal to
        vandens nuostolius;
     4. vandens ir gamybos atlieku pakartotinas panaudojimas;
     5. Jvairiu^ pagal  kokyb^ ir kieki nutekanciL|ju  vandenu  (sewage;  wasterwater;
        waterborne)  biologinio valymo uztikrinimas;
     6. is'metamos silumos vartotojq prekines produkcijos padidinimas.
     Lapelije pateikiama sios sistemos schema. Aprasomas jos veikimas.
     Nurodoma jog si sistema uztikrina vartotoju apruoinima normatyvines koky-
bes vandeniu. Ji leidzia pakelti nasuma visose sakose, kurios  jeina  \ kompleksa.
Sistema taip pat padidina vandens objektu, esanciu  funkcijonuojanciu  sistemu
zonoje, vandens kokybe.
     Sistema idiegta Kursko atomineje elektros stotyje ir Zmijevsko  elektros
jegaineje.  Metinis ekonominis efektas - 823 tukstancfiai rubliu.
 '    Sio lapelio yra 2 egzemplioriai.

-------
                                                                      p. 89
                               Nr. 34

TSRS Melioracijos ir zemes ukio minister!ja.
Visasajunginis vandens apsaugos moksliniu tyrimu institutes.
     x                                   >       >

                          A.A. Vernicenko.

                VANDENS KOKYBES UNIFIKUOTI KRITERIJAI.
                                                                 Charkov. 1987.
                          A.A. Vernichenko.

                UNIFIED WATER QUALITY CRITERIA.

     Tai informacinis-reklaminis lapel is, kuriame atpasakojamas dokumento
"Vandens kokybes vieningi kriterijai" turinys.
     Tas: dokumentas duoda teorini pagrind^ vandens apsauginei veiklai tokiu
vandens objektu, kurie yra naudojami bendrai keliose salyse, o taip pat panasiu
dokumentij paruosimui kurios nors vienos salies ribose.
     Dokumento pagrind^ sudaro vandens kokybes vieninga kriteriju sistema, kuri
apima 3 klases: ekologine, ekonomine ir socialine-politine. Duodama trumpa tu
klasiu charakteristika.
     Vandens objektu klasifikacijoje pagal ekologinius kriterijus yra s'esios
vandens kokybes klases: I - labai svarus; II - svarus; III - nezymiai uztersti,
IV - uztersti, V - labai uztersti ir VI - ypatingai labai uztersti. Kiekvienai
klasei nustatytos rodp/kliu normatyvines reiks'mes.
     Pagal  kita klasifikacija isskirtos 3 vandens kokybes gradacijos: I - pagei-
daujamos kokybes; II - leidziamos kokybes; III - netinkami naudojimui. Pagal tai
nustatyti vandens kokybes normatyvai vandens tiekimui  atskirai: naudojimui ukio
reikalams ir gerimui, zemes ukio kulturi,! dre'kinimui, gyvuliu girdimui ir zuvi-
ninkystei.
     Rodykliaii kurie rekomenduojami gamtiniq vandenu  kokybes ivertinimui, yra
skirstomi i penkias grupes: 1. bendros fizines charakteristikos ir neorganiniu
medziagu rodykliai; 2. organiniu medziagu rodykliai; 3. neorganiniu pramonines ir
antropogenine's kilmes tersalu rodykliai; 4. pramonines kilme's organiniu medziagu
rodykliai;  5. biologiniai rodykliai.
     Dokumento privalunas yra tame, kad jame yra panaudoti ivairiis biologiniai
rodykliai,  panaudoti vandens sriautu (water boody;  water-nurse; watercourse trai-
ning) ir vandens telkiniu (water body; waters) ekologin&-i klasifikaci jai.

-------
                                                                      p. 90

     Vandens objektai, pagal ju degradacijos laipsni yra skirstomi dar i 3
kategorijas.
     Visos klasifikacijos ir kategorijq sistemos leidzia ne tik visapusiskai
apibudinti dabartine vandens telkinio bukle, bet taip pat nustatyti jo pasikei-
timii tendencijas, kas yra ypatingai svarbu vandens nriemoniij savalaikiam plana-
vimui ir jij ivykdymui.
     Dokumente " Vandens kokybes unifikuoti kriterijai" taip pat paliesti ir
metodiniai tyrimu klausimai.
     Tyrimu duomenys, kurie nustato vandens kokybes klase, rekomenduojama pa-
vaizduoti lentelese, profiliuose ir zemelapiuose.
     Pabaigoje nurodoma kur siame dokumente pateiktos rekomendacijos 1982-1986
metais buvo panaudotos Sovietu Sajungoje. 1987 metais planuojama jas panaudoti
Lenkijos pasienije, kad drauge su ja atlikti bendrij su Lenkija upiq kontrole.

     Sio5 dvigubo lapo formos informacijos yra 3 egzemplioriai.

-------
                                                                       p. 91
                              Nr. 35

TSRS Melioracijos ir vandens ukio minister!ja.
Visasajunginis vandens apsaugos moksliniu tyrimu, institutes.

                    I.V. Volerman, A.G. Vasenko.

          VANDENS TELKINIlj-ATSALDYTOJy BIOLOGINE MELIORACIJA.
                                                                Charkov. 1987.
                    I.V. Volerman, A.G. Vasenko.

          BIOLOGICAL REMEDIATION OF COOLING WATER RESERVOIRS.

     Tai informacinis-reklaminis dvigubas lapel is.  Jame rasoma jog sios rusies
melioracijos paskirtis yra:  1.  pagerinti tokiu, vandens telkiniu^ ekologine bukl§;
2. apsaugoti juos nuo uzaugimo  ir eutrofijos; 3. padidinti zuvi^ produktyvuma.
     v
     Si melioracija yra rekomenduojama siluminei energetikai, ZUVLJ ukiui ir, kai/7
vandens apsaugos priemone, kompleksines paskirties  vandens telkiniams.
     Lapelije rasoma apie tai,  kokia zala vandens telkiniams daro i juos islei-
dz'iamas elektros jegainitj pasildytas vanduo.  Nurodoma jog yra keletas metodu,
kurie leidzia reguliuoti vandens augalijos kieki: mechaninis, cheminis ir bio-
loginis. Biologinis metodas  yra efektingiausias, ekonomiskiausias ir priimtinas
ekologiniq poziuriu. Jo esrne, sudaro introdukcija tokiuose baseinuose organizmu-
-fitofagij (fuvy arba bestuburiu), kurie naudodami augalij^ maistui, suma'zina
jos biomase iki reikiamo lygio.
     Toks prie'jimas prie problemos sprendimo  yra pagristas isaiskinimu kiekybi-
niu rysiy tarp pagrindiniu vandens ekosistemos komponenciu (fitoplanktonas,
zooplanktonas, makrofitai, zole mintancios zuvys).
     Lapelije pateikti tyrimu duomenys ir sio metodo jidiegimo rezultatai, Zmi-
jevsko jegaines vandens telkinio atvejije.
     Sij metoda pasiiile Visasajunginis Vandens apsaugos noksliniu tyrimy insti-
tutes.
     Sio lapelio yra 2 egzemplioriai.

-------
                                                                      p.  92
                                 Nr. 36

TSRS Valstybinis gamtos apsaugos komitetas.
Visasajunginis vandens apsaugos moksliniy tyrimy institutas.

                  AUTOMATING PORTATYVINIS BANDINiy PAEMEJAS  (PPA-2)
                                                                   Charkov.  1988.
                       A AUTOMATIC PORTABLE SOIL SAMPLER (PPA-2)

     Tai kopija masinrastinio teksto, kuris paruostas spaudai,  kad  isleisti
dviguba infomacin^-propaqandinj lapel j.
     Tekste aprasomasciparatas turi autonominj maitinima ir yra  skirtas automa-
tinian bandiniu (sample) paemimui  is gamtiniu (natural  water)  ir  nutekanciuju
vandenu (sewage, wasterwater, waterborne  waste), is anksto nustatytais inter-
valais. Toliau tie bandiniai  tyriami laboratorijose, atliekant  hidrocheminius,
hidrobiologinius, sanitarinius-bakteriologinius  ir kitokius tyrimus (analizes).
     Sis aparatas rekomenduojamas  TSRS Valstybinio gamtos  apsaugos  komiteto
tarnyboms, sanitarinems-epidemiologinems  ir hidrometeorologinems  organizacijoms,
pramones, komunaliniu, zemes  ukio  imoniu  aplinkos apsaugos tarnyboms.
     Tekste aprasomas naudojimo budas.  Duota technine' charakteristika. Prideta
aparato fotografija.
     Aparata sukure Visasajunginis vandens apsaugos mokslinii)  tyrimu  institutas.

-------
                                                                         p. 93

                              Nr. 37

Visasajunginis susivienijimas MASPRIBORINTORG.


             VANDENS LYGIO AUTOMATINIO UZRASYMO APARATAS
                          "Valdaj" SUV-M

             AN AUTOMATIC WATER LEVEL RECORDER
                           "Valdaj" SUV-M

     Knygeleje duotas aparato techninis aprasymas ir jo naudojimo instrukcija.
     Sio aparato paskirtis - registruoti vandens lygio pasikeitimus vandens
sriautuose (water boody; watercourse; watercourse training) ir vandens telki-
niuose (water boody; waters).
     Duoti aparato techniniai duomenys. Nurodytas jo komplektis'kumas. Apraso=
mas veikimo principas ir konstrukcija (p. 3-7).
     Antroje dalyje pateikta sio aparato naudojimo instrukcija, nurodyta kaip
ji paruosti veikimui, aprasomi jo naudojimo ypatumai. Pabaigoje nurodytos sio
aparato saugojimo salygos.
      Isleidimo vieta ir metai nenurodyti.

-------
                                                                      p. 94

                               Nr. 38
                       • PLIUVIO.GRAFAS P-2
                                                                    1971.
         WET/DRY PRECIPITATION COLLECTOR  Pliuviogrph P-2.
     Aparato aprasymo ir naudojimo instrukcija. Jos isleidejas nenurodytas.
Atspausdinta Rygoje 1971 metais.
     Pliuviografas P-2 yra skirtas lietaus krituliu, kiekio ir jij intensyvumo
registravimui, esant teigiamai oro temperaturai.
     Aprasonri sio aparato techniniai  duomenys, jo komplektiskumas, veikimo
principas, konstrukcija (p.  3-6).
     Antroje sios brosiuros  dalyje yra pateikta pliuviografo P-2 naudojimo
instrukcija. Joje aprasoma,  kaip aparatas yra paruosiamas darbui, nurodomi
jo naudOjimo ypatumai, taip  pat jo saugojimo, ipakavimo ir transportavimo
tvarka (p. 6-9).

-------
                                                                      p. 95.
                               Nr.  39








TSRS Valstybinis hidrometeorologijos ir gamtine's aplinkos kontroles komitetas.










                      HIDROCHEMINIS INSTITUTAS.




                                                               Leningrad.  1982.




                      HYDROCHEMICAL INSTITUTE.










     Sioje brosiuroje yra lygiagriatus tekstai  rusy ir anglu  kalbonis.

-------
                                                                       p. 96





                               Nr. 40
Ukrainos TSR Valstybinis gamtos apsaugos komitetas.
                     UKRAINOS TSR GAMTOS APSAUGA.



                                                                Kijev. 1985.




           ENVIRONMENTAL PROTECTION IN THE UKRAINIAN SSR.
     Sioje propagandiseje bros'iuroje yra lygiagriatus tekstai rusu ir



angltj kalbomis.

-------
                                                                         p.  97
                DALYKINE  RODYKLE
 1.  Bendri klausimai.                           #24;  #30;  #  31;  #32;  #39;  #40.
 2.  Terminologija.                              #4A - 45;  #6 -  12;  #9 -  10;  #18.
 3.  Valstybiniai  standartai,  normos ir taisyk-
     les vandens kokybes tyrimuose.              #4C - 106; #7 -  18;  #11  -  24;  #18;
                                                #20.
 4.  Pavirsiniu vandenij klasifikacija.           #4C - 41;  D  - 2;  #8  - 15;  #10  -  2;5.
 5.  Vandens kokybes informacija.                #4A - 61;  #12 -  11.
 6.  Vandens resursy naudojimo  ir  ju. apsaugos
     bendri klausimai.                           #3  -  1;  3; #14  -  17;  #15 - 1;  2;  5;
                                                6;  #16 -  7;  #17;  #24; #34.
 7.  Pavirsiniu, vandenu tyrimu  metodologijos  ir
     metodq bendri  klausimai. '                   #4-2;  6; A -  68; C  - 30; 35;  57;
                                                77;~88;  90;  91;  92;  96;  105;  : r'7
                                                #5  -  10;  #6  - 11;  12; #8 - 15;
                                                #9  -  9;  #10  - 1;  15;  18; #11 -  10;
                                                #12 - 1;  6;  7;  #15 -  14; #16 -  1;
                                                4;  5; 25;  #21.
 8.  Krastovaizdzio  ekologija.                   „,   »,r  _  ,g

 9.  Antropogeninio  poveikio  ir ekologiniy  pa-
     sikeitimy qeografinis  prognozavimas.        #13 - 1;  2;  3;  4;  5;  6;  7; 8;  9;  10.
10.  Upiy vandens  kokybes formavimasis  ir jo~
     tyrimai.                                    #4A - 31;  42; 46;  55; 57;  66;  73;
                                                B - 18;  C  -  79;  #5 -  15; #8 -  1;  2;
                                                A - 5; 8;  11; #10  -  12;  13;  15;
                                                #11 - 7;  #12 -  11; 19; #15 - 11;
                                                #16 - 11;  19.
11.  Ezeru vandens  kokybes  formavimasis ir  jo
     tyrimai.                                    #2  -  13  am;  #3  -  5;  j'4A  -  5; 33;
                                                35; B -  10;  #7  -  1;2; #8A  - 3;  4;
                                                #14 - 11.
12.  Vandens kokybes formavimasis  ir jo tyri-
     mai vandens saugyklose ir  tvenkiniuose.     #4A - 8;  21; 23;  25;  39; 40; 44;
                                                48; 49;  53;  54;  56;  72;  B  - 11,  16;
                                                25; 29;  C  -  71;  #5  -  4;  18;  #8 -  3;
                                                A - 10;  12;  #9  -  7;  #10  -  17;
                                                #14 - 9;  10; #15  -  10; 18;ff27;  #35.

-------
                                                                        p.  98

13.  Sausumos pavirsiniu, vandenu hidrochemija,
     ju, savybiu ir kokybes tyriniy bendri klau-
     simai.                                    #4A - 9; 10; 11; 12; 75; B - 3;
                                               C - 5; 6; 12; 114
14.  Dugnim'n nuogulu, vandens telkiniuose su-
     detis ir JLJ chemizmas.                    #4A - 1; 2; 4; 28; 47; 52; 69; B - 7;
                                               C - 73; 75; 99; #7 - 17; #8 - 5; 6;
                                               A - 13; #21; #27.
15.  Atmosferos krituliai kaip pavirsiniu
     vandenu, tersejai.                   '      #2; 9 am; #3 - 14 am; #4A - 60; 64;
                                               73; C - 38.
16.  Mineraliniu, vandenu, chemizmas ir jo ty-
     rimu metodai.                              #4 - 4; A - 30; 67; 76; C - 31; 32;
                                               94; #7 - 7; 8A - 7; 14.
17.  Gruntq ir dirvozemio hidrochemija. Tra-
     su, kaip vandens ters'e'ju, tyrimai.          #4C - 87; 115; #5 - 11; #8 - 14; #29.
18.  Gruntiniq ir pozeminiq vandenu hidro-
     chemija                                   #4A - 19; 22; 26; 27; 50; C - 53;
                                               #7 - 4; 5;  8; 11; #12 - 3; #14 - 15;
                                               #15 - 7; #23.
19.  Gruntiniij ir pozeminiu, vandenu tarsa ir
     jos tyrimai.                 '            #4A - 32; 34; C - 34; #10 - 7;
                                               #11 - 8; #12 - 3; #14 - 16.
20.  Irigacija kaip vandens terseja.            #4A - 24; 65; 66; 78; C - 34; 62;
                                               87; 115; #5 - 13; #7 - 6; S8A- 9;
                                               #11 - 9; 14; #15 - 4; 5; # 29.
21.  Melioracija kaip vandens terseja.         #14 - 13; #16 - 8; 9; #29.
22.  Uztersti vandenys ir ju tyrimai.          #5 - 6; 8;  #11 - 8; #15 - 13.
23.  Nutekantieji vandenys, ju tyrimq metodai
     ir valymo budai.        '                 #2 - 10; #4C - 27; 28; 33; 4o; 66;
                                               76; 88; 109; 110; 116; 118; #8 - 7;
                                               #9 - 3; #10 - 8; 16; #11 - 16; 17;
                                               23; #12 - 19; 21; 22; 23; 24; 25;
                                               #14 - 4; 6; 7; 8; 12; #15 - 8; 9;
                                               10; #16 - 6; 22; 23.
24.  Pramone's imoniu uz'terstu vandenq tyrimai. #12 - 27; #15 - 9; #22.
25.  Kalnakasybos uzterstij vandenq tyrimai.    #12 - 20; #15 - 12; 18.
26.  Zemes ukio ir gyvulin'./nkystes uzterstij
     vandeny tyrimai.                          #12 - 17; #14 - 2; #16 - 11.

-------
                                                                          p. 99
27.  Vandens objektu, tarsos bendri klausimai.  #4-6.
28.  Jury vandenys"ir jq apsaugos nuo uztersi=
     mo tyrimai.                               #4A - 18; B - 7;  C - 18; 54; 63; 74;
                                               89; 113; 118; D - 15;  20; 22; #8 - 4;
                                               9; A - 1; 13; 15; #10  - 14;  #12 - 14;
                                               15; #13 - 5.
29.  Jiiru, vandens uztersimas naftos produk-
     tais ir tyrimu metodai.                   #4B - 7; C -  4; D - 20; 22;  25.
30.  Sausumos pavirsiniu, vandenq uztersimas
     naftos produktais ir jo tyrimu metodai.   #4B - 8; 15;  C -  3; 52; 80;  82; ~
                                               D - 15; 16; 17; #7 - 12; 15.
31.  Vandens uztersimas fenolu ir tyrimu me-
     todai.                            '       #4C - 7; 54;  58;  #g -  13.
32.  Pesticidai  ir herbicidai  vandenyje ir ju,,
     kaip tersejq tyrimai.                      #2 - 13 am; #3-9 am;  #4A - 41;
                                               C - 1; 45; 62; 68; 98;  110;  #8 - 14;
                                               #16 - 2Q.
33. Organines medziagos gamtiniame vandenyje                     x
    ir ju. tyrimu, metodai.                      #4A - 3; 16;  B -  5; 6;  19; 20; C - 1;
                                               8; 9; 26; 33; 36; 54;  59; 69; 71; 79;
                                               85; 93; 100;  101; #7 -  1; 9; 10; 13;
                                               #8 - 3.
34.  Metalai, metaly ionai  ir  sunkieji  meta-
     lai  pavirsiniame vandenyje.                #4 - 5; A - 2; 37; B -  9; C  - 10; 38;
                                               49; 50; 51; 56; 72; 81; 95;  102;
                                               #8 - 10; A -  3; #3 - 7; 14 am.
35.  Mikroelementai vandenyje  ir jy tyrimai.   #4 - 4; 14; 15; 33; 48; 51;  C - 32;
                                               42; 97; #7 -  3; 4; #8  - 1; #23; #27.
36.  Mikroorganizmai gamtiniame vandenyje ir
     ju tyrimai.                               #6 - 8; #8 -  11;  #10 -  17; #21.
37.  Uztersto vandens toksinis poveikis orga-
     nizmams, hidrobiocenoze'ms ir ekologinems
     sistemoms.  Hidrobiontu, ir biomases tyri-
     mai. Sanitariniai-hidrobiologiniai tyri-
     mai. Biotestai. Vandens toksis'kumas ir
     jo sanitarinis-higieninis ivertinimas.
     Genetiniai  moduliai.      "                #2 = 1; 2 am? 3 §m; 4;  5 am; 6;'7 am;
                                               S; 10; 11 am; #3  - 5;  6 am;  7; 9 am;
                                               10; 11; 12 am^ 12; 13;  14 am; #4A -

-------
                                                                      p.  100

                                               #4A - 58;  B  -  12;  13;  14;  21;  C  -  16;
                                               37; 47;  98;  103;  104;  107;  108;  112;
                                               #6 - 1;  3; 4;  6;  7;  11;  #7  -  2;
                                               #8A - 6;  #9  -  1;  2;  4;  5;  6;  7;  8;
                                               #10 - 6;  10;  11;  #11 -  23;  #12 - 24;
                                               #14 - 9;  11;  #15  -  11;  #16  -  2;  26;
                                               #19; #21.

38.  Gamtiniu, vandenu, biologinis monitoringas
     ir jo tyrimai.                        '     #3-8;  #4A  -  36; C  -  19;  #5  - 1;
                                               #9 - 10.
39.  Gamtiniu pavirsiniu vandenq laboratori-
     niai tyrimu metodai                       #4A - 13;  33;  62; C  -  11;  13;  20; 21;
                                               22; 33;  46;  49; 50;  51;  55; 56;  60;
                                               64; 65;  66;  76; 83;  84;  86; #6 - 9;
                                               #8 - 8;  A  -  2; #9 -  9.  #14  -  5;  #20.
40.  Vandens tyrimij  aparatura ir prietaisai.    #4C - 14;  15;  17;  18;  19;  39;  78; 82;
                                               113; #6  -  7;  #7 -  16;  #12  - 25;  #21;
                                               #36; #37;  #38.
41.  Aerokosmine's informacijos panaudojimas
     pavirsiniu, vandenu, tyrimuose:  metodai
     ir aparatura.                              #4D - 1; 2;  3; 4; 5;  6;  7;  8;  9; 10;
                                               11; 12;  13;  14; 15;  16;  17; 18;  19;
                                               20; 21;  22;  23; 24;  25;  26; #16  - 3.
42.  Vandens kokybes kontrole', reguliavimas
     ir normavimas.                             #4-2; B  -  2;  C -  14;17;24;  57; 61;
                                               110; #6  -  10;  #12 -2;  5; 6; #15  - 6;
                                               #16 - 4; 5.
43.  Vandens apsaugos nuo uztersimo organiza-
     vimas ir technine's-technologine's  prie-
     mone's.                                     #2 - 12; 15  am; #4A  -  11;  #11  -  1; 2;
                                               3; 5; 7; 11;  12;  13;  14; 21;  22; 23;
                                               #12 - 4; 8;  17; 27;  28;  #14 -  1; 3;
                                               10; #15  -  3;  5; 8;  9;  10;  #16  -  2;
                                               8; 19; 20; 23; 25;  #22;  #25;  #26;
                                               #28; #33;  #35.

-------
                                                                       p. 101
44.  Pavirsiniu, vandeny kokybe's ir ju apsau-
     gos nuo tarsos modeliavimas ir progno-
     ze. Matematiniai metodai ir skaiciavi-
     mai pavirsiniu, vandenq tyrimuose.       #2 - 12; 14; #3 - 1; 2 am; 4; 5; 6 am;
                                             #4 - 17; 19; 2o; 43; 54; 70; 71; 77;
                                             B - 4; 14; C - 23; 43; 44; 48; 53; 70;
                                             #5 - 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 11; 12;
                                             13; 14; 15; 16; 17; 18; #6 - 2; 10;
                                             #7 - 14; #8 - 12; 13; #10 - 3; 4; 5; 9;
                                             16; #11 - 1; 2; 3; 4; 10; 12: 13; 14;
                                             15; 16; 17; 18; 19; 20; #12 - 1; 7; 9;
                                             10; 12; 13; 14; 15; #13 - 16; 18; 19;
                                             20; 21; 22; 23; 24; 26; #14 - 1; 3;
                                             #15 - 3; 7; 8; 13; 15; 16; 17; #16 - 2;
                                             5; 6; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 21;
                                             22; 24; #22; #25; #29.
45.  Nutekanciujij vandenij modeliavimas.      #4C - 40; #12 - 21; 22; 23; 24; #15 -15:
                                             #16 - 6; 21; 22.
46.  Isvalytu nutekanciuju, vandeny savybes.  #4C - 27; 85; 111.
47.  Aplinkos apsaugos tyrimai Lietuvoje.    #1; #10 ,-"5; #13 - 6; 7.
48.  Aplinkos apsaugos tyrimai Latvijoje.    #10 - 15.
49.  Aplinkos apsaugos tyrimai Estijoje.     #4 - 96; #10 - 13; 14.

Dalykines rodykle's paaiskinimai:
     1.  Numeriai  pazenklinti  zenkleliu # atitinka leidiniu numeracijai tekste,
         kuri yra  puslapio virsuje,  o  taip  pat  eiles numeracijai  turinyje.
     2.  Prie skaiciu esancios didziosios raide's (A-D) atitinka knygos skyriams,
         prie kuriu tos raide's nurodytos. Vienoje rodykle's temoje sekantys knygos
         skyriai  nurodyti  tiktai raide.
     3.  Skaiciai  po bruksnelio atitinka straipsniy leidiniuose eiles numeracijai.
     4.  Leidiniai kurie ne'ra straipsniu, rinkiniai .rodykleje pazenklinti tiktai
         skaiciumi su zenkleliu #.  Po  tokio skaiciaus pazyme'tas kabliataskis, o ne
         bruksnelis.
     r                                                            .,
     5.  Sutrumpinimas am prie straipsniq eiles numeric rodo, jog sis darbas yra
         amerikieciu, mokslininku.

-------
                                                                       p. 102
                     SUBJECT  INDEX


 1.  General Issues.                          #24; #30; #31; #32; #39; #40.

 2.  Terminology.                             #4A - 45; #6 - 12; #9 - 10; #18.

 3.  State Standards, Objectives and Regula-
     tions for Water Quality Investigations.  #4C - 106; #7 - 18; #11 - 24; #18. #20.

 4.  Surface Water Classification.            #4C - 41; D - 2;  #8 - 15; #10 - 2; 5.

 5.  Water Quality Information.               #4A - 61; #12 - 11.

 6.  Water Resources Use and General Environ-
     mental Issues.                           #3 - 1;  3; #14 -  17; #15 - 1; 2; 5; 6;

                                              #16 - 7; #17; #24; #34.

 7.  Surface Water Investigation Methods and
     General Issues Related to Use of These
     Methods.                                  #4 - 2;  6; A - 68; C - 30; 35; 67; 77;

                                              88; 90;  91; 92; 96; 105. #5 - 10.

                                              #6 - 11; 12. #8 - 15. #9 - 9. #10 - 1;

                                              15; 18.  #11 - 10. #12 - 1; 6; 7.

                                              #15 - 14; #16 - 1; 4; 5; 25.  #21.

 8.  Landscape Ecology.                        #1. #15  - 18.

 9.  Anthropogenic Impacts and Geographic
     Forecasting of Ecological  Change.         #13 - 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10.

10.  River Water Quality Development and
     Investigations.                          #4A - 31; 42; 46; 55; 57; 66; 73;

                                              B - 18;  C - 79. #5 - 15. #8 - 1; 2;

                                              A - 5; 8; 11. #10 - 12; 13; 15. #11 -7.
                                              #12 - 11; 19. #15 - 11. #16 - 11;  19.

11.  Lake Water Qualitv  Development and
     Investigations. ,"                        #2 - 13  am. #3 -  5. #4A - 5;  33; 35;
                                              B - 10.  #7 - 1; 2. #8A - 3; 4: #14 -  11

12.  Water Quality Development and Investi-
     gations in Water Protection Areas  and
     Reservoirs.                              #4A - 8; 21; 23;  25; 39; 40;  44; 43;
                                              49; 53;  54; 56; 72; B - 11; 16; 25;

                                              29; C -  71. #5 -  4; 18. #8 -  3; A - 10;

                                              12. #9 - 7. #10 - 17: #14 - 9; 10.

                                              #16 - 10; 13. #27. #35.

-------
                                                                     p. 103

13.  Surface Mater Hydrochemistry: Charac-
     teristics and General Investigation
     Issues.                               #4A - 9; 10; 11; 12; 75; B - 3; C - 5; 6;
                                           12; 114.
14.  Bottom Sediment Characteristics and
     Chemistry.                            #4A - 1; 2; 4;  28;  47;  52; 69;  B - 7;
                                           C - 73;  75; 99. #7  - 17. #8 - 5; 6; A  - 13
                                           #21; #27.
15.  Atmospheric Deposition Contributions
     to Surface Water Pollution.           #2; 9 am. #3 -  14 am.  #4A - 60; 64; 73;
                                           C - 38.
16.  Chemistry of Mineralized Water and
     Investigative Methods.                #4 - 4;  A - 30; 67; 76;  C - 31; 32; 94.
                                           #7 - 7;  8;  A -  7; 14.
17.  Ground Water Hydrochemistry. Investi-
     gations of fertilizers as water pol-
     lutants.                               #4C - 87; 115.  #5 - 11.  #8 - 14. #29.
18.  Ground Water Hydrochemistry.          #4A - 19; 22;  26; 27;  50; C - 53. #7 - 4;
                                           5; 8; 11. #12  - 3.  #14  - 15. #15 - 7.  #23.
19.  Ground Water Pollution and its Inves-
     tigation.                              #4A - 32; 34;  C - 34.  #10 - 7.  #11 - 8.
                                           #12 - 3. #14 -  16.
20.  Water Pollution due to Irrigation.    #4A - 24; 65;  66; 70;  C  - 34; 62; 87;  115.
                                           #5 - 13. #7 -  6. #8a -  9. #11 - 9; 14.
                                           #15 - 4; 5. #29.
21.  Water Pollution due to Development.   #14 - 13; #16  - 8;  9.  #29.
22.  Contaminated Waters and Their Inves-
     tigation.                              #5 - 6;  8.  #11  - 8. #15  - 13.
23.  Waste water Investigation and treat-
     ment methods.                         #2 - 10. #4C -  27;  23;  33; 40;  60; 76;
                                           88; 109; 110;  116;  118.  #8 - 7. #9 - 3.
                                           #10 - 8; 16. #11 -  16;  17; 23.  #12 - 19;
                                           21; 22;  23; 24; 25. #14  - 4; 6; 7; 8;  12.
                                           #15 - 8; 9; 10. #16 -  6; 22; 23.
24.  Investigation of Water Contaminated
     by Industry.                          #12 - 27; #15  - 9.  #22.
25.  Investigation of Water Contaminated
     by Mining.                            #12 - 20; #15  - 12; 18.

-------
                                                                         p. 104


26.  Investigation of Water Contaminated
     by Agriculture and Animal Husbandry. #12 - 17; #14 - 2; #16 - 11.

27.  Contaminated Waters: General Issues. #4-6.

28.  Marine Waters and Investigations of
     Their Protection From Contamination. #4A - 18; B - 7; C - 18; 54; 63; 74; 89;

                                          113; 118; D - 15; 20; 22. #8 - 4; 9; A - 1;

                                          13; 15. #10 - 14. #12 - 14; 15. #13 - 5.

29.  Pollution of Marine Waters with Pet-
     roleum Products and Investiaative
     Methods.                   "         #4B - 7; C - 4; D - 20; 22; 25.

30.  Pollution of Surface Waters with Pet-
     roleum Products and Investigative
     Methods.                             #4B - 8; 15; C - 3; 52; 80; 82; D - 15;

                                          16; 17. #7 - 12; 15.

31.  Water Pollution with Phenols and
     Invistigative Methods.               #4C - 7; 54; 58. #8 - 13.

32.  Pesticides and herbicides in Water
     and Investigations of their Pollu-
     tional Potential.                    #2 - 13 am. #3-9 am. #4A - 41; C - 1;

                                          45; 62; 68; 98; 110. #8 - 14.  #16 - 20.

33.  Organic Materials in Household Wa-
     ter and Investigative Methods.        #4A - 3; 16; B - 5; 6; 19; 20; C - 1; 8;

                                          9; 26;  33; 36; 54; 59; 69; 71; 79; 85; 93;

                                          100; 101. #7 - 1; 9; 10; 13. #8 - 3.

34.  Metals, Metal Ions and Heavy Metals
     in Surface Water.                    #4 - 5; A - 2; 37; B - 9; C -  10; 38; 49;

                                          50; 51; 56; 72; 81; 95; 102. #8 - 10;

                                          A - 3;  #3 - 7; 14 am.

35.  Microelements in Water and Their
     Investigation.                       #4 - 4; 14; 15; 33; 48; 51; C  - 32; 42;

                                          97. #7  - 3; 4. #8 - 1. #23. #27.

36.  Microorganizms in Household Water
     and Their Investigation.              #6 - 8; #8 - 11; #10 - 17. #21.

37.  The Toxic Effects of Polluted Water
     on Organisms,Aquatic blomass^.:.
     and Ecological Systems. Aquat c-Biota
     and Biomass Investigations. Sanitary-
     hydrobiological Investigations. Bio-
     logical Testing. Water Toxicity and
     its sanitary-hygienic evaluation.
     Genetic moduls.                      #2 - 1; 2 am; 3 am; 4; 5am; 6; 7 am; 8; 10.

                                          11 am.  #3 - 5; 6 am; 7; 9 am;  10; 11;

-------
                                                                         p.  105

                                          12 am; 13; 14 am.  #4A -  58;  B - 12;  13;  14;
                                          21; C - 16; 37;  47;  98;  103; 104;  107;  108;
                                     112. #6 - 1; 3; 4; 6; 7;  11.  #7 - 2. #8A  - 6.
                                          #9 - 1; 2; 4; 5; 6;  7; 8.  #10 - 6;  10;  11.
                                          #11 - 23.  #12 -  24.  #14  -  9; 11.  #16 -  2;
                                          26. #19.  #21.
38.  Biological Monitoring of Household
     Water'and its Investigation.          #3 - 8. #4A - 36;  C  - 19.  #5 - 1.  #9 -  10.
39.  Laboratory Investigative Methods for
     Household Surface Waters.            #4A - 13;  38; 62;  C  - 11;  13; 20;  21; 22;
                                          33; 46; 49; 50;  51;  55;  56;  60; 64;  65;
                                          66; 76; 83; 84;  86.  #6 - 9.  #8 -  8;  A -  2.
                                          #9 - 9. #14 - 5. #20.
40.  Water Testing Equipment.             #4C - 14;  15; 17;  18; 19;  39; 78;  82; 113.
                                          #6 - 7. #7 - 16. #12 - 25. #21. #36.  #37.
                                          #38.
41.  The use of "Aerocosmic"  Information
     in Surface Water Investigations:
     Methods and Equipment.(Remote sen-   #4D - 1;  2; 3; 4;  5; 6;  7; 8; 9;  10;  11;
     singK                               12; 13; 14; 15;  16;  17;  18;  19; 20;  21;
                                          22; 23; 24; 25;  26.  #16  -  3.
42.  Water Quality Control,  Regulation
     and Standardization.                  #4 - 2; B  - 2; C - 14; 17; 24; 57; 61;
                                          110. #6 -  10. #12  -  2; 5;  6. #15  - 6.
                                          #16 - 4;  5.
43.  Organizing for Protection of  Water
     and Technical-technological means.   #2 - 12;  15 am.  #4A  - 11.  #11 - 1; 2; 3;
                                          5; 7; 11;  12; 13;  14; 21;  22; 23.  #12 -  4;
                                          8; 17; 27; 28. #14 - 1;  3; 10. #15 -  3;  5;
                                          8; 9; 10.  #16 -  2; 8; 19;  20; 23;  25. #22.
                                          #25. #26.  #28. #33.  #35.
44.  Modeling and Forecasting of Surface
     Water Quality and Protection  from
     Pollution. Mathematical  Methods and
     Calculations in surface  Water Inves-
     tigations.                           #2 - 12;  14. #3  -  1; 2 am; 4; 5;  6 am:
                                          #4 - 17;  19; 20; 43; 54;  70; 71;  77;  B  - 4;
                                          14; C - 23; 43;  44;  48;  53;  70. #5 -  1;  2;
                                          3; 4; 5;  6; 7; 8;  9; 10;  11; 12;  13;  14;
                                          15; 16; 17; 18.  #6 - 2;  10.  #7 -  14.

-------
                                                                        'p.  106

                                         #8 - 12; 13.  #10 - 3;  4;  5;  9;  16.  #11 -  1;
                                         2; 3; 4; 10;  12; 13;  14;  15; 16;  17;  18;
                                         19; 20.  #12 - 1; 7;  9;  10;  12;  13;  14; 15.
                                         #13 - 16;  18; 19;  20;  21;  22;  23;  24;  26.
                                         #14 - 1; 3. #15 -  3;  7;  8;  13;  15;  16; 17.
                                         #16 - 2; 5; 6;  11; 12;  13;  14;  15;  16; 17;
                                         21; 22;  24. #22. #25.  #29.
45.  Effluent Modeling.                   #4C - 40.  #12 - 21;  22;  23;  24.  #15 -  15.
                                         #16 - 6; 21;  22.
46.  Properties of Treated Effluent.      #4C - 27;  85; 111.
47.  Environmental  Protection Investi-
     gations in Lithuania.               #1. #10  -  5.  #13 - 6;  7.
48.  Environmental  Protection Investi-
     gations in Latvia.                   #10 - 15.
49.  Environmental  Protection Investi-
     gations in Estonia.                  #4 - 96; #10  -  13; 14.

Subject Index explanation:

     1.  Number that are  indicated with # correspond with the  numeration  of  the
         source in  the text,  which is at thetop of  each  page,  as well as  with  the
         order of numeration  in the Table of Contents.
     2.  Capital  letters  next to the  number correspond to Chapters  of books. Hithin
         a particular subject index category, book  chapters are  indicated with  just
         a Capital  letter.
     3.  Numbers  following a  hyphen correspond with the  numeration  of articles
         within a book.
     4.  Piblications that are not collections of articles, are marked with  a
         number and "#".  Such a number is followed  by  a  semi-colon  rather than  a
         hyphen.
     5.  The contractions "am" next to an articles  number indicates  that  this  is
         from work  by American researchers.

-------